Papasakosiu trumpai savo gimdymo istorija. Susipazinus su savo vyru ir vis tik pradeje draugauti, nusprendem nesisaugoti, nes buvo abu nepries susilaukti vaiku. Sakem jei bus netyciukas tai busim labai laimingi ir tai paspartins musu vestuviu planavima, nes vis kazkaip atsideliojom. Taciau laikas bego, o mums taip neuzkybo, matyt daaugom pagaliau iki vedybu ir susituokem. Praejus metams po vestuviu nusprendeme rimtai planuoti kudiki, taciau per visus metus taip ir nepavyko to padaryti. Tada sugalvojau, kad mums vertetu pasitikrinti, vyras is pradziu priesinosi sakydamas kad kaip Dievas duos taip ir bus, tai pradejau nuo saves. Atlikus tirimus paaiskejo, kad pas mane prolaktinomoja, del to nevyksta ovuliacija ir nepastoju, taciau daktaras dar patare pasidaryti vyrui spermograma kad atmesti fakta kad gal pagrindine problema yra vyre. Kol ikalbejau vyra padaryti spermograma praejo apie puse metu. Ja atlikus paaiskejo, kad jis sveikas, man net palengvejo ir nuo tada vel atnaujinau kelius pas nevaisingumo specialistus. Pradejus vartoti vaistus susitvarke hormonai po biski atsirado reguliarios menesines, stebejom ovuliacija kiekviena cikla kuri tikrai vyko tik buvo zemas progesteronas tai antroje ciklo dalyje vartojau dufastona. Praejus 8 men taip nenepastojau man buvo pasilyta pasidaryti gimdos nuotrauka ir paziureti gal ten dar problemos yra, nuotrauka gavosi neinformatyvi, todel po menesio man buvo paskirta laparaskopija. Jos metu visk patikrino ir nieko nerado as buvau visiskai sveika, bei leido prie planaviomo sugrizti is karto kai nustosiu kraujoti ir atsiras noras. Tai mes ilgai nelauke taip ir padarem, kadangi laparaskopija buvo atlikineta ciklo pradzioje mes dar bandem pagauti ovuliacija tame cikle ir ka manote ivyko tikras stebuklas mums pavyko
nors i sita cikla nedejau visiskai jokiu vilciu. Apie nestuma suzinjau pries pat Kaledas, cia buvo mano geriausia gyvenime dovana 
Nestumas buvo lengvas, jokiu vemimu ir kitokiu blogybiu. Kadangi esu ne is lieknuju per visa nestuma tepriauga 1 kg.25 rugpjucio suejus terminui gimdyti nuejau i poliklinika i paskutine TA ginius apziurejes konstatavo 4 cm atidaryma ir sake jei veikla neprasides 27 rugpjucio kreiptis i lygonine ir israse siuntima. Taciau as nusprendziau kitaip. 26 rugpjucio kreipiausi i RK lygonine uzsirasyti toniukus ir pasitarus su priemimo skyriuje dirbancia daktare kuri mane apziurejo pateike man 2 galimus gimdymo planus. Vienas kad penktadieni as atsigulu i patologini, o is ryto mane kelia i gimdykla nuleidzia vandenys ir gimdom, arba jei nieko anksciau neprasides savaime atvikti anksti ryte pirmadieni ir tada skatins. As nusprendziau, kad man pirmas variantas yra priimtinesnis ir kad jau sestadieni pagaliau pamatysiu savo ilgai laukta dukryte
Isausus rugpjucio 27 d., pradejo vykdyti aptarta anksciau gimdymo plana. 8.30 val pakele i gimdykla, dave rubus persisrengti, apziurejo ir 8.50 val nuleido vandenys, jie buvo svarus ir ju buvo labai daug pagal gydytoja cia net nekvepe pernesiojimu. Liepe guleti, nes vaiko galvute dar aukstai tai bijojo, kad virkstele neiskristu, sake, kad leis vaiksciuoti, kai galvute nusileis. Pajunge aparata vaiko tonus ir saremiams matuoti, prijunge lasalines su skatinamaisiais ir po biski prasidejo saremiai is pradziu silpni bet is karto gana reguliarus kas 5 min, o poto vis skausmingesni ir daznesni, man atrode, kad tik prakvepavau viena, o cia jau sekantis ateina. Daktare vis uzeidavo ir klausdavo, ar atsirado saremiai, koks mazdaug tarp ju intervalas ir sake jei labai skaudes sakyk epidurini padarysim, bei pasake kad pagal mano lygos istorija susijusi su nevaisingumu, jei kas nors jei nepatiks kaip einasi gimdymo eiga net negalvodama darys CP. Kadangi buvau prisiklaususi ivairiu nuomoniu, apie milziniska adata kisama i nugara tai atsisakiau is karto epiduro net negalvodama, o saremiai nuo skatinamuju daresi vis daznesni ir skausmingesni, vyrui net ziureti i mane skaudu buvo ju metu. Po 3 val tokiu saremiu atejo daktare patikrinti kiek mes pasistumejom, ogi pasirodo nic nieko tie patis 4 cm, kaklelis kaip gelezinis taip isireiske daktare, sake siulau epidura ji pades suminkstinti kakleli ir pagreitinti procesa, taciau as nenorejau jo imti, o praejus dar pusvalandziui ir saremiaims sustiprejus jau pati prasiau, kad tik greiciau ta epidura padarytu, nes jau negalejau kenti skausmu. Man atrode kad praejo visa amzynibe, kol atejo pagaliau anastaziologas. Paaiskino kas kaip vyks ir pradejo, tai kai dure adata as jos beveik nejauciau, man atrode kad cia uodas ikando po tokiu patirtu skausmingu saremiu. Pradejus veikti epidurai pasijauciau kaip rojuje, visi skausmai dingo, su nuostaba stebejau monitoriu, kuris saremius fiksuoja, man atrode neitiketina kai jis uzsikdavo virs 50 balu o as nieko nejausdavau
veliau saremiai atsirado panasius tik i mmm svelnius paskaudelenimus. Praejus val po epiduros atejo daktere apziureti, sake yra progresas bet nelabai zymus ir nusprende palaukti iki 16 val, kaip ten viskas vyks ir tada spres ka darysim toliau, ar dar lauksim ar darysim CP. Jei isejus man galvoje pardejo vaiksciuoti mintys jau apie CP, nes baisiai jau nenorejau kad atjungtu epidurini ir man vel nepakenciamai skaudetu. Atejo po 16 val, apziurejo na sako ledai pajudejo jau turim beveik 6 cm ir jau galvute sunkiai bet uzciuopiama, sake ateis po val ir ziuresim, taciau gal spejus praeiti vos 5-7 min, grizta i gimdykla ir sako, permeciau dar katra jusu lygos istorija ir matau koks brangus jums yra sis vaikas ilgiau nelaukiam ir vaziuojam i operacine. Vyrui liepe surinkti visus daiktus, nunesti juos i pooperacine jau palata, kur mane poto atves, o mane pradejo ruosti CP. Prasidejus operacijai, kazkur po 3 4 min tiksliau 16.57 val gime 55 cm ugio ir 4230 kg svorio sveika, labai laukta mergyte Jai surikus asaros is akiu pasipyle, kaip pupos nejosi ju valdyti, apvalius vaikiuka man ja parode leido pabuciuoti, suvyste ir issinese is operacines. Nuo emociju prisidejo nevalingas drebulys, kuri suvaldyti galejau tik giliai kvepuodama, man pradejo atrodyti kad truksta oro tai uzdejo deguones kauke, giliai kvepuojant pradejo pykinti, taciau nebuvo kuom vemt tai po biski viskas ir praejo. Siuvo mane apie val. Kol mane siuvo vyras stebejo kaip maude ir renge mazyle, padare pirmasias nuotraukas. Sake kad uzplauke neapsakomas euforijos jausmas ir asaros akyse suzibejo Atvaziavus is operacines suzinojau, kad pati nekaip buciau pagimdziusi, nes mano mazyle buvo taip apsisukusi virkstele, kad jos ilgio net neuzteko, kad galvute pilnai isistatytu man i dubeni. Po 2 val atnese dukryte pirmam maitynimui, o veliau isnese i naujagimiu kambari. Kita diena persikeliau i paprasta palata ir jau gyvenom su mazyle kartu. Pieno pas mane beveik nebuvo o dukryte maista reikalavo kas 30 min, ir taip stengesi istraukti bent kazka kad nukentejo mano speneliai. 2 para apziurejus vaika paaiskejo kad ji numete per daug svorio ir pasiule primaitynima, labai nenorejau, nes noriu maitinti pati bet kai vaikas klykia is alkio, o krutys tuscios ziurint i ja plyso sirdis tai perlipau per save ir nuejau prasiti misinuko. 1,5 paros primaitinus per viena karta, pas mazyle paaugo svoris, as nustojau stresuoti del to ir po biski jau uzvedinejimas pieno fabrika. 31 rugpjucio pastebejau, kad jau yra pienukas, matinames kas 2-2,5 val reiskias yra progresas ir greitai atsisakysim primaitynimo ir pereisim ant mamos pienuko.Zadejau trumpai parasyti, o gavosi visas apsakymas
