QUOTE(xiuke @ 2011 10 05, 20:41)
snd susierzinau...kazkaip vis facebooke uzrasau kokia fraze, o sisyk imeciau viena is istoriju liudnu kur berniukas pirko lele ir neuzteko lituku...tokia pamokanti...labai patiko...
na ir vienas is komentaru, ir dar geros drauges; kad nustok
gaileti saves, pradek gyventi ir zvelgti i gyvenima su viltimi...
taip suerzino...
ir iskur zmones traukia,kad gedeti, liudeti ir ilgetis savo vaiko yra-GAILESTIS SAU??? jei saves gaileciau senai guleciau po zeme...bet as ir toliau kaip ir kiti , kitos gyvenu, kvepuoju, ir dziaugiuosi kai reikia...tik to liudesio gal dugiau sirdyje...
o cia matai gailiuosi saves vadinasi...nu jo...
nu nerato svetimo skausmo, nera...
xiuke, suprantu tave 100 %, as jau supratau viena dalyka, kad i facebook'a negalima rasyti kas spaudzia sirdele. Ten reikia tik dziaugsmingus dalykus deti, kitaip gali likti laabai nesuprasta... Kad ir ta tokia liudnai grazi pamokanti istorija...
Bet va kazkodel kai kas ideda apie namu neturinti ar skriaudziama suniuka ar kaciuka info, kiek daug susijaudinusiu atsiliepimu buna...
Kartais ir pagalvoju, nejaugi tavo ar kitu skausmas yra vertinamas zemiau uz kaciukus ir suniukus?
Meilė tau, mano sūnau, kaip visata, spindinti begale žvaigždžių, kurių viena - esi tu...