Fotografijos pradžiamokslis

Kokia tu ismintinga... o man jau matyt per velu sivakar

Rimtai, pagalvojau, kad musiau labai jau neismananti pasirodziau, ta klausima uzdavusi, nu bet ai... tokia gi ir esu. Gal Maggie galvos man nenuraus

Turetum sazines, istraukei mane is lovos atgal prie kompo ir istrinei zinute????
Bet kadangi perskaityti spejau tai trumpai glaustai ir as galiu atsakyti- tu ir teisi ir ne Todel, kad man siuo metu fotografija tai mano sleptuve, kur bandau sunesti mielus ir siltus dalykus, nes kuri laika cia dar pabusiu. Ir kazkokiu blogu dalyku, kaupti visai nesinori. Todel ir sakiau, kad cia tik imho Nieko nebandau itikinti ar itraukti i sekta Bet manau atsiras tokiu kuriem butent tai ir patiks
P.S. Sakei, kad tu nevisazine, bet surizikuosiu paklaust- o dievas yra ???

Žydraakė, as uz jb.

Diskusiją apeinu...
Foto komentavimui nėr jėgų...



Ir kur man tai pažystama



Bet kokia man tavo kopija

O man dilema: spalvos ar j/b? Aplamai dilema. Gražus ruduo, bet man per daug saulės, ant jos neįmanoma fotkinti, o kai surandi šėšėlį, tai jis labai įnoringas Kadrai arba tamsiai žali, arba tuomet horizonte dega saulės apšviesti plotai, arba kaip čia, gavosi taip sodriai... Kaip jums? O gal vis dėlto j/b?





Dėl pakabų jaučiuosi išlaikiusi egzaminą, bet nepalengvėjo Kažkaip jaučiuos nevykusiai ilgai mokinusis

kažko nesimiega... bandau dar savo mintis pateikt ta daug diskusijų sukėlusia tema...

Į tokias fotografijas(senukų, neįgaliųjų...) aš žiūriu šiek tiek atsargiai . Kodėl? Ar kartais nespekuliuojama jausmais... Mano galva, jei tos foto sukelia tik gailestį, užuojautą ir pan., matyt fotografas nuėjo lengviausiu keliu..., jis tiesiog jais pasinaudojo. Čia jau galvą kaip reikiant reiktų pasukt, kad parodyt tų žmonių gyvenimo prasmę, grožį. Bent dalelytę kokią surast, kad ir vilties. Tai va.

Akasha, nemanau tikrai, kad Laukinė norėjo ar galėjo ką įžeist. Tiesiog ji nevynioja žodžių į vatą...
Ir dar ,Akasha, ką norėjau pasakyt- ta Tavoji fs tokia su viltim...Ir aš prieš kelis psl. pasisakiau, kad reiktų mažiau foto, kitos sakė, kad tik pirmųjų užtektų-bet ten jos kalbėtų tik apie bėdą, o žiūrint toliau atsiranda šypsena- tai viltis...

Na, ką norėjau- pasakiau- laikas miegot

P.S. Žydraake, gal spalvota labiau? Visgi vaikystė, miela mergaičiukė, o dar atrodo ir vasara

Svajone, super auto kojos

Diskusija įdomi, bet beprasmiška

Nemažai juostinių kadrų matau, tai keliu ir aš vieną (kad nepamirštumėt ) - double expo.

Labas, idomi diskusija... man tokie reportazai visada suteikia minciu pamastymams, o tai jau yra gerai...


Zydraake, as uz spalvota, grazu

Kikirike, tavo berniukas koks i tave panasus

Maggie, faina nuotrauka Jei dar butu koks suolelis vietoje plastikines kedes, tai butu visai super.
Maniskis tai papozuoja, kai paprasau, bet papozuoja taip, kad praeina noras fotografuoti Issivaipo visaip negraziai...

Airv, labai idomiai

kažką matyt tarp to, med. seselė būsiu, nors pas mus tokio apibrėžimo jau nebėra. Dabar vadinasi sveikatos puoselėtoja


Vėl rašiau rašiau ir ištryniau.
Per kategoriškai čia viskas, nors manau ir netinkama tema tokiom diskusijom ir nuotraukom. Vistik pradžiamokslis, sorry, nepriimkit kaip įžeidimo. Aš rimtai tikiu, kad pradedantiesiems sunku žiūrėti į kai kurias foto ir suprasti kas ten, kodėl ten irt.t. Tad linkiu nesustoti ir tobulėti. Akys pačios prasivers

Įsipaišysiu kaip visada pavėlavus.. apie Akashos foto..

Tokios foto yra reikalingos visiems mums ir tikrai ne fotografijos tikslais, o todėl, kad iškištumėm snapus iš savo rožinių, melsvų, vanile kvepiančių ir cukraus pudra pabarstytų pasaulėlių ir suprastumėm, kad visai šalia yra liga, mirtis, skausmas, neganda ir pan. Sakyti, kad tai neegzistuoja ir mums asmeniškai nebus aktualu yra kvaila, tačiau nenorėti į tai žiūrėti - žmogiška. Čia kaip mirties neigimas: klaiki, gyvuliška jos baimė paskatina nenorėti nieko apie ją girdėti.

Viena vertus, suprantu, jeigu kažkas NENORI to matyti, iš kitos pusės, kažkada neišvengiamai kokia nors forma susidurs.

Nesuprantu, kodėl būtent po Akashos foto pasigirdo kalba apie manipuliavimą, spekuliaciją. Ji, neabejoju, pati emocingai išgyveno fiksuodama šiuos momentus, todėl jau vien tai neleistų man net pagalvoti apie spekuliacijas, nes spekuliuodamas žmogus nejaučia, bent jau nieko gero ar kilnaus. Iš kitos pusės, man įdomu, kas "trigger'ino" būtent tokią Laukinės mintį būtent po šių foto, koks santykis ir su kuo slepiasi po jos parašymu.

Kalbant apie fotografijos paskirtį, mano galva, ji nėra tik "gėrio ir šviesos nešimas pasauliui". Iš kitos pusės, tokios foto kaip Akashos yra būtent šviesios ir geros: tai žinia pasauliui ir žiūrovui apie užuojautą, draugystę, supratimą, pakantumą ir pan. Galima neigti, kiek tik nori, bet liga, mirtis yra šalia, būtinai kada nors ateis ir į mūsų namus, tad neigti tai? Man asmeniškai atrodo beprasmiška. Kiti gal ir nenori per anksti apie tai galvoti, nes jaudinsis, bijos ir pan. Kiekvienas renkasi savo požiūrius.

Man asmeniškai tokia fotografija vidujai artimesnė negu saldžių mergaičių miške fotkinimas su gėlėm dantyse ar ausyse. Nevertheless, juk fotkinu pati tokias, nes ir jų kažkam reikia

Taip kad peace, love and balalaika

aha, tik svarbu, kad tas lepinimasis nevirstu kasdienybe



gausi lupt



siuo atveju as uz spalvota



jau pamirsom

Idejau kelis postus, bet jie kaip visada sioj temoj liko nepastebeti
Apie spekuliacijas sakiau ne po Akashos ciklo, o noredama suprast Laukine.


O vanile kvepiantis pasaulelis-kur toks yra?Parodyk.labai kartais tokio noreciau.Pamirsciau kai ka gal.

Labas rytas,

Kaip jūs tiek spėjat - prifotografuoti, pridiskutuoti?

Jurzole > - kiek atsimenu, tu fotografuoji kelionėse? Reikėtų patarimo dėl objektyvo - kad visų nesitempti

Ai, žinok, vakar tarpuose tarp mėsos kepimo svečiams varčiau temą, tai daug ko neperskaičiau, tai čia net ne atsakymai buvo į kažką, o apskritai pamąstymai apie šitą temą. Man irgi įdomu, kas būtent tokiu rakursu paskatino Laukinę pasisakyti.

tą pasaulėlį nesakyk, visos savyje turim. net aš, kuri, tipo, tokia nesaldi ir necukrinė