sveikos,mamos
QUOTE(xiuke @ 2011 09 08, 10:58)
o man snd nuo ryto asaros, matyt taip sutapo, kad dukryte palikau darzelyje verkiancia, vel...
...ir siaip visi is visu pusiu spaudzia, pamokslininkai didieji...
į viską daug jautriau reaguojame,ypač kai liečia mūsų vaikus.man ketvirtadienį pakilo temperatūra iki 39, o penktadienį Ernestas iš mokyklos su 38 parėjo.pašokau iš lovos pamiršusi,kad viską skauda,nulėkiau į parduotuvę,į vaistinę.sutikau bendradarbę,o ta akis išpūtė - gi tu sergi.sakau vaikas susirgo.ir viskas tuo pasakyta.po to pasivakščojimo dar labiau sunegalavau,bet jau tad MB grįžo ir apsiėmė mus abu slaugyti.naktį irgi praleidau šalia vaiko,vis žiūrėjau ar nekarščiuoja,klausiau ar kvėpuoja
šiandien jau mano ligonis patenkintas TV žiūri,ir aš buvau priversta pasveikti greičiau.
o pamokslininkų,deja,vis atsiranda.išmok jų neklausyti.prisijungsiu prie to,ką jau pasakė daugelis mamų.niekas už mus nenugyvens gyvenimo.niekas už mus nebus laimingos (nors pačiai sunku patikėti,kad kada nors jausiuosi laiminga).tegul sau šneka.kartą kai susibarėme su MB,jis man pasakė: kokį gyvenimą susikursi,tokį ir turėsi.dabar dažnai prisimenu šitą jo sakinį
tik jam aišku nesakau,kai būna sunku,kai kas nors įskaudina.ir kuriu SAVO gyvenimą.
xiuke,tu turi dukrytę,aš turiu sūnelį,kuriems mes esame reikalingos.jie jaučia mūsų nuotaikas,jaučia,kada mums sunku.mes jiem atiduodame visą save,savo širdį,o jie,patys to nežinodami,padeda mums pakilti ir atsitiesti.mes visą vasarėlę vargome su ligoninėmis,daktarais,tyrimais
.tad nosr paskutinį vasaros savaitgalį pasidovanojome sau kelionę į Trakus
o rugsėjo 1-osios proga išlėkėme į Kuršių Neriją