QUOTE(Juraciukee @ 2011 09 20, 16:02)
Esu tikra, viskas jums taip pazistama ir artima... Kaip pavyko prisikelti? Jei pavyko...
galima palinketi tik stiprybes...liudna kad atsiranda vis nauju liudinciu mamyciu...prisikelti ?mazais zingsniukais, su istisais klupimais...
as galvoju, kad jau po nelaimes niekada nebebus taip kaip buvo, nes as jau pasikeiciau...
kuo maziau klausykis kitu ale patarimu, nes ne visada jie buna geri, kartais patyletu, nei kazka sakytu, nes mes mamos lb jautriai i viska sureguojame, po kazkiek laiko nebereaguoji, tiesiog palinksi...
palinkesiu tik kuo greitesnio kelio, gyjimo link, nes jis bus ilgas ir skausmingas, ne viena asara nubrauksi niekam nematant, ar net plaudama indus...ar kauksi suns balsu vonioj pasislepusi, bet skausmas tik Tavo ir su Tavimi, nes svetimo skausmo nebuna, viska istverti turesi tik Tu pati...BUK STIPRI...ir rasyk viska, kas ant sirdies...
po nelaimes tik cia radau paguoda ir SUPRATIMA, kurio nesulaukiau is aplinkiniu, tik neauginai, neprisirisai, neuzaugusi...(bet cia tik ju nuomone, o mano vaikas ir mano skausmas)...jiems to nesuprast...