As deviu batu pora. Tai bjaurus batai. Nepatogus batai. As nekenciu savo batu. Kiekviena diena juos aviu ir kiekviena diena galvoju, kad noreciau kitos poros. Kai kada mano batai taip spaudzia, kad galvoju, jog daugiau nebegalesiu zengti su jais ne zingsnio. Taip, as ir toliau juos nesioju. As su jais nekaip atrodau. Jie kelia uzuojauta. Kitu akyse matau ir galiu pasakyti, kad jie dziaugiasi, jog mano batai yra ne ju. Jie niekada nekalba apie mano batus. Noras suzinoti kokie baisus mano batai yra, gali juos priversti iskesti nepatogumu. Norint tikrai supasti siuos batus, reikia su jais pavaikscioti. Bet kai jau juos uzsimauni, niekada ju nebenusiausi. Dabar jau as suprantu, kad as ne vienintele tuos batus nesioju. Pasaulyje yra daug poru. Kai kurios moterys, panasiai kaip ir as, kencia skausma kasdien, bandydamos vaikscioti su jais. Kai kurios ismoko vaikscioti su jais, tai nejaucia labai didelio skausmo. Kai kurios jau taip seniai devi siuos batus, kad jau nebegalvoja apie batu sukeliama skausma. Ne viena moteris neuzsitarnavo nesioti tokius batus. Beje, del siu batu as esu stipresne moteris. Batai suteike man tvirtybes iskesti bet ka. Jie padare mane tokia, kokia esu. As amzinai avesiu vaiko netekusios mamos batus. +
Su rudeniu grįžo slogi nuotaika ir vis dažniau užeinu pas jus - pasiskaitau... Vis naujos mamytės, nauji angelėliai.. Kada visa tai baigsis....
Žinok pas mane tas pats buvo - visus 9 mėnesius kol ją auginau, ką bedarydavau, kažkaip vis galvodavau kad neturėsiu jos... Kad neužauginsiu... Kad nepinsiu kasų.. Pati išsigąsdavau tų minčių, bet tarytum kažkokia nematoma jėga vis traukdavo dažniau apkabinti, pasūpuoti...
kazkaip tik po nelaimes, susivokiau kad tu visokiu ispejamu zenklu ir nuojautu tiek buvo...tik nesupratau tada kelis kart galvoje buvo smestelejusi mintis o jeigu ir ka pasakyciau vyrui...bet tokias mintis juk varai salin...bet viskas pasitvirtino ir sukaupu...
nenorejau nei tases detis i ligonine, paskutine diena sauskelniu pakeli tenusipirkau...niekur neskubejau ir i ligonine su baime vaziavau...
Nesakykim, kad gyvenimas-tai zebras. Geriau tikėkim, kad pianinas: jame juodų klavišų mažiau...
Man kartais atrodo, kad aš ne tik tuos ypatingai nepatogius batus aviu, bet ir rūbai mano per ankšti, ir pati kažkokia skirtingai nei kiti esu... ..ir nei paskolint, nei kam atiduot tokius batus... tik sau... ..kaip tai Eglei pasakoje - visą amžių nesunešiojami.......
Man kartais atrodo, kad aš ne tik tuos ypatingai nepatogius batus aviu, bet ir rūbai mano per ankšti, ir pati kažkokia skirtingai nei kiti esu...
..ir nei paskolint, nei kam atiduot tokius batus... tik sau...
..kaip tai Eglei pasakoje - visą amžių nesunešiojami.......
Viskas kaip ir normaliai.Prieziura kas dvi savaites ligoninej(cia jei viskas gerai su nesciaja tai vizitai pas gine tik kas menesi nuo 16 savaites poliklinikoj)Mane priziuri ligoninej
Visi tyrimai normoj.
Varau i LT lapkricio pradzioj
Viskas kaip ir normaliai.Prieziura kas dvi savaites ligoninej(cia jei viskas gerai su nesciaja tai vizitai pas gine tik kas menesi nuo 16 savaites poliklinikoj)Mane priziuri ligoninej
Visi tyrimai normoj.
Varau i LT lapkricio pradzioj
Viskas kaip ir normaliai.Prieziura kas dvi savaites ligoninej(cia jei viskas gerai su nesciaja tai vizitai pas gine tik kas menesi nuo 16 savaites poliklinikoj)Mane priziuri ligoninej
Visi tyrimai normoj.
Varau i LT lapkricio pradzioj