Liktiniai klojiniai

Pasidariau as plokstuminius pamatus ir galiu pasakyti kad jie tikrai brangesni negu greztiniai lyginant greztinius jau pasiekusius grindu lygi. Bet mano atveju tas brangumas isejo ant to kad as pyliau skalda, kuri naudojama irenginejant kelius. O ji nera pigi. Jeigu buciau naudojes koki nors zvyriuka paprasta tai tada kainu skirtumo kaip ir nebutu.
O viliene netaip skaiciuoja polistirolo apkrovas. EPS150 tai deklaruojama apkrova yra trumpalaike ir su 10% deformacija. Dabar neatsimenu bet kazkuriam is sio tipo pamatu internetiniam psl skaiciau kad eps300 prie ilgalaikiu apkrovu iki 3% deformacijos lieka apie 120 kPa.
O cia dar ziuriu zmones atsimena ta Evoj, atrodo kad dievas jis jums cia. Mano namas plioksciu stogu, tai perdangu suejo 242m2 tai galit pasiskaiciuoti koks svoris vien nuo ploksciu susidaro, plius i saramas ir du gelzbetoninius ziedus supilta apie 12m3 betono. Jokio islinkimo nematyti.

montepaso-> jeigu naudoti dviguba L tai pirmoji L ant kurios bus visa apkrova jau turetu buti labai tvirtas polistirolis neaisku ar EPS300 uztektu, priklauso dar ir koks namas, jeigu vieno auksto arba karkasinis tai tik toki varianta ir buciau dares.

Ką jūs manot apie dvigubą L, taip šildomos grindys neturės jokio kontakto su sienos g/b.
Dviguba LL  

Jei nedėsi į plokštę armatūros, tuomet galimos plokštės deformacijos, net lūžiai. Bet plokštė projektuojama taip, kad atlaikytų lenkimus dėl kilojimo. O kaip atsiranda kilojimas? Man žinoma tik viena natūrali medžiaga gamtoje, kuri atvirkščiai kitoms šaldama plečiasi - vanduo. Būtent jis ir kiloja pamatus - tam turime užtikrinti sausą žvyro-smėlio paluoksnį, tai yra kokybiškas drenažas + lietaus nuvedimo vamzdynas.
Kad jau visi čia liktinių temoj, tai pabijokim dievo su teiginiais "atsivers pyšys" - juk namas MONOLITINIS ARMUOTAS. Kilojimas juk ne drebėjimas 6-7 balai pagal richterį net esant mūrui plyšių scenarijus yra neįmanomas, o tai trapiausia konstrukcija.
Kodėl nepasidarysi tiesių grindų iš kart? Atvirą plokštę net lengviau betonuoti: išoriniai klojiniai niveliuojami idant idealiai sutaptų su namo nuliu, naudoji vibroreiką, po vibravimo, apstengus užtryni mašina - beveik idealios pramoninės (jei pilsi geležinimo mišinį) grindys!
Papildyta:
Elementaru, statybinė fizika: plokštės geometrinis vidurys(čia jei simetrinis armavimas) yra neutrali linija, tai vieta kur įtempimai yra nuliniai. Žemiau nulinės linijos prasideda gniuždymo zona -čia betonas perima gniuždymo jėgas. Virš linijos - tempimo zona, čia konstrukcija yra tempiama ir kadangi betonas yra neatsparus tempimui savo darbą atlieka armatūra. Plastikiniams vamzdžiams yra saugiausia vieta - neutrali linija arba kuo arčiau jos. Būtent todėl vamzdžiai po armatūra o ne ant jos, nesilpninant konstrukcijos.
Papildyta:
"Labai netvirtas gruntas" - net nežinau, koks tai galėtų būti. PN temoj matėt mano skaičiuotas apkrovas -15kPa yra juokas, nebent durpyne norite statytis, ir tai gali būti įmanoma   Visa paslaptis - pamato plote. Primeskit polių atramos plotą, juostų plotą ir palyginkite su plokštės plotu

bereikalo kaltinat leda del pamatu plokstes deformaciju. Deformacijos atsiranda del tampraus pagrindo.
apkrova 15kPa i pamata - tikrai juokinga.
pvz 3m aukscio ir 15cm storio beonines sienos apkrova /22*0.15*3/ yra 9.9kN/m ir jei padas pvz 0.5m plocio, tai slegis po padu 9.9/0.5=19.8kPa
todel labai idomu koks tas jusu pamato plotis, kad visas namas sukuria tik 15kPa slegi?

todel labai idomu koks tas jusu pamato plotis, kad visas namas sukuria tik 15kPa slegi?

Pločio pateikti nėra prasmės, pateisiu plotą: ~80m2. Jūsų vertinimui grubūs paskaičiavimai čia.

pasirodo, kaip viskas paprasta, padalinai svori is grindu ploto neatsizvialgiant i nieka ir ramu. o kiek knygu - parasyta ir naujos rasomos nagrinejant pamato ant tampraus pagrindo saveika.
gal gali paaiskinti, kaip poveikis nuo pastato, pridetas plokstes perimetru, pasiskirsto "issivaiksto" po visa plokste?

pasirodo, kaip viskas paprasta, padalinai svori is grindu ploto neatsizvialgiant i nieka ir ramu. o kiek knygu - parasyta ir naujos rasomos nagrinejant pamato ant tampraus pagrindo saveika.
gal gali paaiskinti, kaip poveikis nuo pastato, pridetas plokstes perimetru, pasiskirsto "issivaiksto" po visa plokste?

nereikia ieskoti problemu kur ju nera, teigi ne devynauksti statom.

tema tai apie liktinius klojinius bet kazkaip mazai diskutuojama apie juos

pasirodo, kaip viskas paprasta, padalinai svori is grindu ploto neatsizvialgiant i nieka ir ramu. o kiek knygu - parasyta ir naujos rasomos nagrinejant pamato ant tampraus pagrindo saveika.
gal gali paaiskinti, kaip poveikis nuo pastato, pridetas plokstes perimetru, pasiskirsto "issivaiksto" po visa plokste?

Tai ar plokštieji pamatai atlaikys sunkų mūrinį namą ar visgi jie yra skirti lengvesniems karkasiniams/skydiniams namams?