Aciu uz sveikinimus! Darara ir as atsimenu kaip po Emilio sakiau, daugiau negimdysiu, bet si nuomone pasikeite gal po kokiu 2 metu
Sis gimdymas buvo visiska priesingybe. Zodziu kaip viskas buvo: sikart pernesiojau maziuka 6 d. pries 3 sav. visa seima sedejom namie vakare ir ziurejom TV, pamaudenimai jau vyko savaite, bet kaip niekas neprasidedavo, taip neprasidedavo, todel i skausmelius nebelabai kreipiau demesio. Apie 19.30 val. kosint man kazkas isbego, nuejau i wc ir pamaciau rausva vandenuka, pagalvojau kas cia gali buti, nes isivaizdavau, kad vandenys nubega gausiai
pasakau vyrui, jis jau dziaugiasi, o as praradusi vilti gimdyti (sunku jau buvo del pernesiojimo) nelabai susirupinau, bet po keliu minuciu vel man kazkas bega. Tada imu stebeti skausmelius, jie kartojasi nereguliariai kas 15, kas 5 min. Vyras liepia skambintis greitajai, mat mums iki ligonine 110 km. Greitoji sujungia su ligonine, papasakoju kaip ir kas, sako vaziuokit pas mus patys, jei saremiai padaznes skambinkit, atvaziuosim su greituke pasitikti. Nu ka, kol as nusiprausiu po dusu, vyras suruosia Emiliuka nuvesti pas teta. Ir taip 21 val. isvaziuojam is namu. Vaziuojant saremiai vis stipreja, kartojasi kas 5 min. Vyrui neleidziu vaziuoti greitai, nes slidu. Bet likus mazdaug 20 km. iki ligonines saremiai staiga padazneja iki 2 min. Ir viskas taip greitai ir taip stipriai. Tada pajuntu, kad noriu
kaku 
ir kuo tolyn, tuo labyn, jau pradedu garsiau dejuot, vyras nebeiskencia skambina i ligonine ir sako, kad as noriu stumti, jam atsako kad siuncia greitaja, o mums reikia sustoti, bet MB mato, kad man jau visai nelinksma, as jau lipt sedynem pradedu, nestoja ir tik didna greiti, as jau saukiu ir is skausmo ir is baimes, kad jau noriu stumti ir liepiu jam stoti, o jis bijo sustoti, bijo kad greitoji nespes atvaziuoti. Vel skambina ligonine bando issiaiskinti kurioj mes vietoj esam, girdi kaip as jau saukiu ir liepia vyrui stoti, ir man numauti kelnes ir jei ka, gaudyti vaika
Tuomet MB jau paklauso, sustoja ir man jau numauna kelnes, bet pagaliau pamatom greitukes mirgalkes, atvaziuja greitoji (likus 7 km iki ligonines), pasiima mane vidun, akusere apziuri mane ir pareiskia kai jau noresi stumti, tai ir stumk
Taip kokios 5 min. ir pagaliau spalio 30 d. 22.32 val. isgirstu verksma, ir man ant krutines padeda maza, mano ilgai laukta suneli visa susirietusi, issigandusi
mane apima nezmoniska palaima, vyras nubraukia asara, perkerpa virkstele. Ir taip visi vaziuojam i ligonine.
Vaikas paliekamas prie mamos pirmom 2 valandom, ir tik tada paima ji pamatuoti, pasverti ir apvalyti. Stai taip, Emili gimdziau 13 valandu, o vat Taduka 2 val.
man antrasis gimdymas patiko labiau, MB tai tik db pradeda atsigauti po soko, jis apturejo nemaza stresa, kai nezinojo kaip viskas baigsis
Emilis labai dziaugiasi broliu, vis buciuoja, paglosto. Bet labai reikalauja demesio sau, tai naturalu. Taip visi ir gyvenam, pratinames prie naujojo ritmo
Papildyta:
Mili, sveikinimai!!!! Kada didzioji diena? Lengvo laukimo
neziurint i tai,kad pirmus menesius nu laaabai pykino..bet vistiek tas jausmas,judesiukai ir t.t. 
] SU SVENTEM MIELOSIOS !!!!
