QUOTE(Laureanza @ 2011 09 28, 13:14)
Laba
aš atsiprašau, kad pas Jus nebesilankau tiesiog stengiuosi tik džiaugtis.. o čia užėjus prisimenu koks skausmas mane vis dėl persekioja..
taip senai pas jį buvau, jau savaitė bus anksčiau kas 3dieną ten vykdavau..
Džiaugiuosi kartu su tavimi
Mane, kad ir be jokių persileidimų prižiūri labai kruopščiai, gerus gyd. turiu saugo mane ir džiaugiasi lyg šeimos nariai
Dona27, ačiū už sveikinimus
Laikykis mergyte
Dabar mus visas toks ilgesys kamuoja.. su skausmu mes jau susitaikėm, didžiausias siaubas praėjo.. dabar liko tik gilus ilgesys, kuris atrodo lyg neužsitraukenčia žaizdą išgriaužęs, kuri beperstojo spauste spaudžia, bent jau aš taip jaučiuosi..
aš atsiprašau, kad pas Jus nebesilankau tiesiog stengiuosi tik džiaugtis.. o čia užėjus prisimenu koks skausmas mane vis dėl persekioja..
taip senai pas jį buvau, jau savaitė bus anksčiau kas 3dieną ten vykdavau..
QUOTE(Sladama @ 2011 09 28, 14:56)
Gerai prisiduodu
Buvau vakar paziuret TV Viskas vietoj
Ir mes jau baiginejam pirma trimestra
Mintys nukreiptos tik pozityvia kryptimi.Prieziura sikart man yra galima sakyt isskirtine.
Tikiuosi viskas bus gerai sikart
Aciu visoms uz sveikinimus
Buvau vakar paziuret TV Viskas vietoj
Ir mes jau baiginejam pirma trimestra
Mintys nukreiptos tik pozityvia kryptimi.Prieziura sikart man yra galima sakyt isskirtine.
Tikiuosi viskas bus gerai sikart
Aciu visoms uz sveikinimus
Džiaugiuosi kartu su tavimi
Mane, kad ir be jokių persileidimų prižiūri labai kruopščiai, gerus gyd. turiu saugo mane ir džiaugiasi lyg šeimos nariai
Dona27, ačiū už sveikinimus
Laikykis mergyte
Dabar mus visas toks ilgesys kamuoja.. su skausmu mes jau susitaikėm, didžiausias siaubas praėjo.. dabar liko tik gilus ilgesys, kuris atrodo lyg neužsitraukenčia žaizdą išgriaužęs, kuri beperstojo spauste spaudžia, bent jau aš taip jaučiuosi..
QUOTE(Laureanza @ 2011 09 28, 12:12)
Labutis
Dona27,o Jūs kodėl nesiryžtat kitam mažuliui?
Sladama,aš laukiu naujienų antradienis buvo vakar eikš čia ir pasakok
Dona27,o Jūs kodėl nesiryžtat kitam mažuliui?
Sladama,aš laukiu naujienų antradienis buvo vakar eikš čia ir pasakok
As vis tikejausi, kad begant laikui baime mazes, bet....jau metai praejo, bet bijau lygiai tiek pat, ne kiek nemaziau....Gal dar reikia laiko? Nezinau
Tuo labiau, kad po siai dienai tyrimai visi geri, i klausima kodel pagimdziau 25sav. - atsakymo nera
Seniai,seniai susitiko visi žmogaus jausmai.Po to kai Nuobodumas trečia kartą nusižiovojo Beprotybė pasiūlė:
-Gal pažaiskim slėpynių?
Intriga pakėlusi antakį paklausė:
-Slėpynės o kas tai per žaidimas?
Beprotybė paaiškino,kad vienas iš jų bus žaidimų vadovas,jis užmerkęs akis skaičiuos iki milijono,o kiti tuo laiku pasislėps.Kuri atras paskutinį tas bus laimėtojas ir sekančio žaidimo vadovas.
Entuziazmas iš karto pačiupo Euforija ir pradėjo džiaugsmingai šokti.Laimė tuo metu taip pat šokinėjo,kad net įtikino Abejonę.
Tik Apatijai niekas ,niekada nebuvo pakankamai įdomu ir ji atsisakė dalyvauti žaidime.Tiesa nutarė niekur nesislėpti,nes ją vistiek visada suranda.
Didžiavimasis pareiškė,kad šis žaidimas yra kvailas ir jo visiškai niekas nedomina išskyrus jį pati. Bailumas nenorėjo rizikuoti.
-Vienas ,du, trys...pradėjo skaičiuoti Beprotybė.
Pirmas pasislėpė Tingėjimas. Jis papraščiausiai atsigulė už artimiausio akmens.Tikėjimas pakilo į dangų,o Pavydas pasislėpė Triumfo šešėlyje, kuris savo jėgom užkopė į aukščiausia kalną.
Mandagumas ilgai negalėjo pasislėpti,nes vis galvojo kad kiekviena vieta yra tinkamiausia kitam jo draugui.
Grožis pasislėpė krikštoliniame upelyje.Bailumas medžio urve.Laisvė pasislėpė saulės spindulėlyje.Egoizmas surado tik jam šiltą ir patogią vietelę.
Melas pasislėpė vandenyno gelmėje,bet ištikrųjų-vaivorikštėje.Vulkano krateryje pasislėpė Aistra.
Užmaršumas net neatsiminė kur slėpėsi bet tai visiškai nesvarbu.
Kai Beprotybė suskaičiavo iki999999, Meilė vis dar ieškojo,kur pasislėpti,bet visos vietos jau buvo užimtos.
Milijonas!-pasakė Beprotybė ir pradėjo savo paieškas.
Ji iškarto surado Tingėjimą.Po to ji išgirdo kaip Tikėjimas ginčijasi su Dievu.Aistrą išdavė vulkano drebėjimas.
Beprotybė pamatė kur slepiasi Pavydas ir iš karto suprato kur slepiasi Triumfas.
Egoizmo net neteko ieškoti,nes jis buvo pasislėpęs bičių avilyje ir pačios bitės jį iš ten išvarė.
Pavargusi Beprotybė pamatė upelį,panoro atsigerti ir surado Grožį.
O Abejonė sedėjo prie tvoros ir niekaip negalėjo apsispręsti,kurioje tvoros pusėje jai pasislėpti.
Visi buvo surasti:Talentas -žalioje vešlioje žolėje,Nuobodumas-tamsioje uoloje.
Melas vaivorikštėje,bet iš tikrųjų jis buvo pasislėpęs vandenyno gelmėje.
Tik Meilės niekaip negalėjo surasti.Beprotybė ieškojo už kiekvieno medžio,kiekviename upelyje,kiekvienoje kalno viršūnėje.
Pagaliau ji nutarė paieškoti rožių krūme.Kai pajudino rožių krūmo šakas,ji išgirdo verksmą-rožių krūmo spygliai Meilei skaudžiai išdūrė akis.
Beprotybę išsigando,net nežinojo ką daryti ir pati pradėjo verkti ir atsiprašinėti.
Kad išpirktų savo kaltę,ji pažadėjo nuo šiol visada būti Meilės palydove.
Nuo to laiko kai pasaulyje pirmą kartą buvo žaidžiamos slėpynės,Meilė pasidarė akla ir Beprotybė ja visada vedžioja už rankos
-Gal pažaiskim slėpynių?
Intriga pakėlusi antakį paklausė:
-Slėpynės o kas tai per žaidimas?
Beprotybė paaiškino,kad vienas iš jų bus žaidimų vadovas,jis užmerkęs akis skaičiuos iki milijono,o kiti tuo laiku pasislėps.Kuri atras paskutinį tas bus laimėtojas ir sekančio žaidimo vadovas.
Entuziazmas iš karto pačiupo Euforija ir pradėjo džiaugsmingai šokti.Laimė tuo metu taip pat šokinėjo,kad net įtikino Abejonę.
Tik Apatijai niekas ,niekada nebuvo pakankamai įdomu ir ji atsisakė dalyvauti žaidime.Tiesa nutarė niekur nesislėpti,nes ją vistiek visada suranda.
Didžiavimasis pareiškė,kad šis žaidimas yra kvailas ir jo visiškai niekas nedomina išskyrus jį pati. Bailumas nenorėjo rizikuoti.
-Vienas ,du, trys...pradėjo skaičiuoti Beprotybė.
Pirmas pasislėpė Tingėjimas. Jis papraščiausiai atsigulė už artimiausio akmens.Tikėjimas pakilo į dangų,o Pavydas pasislėpė Triumfo šešėlyje, kuris savo jėgom užkopė į aukščiausia kalną.
Mandagumas ilgai negalėjo pasislėpti,nes vis galvojo kad kiekviena vieta yra tinkamiausia kitam jo draugui.
Grožis pasislėpė krikštoliniame upelyje.Bailumas medžio urve.Laisvė pasislėpė saulės spindulėlyje.Egoizmas surado tik jam šiltą ir patogią vietelę.
Melas pasislėpė vandenyno gelmėje,bet ištikrųjų-vaivorikštėje.Vulkano krateryje pasislėpė Aistra.
Užmaršumas net neatsiminė kur slėpėsi bet tai visiškai nesvarbu.
Kai Beprotybė suskaičiavo iki999999, Meilė vis dar ieškojo,kur pasislėpti,bet visos vietos jau buvo užimtos.
Milijonas!-pasakė Beprotybė ir pradėjo savo paieškas.
Ji iškarto surado Tingėjimą.Po to ji išgirdo kaip Tikėjimas ginčijasi su Dievu.Aistrą išdavė vulkano drebėjimas.
Beprotybė pamatė kur slepiasi Pavydas ir iš karto suprato kur slepiasi Triumfas.
Egoizmo net neteko ieškoti,nes jis buvo pasislėpęs bičių avilyje ir pačios bitės jį iš ten išvarė.
Pavargusi Beprotybė pamatė upelį,panoro atsigerti ir surado Grožį.
O Abejonė sedėjo prie tvoros ir niekaip negalėjo apsispręsti,kurioje tvoros pusėje jai pasislėpti.
Visi buvo surasti:Talentas -žalioje vešlioje žolėje,Nuobodumas-tamsioje uoloje.
Melas vaivorikštėje,bet iš tikrųjų jis buvo pasislėpęs vandenyno gelmėje.
Tik Meilės niekaip negalėjo surasti.Beprotybė ieškojo už kiekvieno medžio,kiekviename upelyje,kiekvienoje kalno viršūnėje.
Pagaliau ji nutarė paieškoti rožių krūme.Kai pajudino rožių krūmo šakas,ji išgirdo verksmą-rožių krūmo spygliai Meilei skaudžiai išdūrė akis.
Beprotybę išsigando,net nežinojo ką daryti ir pati pradėjo verkti ir atsiprašinėti.
Kad išpirktų savo kaltę,ji pažadėjo nuo šiol visada būti Meilės palydove.
Nuo to laiko kai pasaulyje pirmą kartą buvo žaidžiamos slėpynės,Meilė pasidarė akla ir Beprotybė ja visada vedžioja už rankos
[quote=ievoole,2011 09 28, 15:16]
aš atsiprašau, kad pas Jus nebesilankau tiesiog stengiuosi tik džiaugtis.. o čia užėjus prisimenu koks skausmas mane vis dėl persekioja..
Ievoole - tu ir turi dziaugtis, turi visas teises kad ir padebesiais skraidyti is laimes. Jei liudesi, tavo zirniukas irgi pergyvens, todel laikas pradeti tau sypsotis ir dziaugtis. Tavo angeliukas tuo labiau nebenori kad liudetum, as tikiu kad bent dalele jo gris su naujuoju kudikeliu...
aš atsiprašau, kad pas Jus nebesilankau tiesiog stengiuosi tik džiaugtis.. o čia užėjus prisimenu koks skausmas mane vis dėl persekioja..
Ievoole - tu ir turi dziaugtis, turi visas teises kad ir padebesiais skraidyti is laimes. Jei liudesi, tavo zirniukas irgi pergyvens, todel laikas pradeti tau sypsotis ir dziaugtis. Tavo angeliukas tuo labiau nebenori kad liudetum, as tikiu kad bent dalele jo gris su naujuoju kudikeliu...
ievoole SVEIKINU
Ievoole sveikinu labai geros naujienos
Sladama taip pat smagu ateiti ir pamatyti tokias naujienas
Zinau, kad pas mus dar yra viena slapuke... bet cia jos teise... ateis ir po gimdymo manau pasidziaugs
Sladama taip pat smagu ateiti ir pamatyti tokias naujienas
Zinau, kad pas mus dar yra viena slapuke... bet cia jos teise... ateis ir po gimdymo manau pasidziaugs
QUOTE(kumpiene @ 2011 09 28, 18:37)
Ievoole sveikinu labai geros naujienos
Sladama taip pat smagu ateiti ir pamatyti tokias naujienas
Zinau, kad pas mus dar yra viena slapuke... bet cia jos teise... ateis ir po gimdymo manau pasidziaugs
Sladama taip pat smagu ateiti ir pamatyti tokias naujienas
Zinau, kad pas mus dar yra viena slapuke... bet cia jos teise... ateis ir po gimdymo manau pasidziaugs
Aciu uz sveikinimus
Nu tu cia suintrigavai maniau kad as jau ilgokai tylejau,bet ne
Tai ka jau greit gimdyt slapukei?
Pasakyk nors ar is senbuviu?
[quote=Bona -pari,2011 09 28, 20:59]
Seniai,seniai susitiko visi žmogaus jausmai.Po to kai Nuobodumas trečia kartą nusižiovojo Beprotybė pasiūlė:
-Gal pažaiskim slėpynių?
Intriga pakėlusi antakį paklausė:
-Slėpynės o kas tai per žaidimas?
Beprotybė paaiškino,kad vienas iš jų bus žaidimų vadovas,jis užmerkęs akis skaičiuos iki milijono,o kiti tuo laiku pasislėps.Kuri atras paskutinį tas bus laimėtojas ir sekančio žaidimo vadovas.
Entuziazmas iš karto pačiupo Euforija ir pradėjo džiaugsmingai šokti.Laimė tuo metu taip pat šokinėjo,kad net įtikino Abejonę.
Tik Apatijai niekas ,niekada nebuvo pakankamai įdomu ir ji atsisakė dalyvauti žaidime.Tiesa nutarė niekur nesislėpti,nes ją vistiek visada suranda.
Didžiavimasis pareiškė,kad šis žaidimas yra kvailas ir jo visiškai niekas nedomina išskyrus jį pati. Bailumas nenorėjo rizikuoti.
-Vienas ,du, trys...pradėjo skaičiuoti Beprotybė.
Pirmas pasislėpė Tingėjimas. Jis papraščiausiai atsigulė už artimiausio akmens.Tikėjimas pakilo į dangų,o Pavydas pasislėpė Triumfo šešėlyje, kuris savo jėgom užkopė į aukščiausia kalną.
Mandagumas ilgai negalėjo pasislėpti,nes vis galvojo kad kiekviena vieta yra tinkamiausia kitam jo draugui.
Grožis pasislėpė krikštoliniame upelyje.Bailumas medžio urve.Laisvė pasislėpė saulės spindulėlyje.Egoizmas surado tik jam šiltą ir patogią vietelę.
Melas pasislėpė vandenyno gelmėje,bet ištikrųjų-vaivorikštėje.Vulkano krateryje pasislėpė Aistra.
Užmaršumas net neatsiminė kur slėpėsi bet tai visiškai nesvarbu.
Kai Beprotybė suskaičiavo iki999999, Meilė vis dar ieškojo,kur pasislėpti,bet visos vietos jau buvo užimtos.
Milijonas!-pasakė Beprotybė ir pradėjo savo paieškas.
Ji iškarto surado Tingėjimą.Po to ji išgirdo kaip Tikėjimas ginčijasi su Dievu.Aistrą išdavė vulkano drebėjimas.
Beprotybė pamatė kur slepiasi Pavydas ir iš karto suprato kur slepiasi Triumfas.
Egoizmo net neteko ieškoti,nes jis buvo pasislėpęs bičių avilyje ir pačios bitės jį iš ten išvarė.
Pavargusi Beprotybė pamatė upelį,panoro atsigerti ir surado Grožį.
O Abejonė sedėjo prie tvoros ir niekaip negalėjo apsispręsti,kurioje tvoros pusėje jai pasislėpti.
Visi buvo surasti:Talentas -žalioje vešlioje žolėje,Nuobodumas-tamsioje uoloje.
Melas vaivorikštėje,bet iš tikrųjų jis buvo pasislėpęs vandenyno gelmėje.
Tik Meilės niekaip negalėjo surasti.Beprotybė ieškojo už kiekvieno medžio,kiekviename upelyje,kiekvienoje kalno viršūnėje.
Pagaliau ji nutarė paieškoti rožių krūme.Kai pajudino rožių krūmo šakas,ji išgirdo verksmą-rožių krūmo spygliai Meilei skaudžiai išdūrė akis.
Beprotybę išsigando,net nežinojo ką daryti ir pati pradėjo verkti ir atsiprašinėti.
Kad išpirktų savo kaltę,ji pažadėjo nuo šiol visada būti Meilės palydove.
Nuo to laiko kai pasaulyje pirmą kartą buvo žaidžiamos slėpynės,Meilė pasidarė akla ir Beprotybė ja visada vedžioja už rankos
[/quote]
kaip nerealu.......
[quote=Juraciukee,2011 09 28, 21:04]
[quote=ievoole,2011 09 28, 15:16]
aš atsiprašau, kad pas Jus nebesilankau tiesiog stengiuosi tik džiaugtis.. o čia užėjus prisimenu koks skausmas mane vis dėl persekioja..
Ievoole - tu ir turi dziaugtis, turi visas teises kad ir padebesiais skraidyti is laimes. Jei liudesi, tavo zirniukas irgi pergyvens, todel laikas pradeti tau sypsotis ir dziaugtis. Tavo angeliukas tuo labiau nebenori kad liudetum, as tikiu kad bent dalele jo gris su naujuoju kudikeliu...
[/quote]
turėčiau bet tą dieną, kai gydytojas patvirtino, jog aš laukiuosi aš verkiau.. grįžau namo, apsikabinau Ąžuoliuko pižamytę, glosčiau jo lovytę ir atsiprašinėjau jo, kad stumiu jį lauk.. kad jo lovytę, vežimėlį, supuoklę ir t.t. užims kitas mažylis, kad išplausiu dar neplautus jo pataliukus, kad skalbsiu ir lyginsiu jo rūbelius ir ruošiu kažkam kitam.. aš kaukiau ir atsiprašinėjau, gal kam ir atrodė kvaila iš šono, bet man tai buvo realybė.. aš tik pastojusi supratau, kad su nėštumu į mano gyvenimą ateis kitas žmogus, o ne pagrįš jis.. kai pagalvojau, kad tai gali būti mano trečias vaikelis, kad jie lauktų broliuko ar sesės, kad jie galėjo būti tryse jau dabar verkiu, kai matau šeimas, kurie turi 3 vaikus, kad ir aš galėjau turėti tokią šeimą..
dabar vėl džiaugiuosi, tas kaltės jausmas pasislėpė už džiaugsmo
ačiū už sveikinimus
Seniai,seniai susitiko visi žmogaus jausmai.Po to kai Nuobodumas trečia kartą nusižiovojo Beprotybė pasiūlė:
-Gal pažaiskim slėpynių?
Intriga pakėlusi antakį paklausė:
-Slėpynės o kas tai per žaidimas?
Beprotybė paaiškino,kad vienas iš jų bus žaidimų vadovas,jis užmerkęs akis skaičiuos iki milijono,o kiti tuo laiku pasislėps.Kuri atras paskutinį tas bus laimėtojas ir sekančio žaidimo vadovas.
Entuziazmas iš karto pačiupo Euforija ir pradėjo džiaugsmingai šokti.Laimė tuo metu taip pat šokinėjo,kad net įtikino Abejonę.
Tik Apatijai niekas ,niekada nebuvo pakankamai įdomu ir ji atsisakė dalyvauti žaidime.Tiesa nutarė niekur nesislėpti,nes ją vistiek visada suranda.
Didžiavimasis pareiškė,kad šis žaidimas yra kvailas ir jo visiškai niekas nedomina išskyrus jį pati. Bailumas nenorėjo rizikuoti.
-Vienas ,du, trys...pradėjo skaičiuoti Beprotybė.
Pirmas pasislėpė Tingėjimas. Jis papraščiausiai atsigulė už artimiausio akmens.Tikėjimas pakilo į dangų,o Pavydas pasislėpė Triumfo šešėlyje, kuris savo jėgom užkopė į aukščiausia kalną.
Mandagumas ilgai negalėjo pasislėpti,nes vis galvojo kad kiekviena vieta yra tinkamiausia kitam jo draugui.
Grožis pasislėpė krikštoliniame upelyje.Bailumas medžio urve.Laisvė pasislėpė saulės spindulėlyje.Egoizmas surado tik jam šiltą ir patogią vietelę.
Melas pasislėpė vandenyno gelmėje,bet ištikrųjų-vaivorikštėje.Vulkano krateryje pasislėpė Aistra.
Užmaršumas net neatsiminė kur slėpėsi bet tai visiškai nesvarbu.
Kai Beprotybė suskaičiavo iki999999, Meilė vis dar ieškojo,kur pasislėpti,bet visos vietos jau buvo užimtos.
Milijonas!-pasakė Beprotybė ir pradėjo savo paieškas.
Ji iškarto surado Tingėjimą.Po to ji išgirdo kaip Tikėjimas ginčijasi su Dievu.Aistrą išdavė vulkano drebėjimas.
Beprotybė pamatė kur slepiasi Pavydas ir iš karto suprato kur slepiasi Triumfas.
Egoizmo net neteko ieškoti,nes jis buvo pasislėpęs bičių avilyje ir pačios bitės jį iš ten išvarė.
Pavargusi Beprotybė pamatė upelį,panoro atsigerti ir surado Grožį.
O Abejonė sedėjo prie tvoros ir niekaip negalėjo apsispręsti,kurioje tvoros pusėje jai pasislėpti.
Visi buvo surasti:Talentas -žalioje vešlioje žolėje,Nuobodumas-tamsioje uoloje.
Melas vaivorikštėje,bet iš tikrųjų jis buvo pasislėpęs vandenyno gelmėje.
Tik Meilės niekaip negalėjo surasti.Beprotybė ieškojo už kiekvieno medžio,kiekviename upelyje,kiekvienoje kalno viršūnėje.
Pagaliau ji nutarė paieškoti rožių krūme.Kai pajudino rožių krūmo šakas,ji išgirdo verksmą-rožių krūmo spygliai Meilei skaudžiai išdūrė akis.
Beprotybę išsigando,net nežinojo ką daryti ir pati pradėjo verkti ir atsiprašinėti.
Kad išpirktų savo kaltę,ji pažadėjo nuo šiol visada būti Meilės palydove.
Nuo to laiko kai pasaulyje pirmą kartą buvo žaidžiamos slėpynės,Meilė pasidarė akla ir Beprotybė ja visada vedžioja už rankos
[/quote]
kaip nerealu.......
[quote=Juraciukee,2011 09 28, 21:04]
[quote=ievoole,2011 09 28, 15:16]
aš atsiprašau, kad pas Jus nebesilankau tiesiog stengiuosi tik džiaugtis.. o čia užėjus prisimenu koks skausmas mane vis dėl persekioja..
Ievoole - tu ir turi dziaugtis, turi visas teises kad ir padebesiais skraidyti is laimes. Jei liudesi, tavo zirniukas irgi pergyvens, todel laikas pradeti tau sypsotis ir dziaugtis. Tavo angeliukas tuo labiau nebenori kad liudetum, as tikiu kad bent dalele jo gris su naujuoju kudikeliu...
[/quote]
turėčiau bet tą dieną, kai gydytojas patvirtino, jog aš laukiuosi aš verkiau.. grįžau namo, apsikabinau Ąžuoliuko pižamytę, glosčiau jo lovytę ir atsiprašinėjau jo, kad stumiu jį lauk.. kad jo lovytę, vežimėlį, supuoklę ir t.t. užims kitas mažylis, kad išplausiu dar neplautus jo pataliukus, kad skalbsiu ir lyginsiu jo rūbelius ir ruošiu kažkam kitam.. aš kaukiau ir atsiprašinėjau, gal kam ir atrodė kvaila iš šono, bet man tai buvo realybė.. aš tik pastojusi supratau, kad su nėštumu į mano gyvenimą ateis kitas žmogus, o ne pagrįš jis.. kai pagalvojau, kad tai gali būti mano trečias vaikelis, kad jie lauktų broliuko ar sesės, kad jie galėjo būti tryse jau dabar verkiu, kai matau šeimas, kurie turi 3 vaikus, kad ir aš galėjau turėti tokią šeimą..
dabar vėl džiaugiuosi, tas kaltės jausmas pasislėpė už džiaugsmo
ačiū už sveikinimus
QUOTE(kumpiene @ 2011 09 28, 21:37)
Zinau, kad pas mus dar yra viena slapuke... bet cia jos teise... ateis ir po gimdymo manau pasidziaugs
sveikos
na ir uzderejo ,
dabar kas diena gailiuosi, kad nesiryzau is po nelaimes iskart pastoti...o dabar jau vel visokios kitokios aplinkybes ir baimes...
kas per intriga
savaitgali buvau brolio vestuvese, pirma karta po nelaimes, jauciausi laisvai ir netgi nuosirdziai galejau sypsotis...bet ziuredama i dangu vis prisimindavau ir Ja...
laikas taip bega, kosminiu greiciu... ir kartais atrodo, kad tai tebuvo tik klaikus sapnas...deja...
Laba dienele
Slamdama, Ievoole gaudykit balionelius. Ramiu jums ateinanciu menesiuku ir kuo daugiau graziu akimirku.
Kumoiene tikrai suintrigavai, na bet cia kiekvienas pasirenkam asmeniskai sakyt ar ne. Bet kokiu atveju didziausi linkejimai slapukei .
As cia beklaidziodama temom viena vakara aptikau ir daugiau slapukiu, kurios jau susilauke savo atzaleliu Dideliausi sveikinimai Viki81, neringuskinui ir kaciukui1978 . Aukit sveikuciai
Antukes angeliukems kiek veluodama degu zvakeles...Rudens keturmetes...KAip Antuke jue begyvenat, kaip kavalierius auga?
Visom liudeselem palinkesiu silto ir jaukaus rudens, artejanciu kaledu ir po stebukleli
Mes augam kaip ant mieliu. Mazulkai jau 5 menesiukai sveriam 8,4 ir esam 67 cm ilgio. Va tokios mes nemazos. Kas dien mus dziugina vis naujom isdaigom Labai myli savo dicke sese, kuri dabar vaidina tikrai didele ir i mazaja ziuri su dalele puikybes , bet sirdeleje ji dar visiskas vaikas.Gaila,kad kol kas negaliu parodyti musu fotosesijos. Nuotraukos ne NO.
O as rudeniniame liudesyje, ner dienos ,kad Sofija mintyse nesisukiotu...ziurint seimos nuotraukas, renkant rubelius mergaitem ir uzkliunant uz grazios sukneles keturmetei, kvieciant i svecius draugus , kuriu mergyte vos viena diena jaunesne uz Sofija, isgirdus kaip Amelija verkia nes kaimynu mergaites dvi sesutes su ja nezaidzia, o ji neturi su kuo zaisti...bet nusipurtai ta sloguti ir begi zmogus toliau per gyvenima
Slamdama, Ievoole gaudykit balionelius. Ramiu jums ateinanciu menesiuku ir kuo daugiau graziu akimirku.
Kumoiene tikrai suintrigavai, na bet cia kiekvienas pasirenkam asmeniskai sakyt ar ne. Bet kokiu atveju didziausi linkejimai slapukei .
As cia beklaidziodama temom viena vakara aptikau ir daugiau slapukiu, kurios jau susilauke savo atzaleliu Dideliausi sveikinimai Viki81, neringuskinui ir kaciukui1978 . Aukit sveikuciai
Antukes angeliukems kiek veluodama degu zvakeles...Rudens keturmetes...KAip Antuke jue begyvenat, kaip kavalierius auga?
Visom liudeselem palinkesiu silto ir jaukaus rudens, artejanciu kaledu ir po stebukleli
Mes augam kaip ant mieliu. Mazulkai jau 5 menesiukai sveriam 8,4 ir esam 67 cm ilgio. Va tokios mes nemazos. Kas dien mus dziugina vis naujom isdaigom Labai myli savo dicke sese, kuri dabar vaidina tikrai didele ir i mazaja ziuri su dalele puikybes , bet sirdeleje ji dar visiskas vaikas.Gaila,kad kol kas negaliu parodyti musu fotosesijos. Nuotraukos ne NO.
O as rudeniniame liudesyje, ner dienos ,kad Sofija mintyse nesisukiotu...ziurint seimos nuotraukas, renkant rubelius mergaitem ir uzkliunant uz grazios sukneles keturmetei, kvieciant i svecius draugus , kuriu mergyte vos viena diena jaunesne uz Sofija, isgirdus kaip Amelija verkia nes kaimynu mergaites dvi sesutes su ja nezaidzia, o ji neturi su kuo zaisti...bet nusipurtai ta sloguti ir begi zmogus toliau per gyvenima
QUOTE(Dona27 @ 2011 09 28, 10:43)
Labutis mergaites,
taip senai pas jus buvau uzsukusi...bet siandien prisiruosiau, nes pasiilgau
Laikas taip greitai bega, kad net baisu....Kai pagalvoji, musu lelytei butu jau metukai, vaiksciotu....Ai....yra kaip yra, stengiuosi apie tai nebegalvoti, nebelyginti...nebekankinti saves su tuo kas butu, jeigu butu....Bet skausmas neikur nedingsta, net ir po metu...Kaip ju gyvenate?
taip senai pas jus buvau uzsukusi...bet siandien prisiruosiau, nes pasiilgau
Laikas taip greitai bega, kad net baisu....Kai pagalvoji, musu lelytei butu jau metukai, vaiksciotu....Ai....yra kaip yra, stengiuosi apie tai nebegalvoti, nebelyginti...nebekankinti saves su tuo kas butu, jeigu butu....Bet skausmas neikur nedingsta, net ir po metu...Kaip ju gyvenate?
Sveikute Dona
QUOTE(Juraciukee @ 2011 09 28, 14:02)
As dekoju Dievui, kad dar galejau juo pasidziaugti nors tiek, kad nepaeme jo is manes tik gimusio, jau vien prisiminimai apie ji padeda gyventi toliau, galvoti apie ateiti, apie busimus jo brolius ir seseris...
Tu teisi, pradžioje tie prisiminimai taip skaudinę, dabar džiugina. Džiaugiuos dabar tomis akimirkomis, kurias praleidau kartu su savo mergyte o ji tiek prisiminimų paliko, gera visa tai prisimint....
QUOTE(inezzza @ 2011 09 28, 14:54)
...stengiuos rasti savy to optimizmo ir pasitikėjimo savimi, tačiau tai labai sunku...kažkoks beviltiškumo jausmas apėmęs...
Stipriai tave apkabinu inezzza..... Neprarask vilties
QUOTE(Dona27 @ 2011 09 28, 19:53)
As vis tikejausi, kad begant laikui baime mazes, bet....jau metai praejo, bet bijau lygiai tiek pat, ne kiek nemaziau....Gal dar reikia laiko? Nezinau
Tuo labiau, kad po siai dienai tyrimai visi geri, i klausima kodel pagimdziau 25sav. - atsakymo nera
Tuo labiau, kad po siai dienai tyrimai visi geri, i klausima kodel pagimdziau 25sav. - atsakymo nera
Ateis tavo laikas dar - kai noras bus stipresnis už baimę
QUOTE(kumpiene @ 2011 09 28, 20:37)
Zinau, kad pas mus dar yra viena slapuke... bet cia jos teise... ateis ir po gimdymo manau pasidziaugs
Slapukei Lengvo jai nešiojimo ir gymdymo.
QUOTE(ievoole @ 2011 09 28, 22:05)
kaip nerealu.......
turėčiau bet tą dieną, kai gydytojas patvirtino, jog aš laukiuosi aš verkiau.. grįžau namo, apsikabinau Ąžuoliuko pižamytę, glosčiau jo lovytę ir atsiprašinėjau jo, kad stumiu jį lauk.. kad jo lovytę, vežimėlį, supuoklę ir t.t. užims kitas mažylis, kad išplausiu dar neplautus jo pataliukus, kad skalbsiu ir lyginsiu jo rūbelius ir ruošiu kažkam kitam.. aš kaukiau ir atsiprašinėjau, gal kam ir atrodė kvaila iš šono, bet man tai buvo realybė.. aš tik pastojusi supratau, kad su nėštumu į mano gyvenimą ateis kitas žmogus, o ne pagrįš jis.. kai pagalvojau, kad tai gali būti mano trečias vaikelis, kad jie lauktų broliuko ar sesės, kad jie galėjo būti tryse jau dabar verkiu, kai matau šeimas, kurie turi 3 vaikus, kad ir aš galėjau turėti tokią šeimą..
turėčiau bet tą dieną, kai gydytojas patvirtino, jog aš laukiuosi aš verkiau.. grįžau namo, apsikabinau Ąžuoliuko pižamytę, glosčiau jo lovytę ir atsiprašinėjau jo, kad stumiu jį lauk.. kad jo lovytę, vežimėlį, supuoklę ir t.t. užims kitas mažylis, kad išplausiu dar neplautus jo pataliukus, kad skalbsiu ir lyginsiu jo rūbelius ir ruošiu kažkam kitam.. aš kaukiau ir atsiprašinėjau, gal kam ir atrodė kvaila iš šono, bet man tai buvo realybė.. aš tik pastojusi supratau, kad su nėštumu į mano gyvenimą ateis kitas žmogus, o ne pagrįš jis.. kai pagalvojau, kad tai gali būti mano trečias vaikelis, kad jie lauktų broliuko ar sesės, kad jie galėjo būti tryse jau dabar verkiu, kai matau šeimas, kurie turi 3 vaikus, kad ir aš galėjau turėti tokią šeimą..
ievoole, tai ir bus tavo trečias vaikas, tik vieno vaikiuko neturėsi šalia, o giliai širdyje jis visada gyvens..... O dėl to kad Ąžuoliuko vietą užims kitas vaikiukas, neatsiprašinėk - trečias kūdykėlis niekada neužims Ąžuoliuko vietos tavo širdyje, mintyse. Kad ir bus šalia du vaikiukai, kiekvieną dieną galvosi apie savo angeliuką...... Įsivaizduoju kaip sunku ruošt trečiam vaikiukui Ąžuoliuko daiktelius...... Man kiek lengviau buvo - jau buvo praėję 9 metai, o tos vasaros angeliukės drabužėliai, suknelės netiko sesei....... Tu teisi su trečiu gimdymu negrįš tavo Ąžuoliukas, tai bus jau kitas žmogutis - su savo charakteriu, bruožais.... O ar tai geriau ar blogiau - čia kiekvienai vis kitaip. Ir aš pagaunu save galvojant - kaip šaunu kad augtų trys sesės........ Bet yra kaip yra.
Papildyta:
Sveikute Bona-pari Kaip tu laikais?
QUOTE(bicė @ 2011 09 29, 09:35)
Dideliausi sveikinimai Viki81, neringuskinui ir kaciukui1978 . Aukit sveikuciai
Antukes angeliukems kiek veluodama degu zvakeles...Rudens keturmetes...KAip Antuke jue begyvenat, kaip kavalierius auga?
Mes augam kaip ant mieliu. Mazulkai jau 5 menesiukai sveriam 8,4 ir esam 67 cm ilgio. Va tokios mes nemazos. Kas dien mus dziugina vis naujom isdaigom Labai myli savo dicke sese, kuri dabar vaidina tikrai didele ir i mazaja ziuri su dalele puikybes , bet sirdeleje ji dar visiskas vaikas.Gaila,kad kol kas negaliu parodyti musu fotosesijos. Nuotraukos ne NO.
O as rudeniniame liudesyje, ner dienos ,kad Sofija mintyse nesisukiotu...ziurint seimos nuotraukas, renkant rubelius mergaitem ir uzkliunant uz grazios sukneles keturmetei, kvieciant i svecius draugus , kuriu mergyte vos viena diena jaunesne uz Sofija, isgirdus kaip Amelija verkia nes kaimynu mergaites dvi sesutes su ja nezaidzia, o ji neturi su kuo zaisti...bet nusipurtai ta sloguti ir begi zmogus toliau per gyvenima
Antukes angeliukems kiek veluodama degu zvakeles...Rudens keturmetes...KAip Antuke jue begyvenat, kaip kavalierius auga?
Mes augam kaip ant mieliu. Mazulkai jau 5 menesiukai sveriam 8,4 ir esam 67 cm ilgio. Va tokios mes nemazos. Kas dien mus dziugina vis naujom isdaigom Labai myli savo dicke sese, kuri dabar vaidina tikrai didele ir i mazaja ziuri su dalele puikybes , bet sirdeleje ji dar visiskas vaikas.Gaila,kad kol kas negaliu parodyti musu fotosesijos. Nuotraukos ne NO.
O as rudeniniame liudesyje, ner dienos ,kad Sofija mintyse nesisukiotu...ziurint seimos nuotraukas, renkant rubelius mergaitem ir uzkliunant uz grazios sukneles keturmetei, kvieciant i svecius draugus , kuriu mergyte vos viena diena jaunesne uz Sofija, isgirdus kaip Amelija verkia nes kaimynu mergaites dvi sesutes su ja nezaidzia, o ji neturi su kuo zaisti...bet nusipurtai ta sloguti ir begi zmogus toliau per gyvenima
Prisidedu ir aš prie sveikinimų mamytėms
Antuke, degu ir aš žvakutę tavo mergytėm........
biciuk, kaip džiugu kad jūs taip gražiai augat
biciule, tas ilgesys........