[quote=lairam,2011 09 21, 20:10]
Juraciukee , labai atsipra6au, kad klausiu. Jeigu sunku ir nerori ra6yti, tai tikrai nera6yk... Kaip buvo diagnozuota liga tavo vaikeliui? Negirdėjau apie tokią ligą, o bijau dabar jau visko...
Deja si liga pasireiskia netiketai ir paciu blogiausiu momentu. Visa diena vaikutis jautesi puikiai, nematem jokiu pokyciu, griztant is lauko pradejo muistytis ir verkti, namie jau klyke nesavu balsu. Pilvukas buvo kietas kaip akmenukas. Galiausiai pradejo vemti citrinos spalvos skysciu. Skubiai isvezem i ligonine, ten daktare tik paspaude pilvuka ir pasake diegliukai, vaziuokit namo viskas praeis... Parvezem namo ir vaikelis beveik iskart pradejo vemti zaliai... tada vel nuvezem i ligonine, o ten jau kaip suletintam filme... po keleto valandu jau reikejo didziuliu doziu pulsui palaikyti, dirbtinai ventiliuoti plaucius. Organizmas patyre milziniska soka, atsake inkstukai. Mieste kur gyvenu nera operuojanciu tokiu mazu kudikeliu, turejo vezti i kita miesta uz 100 myliu. Kelione atlaike, operacija atlaike, beveik 4 dienas laukem ir tikejomes stebuklo.... Tyrimu rezultatai vis gerejo, vaistu dozes po truputi mazejo, taciau vienas kraujo tyrimo rodiklis (pieno rugsties) buvo katastrofiskai per didelis, todel chirurgai nusprende operuoti antra karta, kad paziureti kaip viskas gyja. Deja pamate kad visas likes zarnynas juodas ir nebegyvas, kepenys pazeisti nepagydomai, nes uzsikimso kraujagysles. Kai atjunge kvepavimo zarnele ir pulsa palaikancius vaistus sunelis uzgeso per pusvalandi...
Mielosios, jei jau vaikutis vemia geltonai ar pilvukas kietas REIKALAUKITE GYDYTOJU ATLIKTI VISUS IMANOMUS TYRIMUS! Jei ne sitas uzdelsimas, gal but dar butu buve galima suneli isgelbeti...
Papildyta:
QUOTE(monikam @ 2011 09 22, 11:04)
Sveikutes
pasirodom truputuka
nelabai moku as cia foto ikelti, tik viena eina prikabint
Tikra prineesyte turi, Monikam! Saunuoles!
Papildyta:
Juraciukee[COLOR=purple], mes taip pat kremavom, tik mano vyras nesutiko atiduodi kokiai nors įmonei savo vaiko, jam taip pat pritarė mano pusbrolis, kuris mums, kaip brolisir tikras vyro brolis.. tai per porą dienelių išėmėm dokumentus ir visi vaikinukai naktį išvyko į Latviją. Vyras sakė veždamas savo vaiką pats jaučiausi geriau, bet kai reikėjo jį ten atiduoti norėjo atsigulti ant karsto ir niekam neleisti prisiliesti.. aš tą dieną jaučiausi taip lyg mano vyras išvyko parsivežti sveiko Ąžuoliuko, o sulaukiau tik juodo kamuoliuko
mes taip pat pralaikėm mažylį namučiuose, 4savaites ant lentynėlės virš lovytės, tarp daug jo tėčio man dovanotų draugystės metais Teddy meškučių ir uždegta žvakute
būčiau laikiusi ir ilgiau, bet jutau baisų vyro šeimos spaudimą.. viens per kitą graužė mane ir mano vyrą, o tas neatlaikęs spustelėjo ir mane
Cia Anglijoj po ligonines savo angelelio palaikus pamatem tik krematoriume po geros savaites. Viena paguoda, kad is katafalko leido vyrui karsteli nunesti iki koplyteles, kur galejom su juo pabuti ir atsisveikinti dar karta. O pelenukus parsivezem vel tik po savaites... Deja taisykles yra taisykles ir nieko negalejome padaryti. Bet dabar musu sunelio mazulyte urnyte yra su mumis salia jo meskiuko... Jau sielai kiek ramiau mano... Aciu Dievui, vyras nespaudzia, tai pelenukai liks su mumis iki kol grisim Lietuvon ir palaidosim salia artimu zmoniu...
Meilė tau, mano sūnau, kaip visata, spindinti begale žvaigždžių, kurių viena - esi tu...
aš manau,jeigu randas viduj sugijęs visiškai,jau galima 
, jus kaip per krepsini "stafkes"statykit 
.
