QUOTE(Xero @ 2011 07 23, 13:16)
Kad jau prakalbom apie vaiduoklius....ar jums buna, jog jauciat, kad kambaryje kazkas dar be jusu yra? Kalbu apie jausma ne prisiziurejus kokiu siaubo filmu, kuomet visose kertese pradeda vaidentis, bet tiesiog ne is sio ne is to kylanti jausma, kad kambaryje jus ne viena

. Jausmas buna labai ryskus, galima netgi nustatyti vieta, kur tas "kazkas" yra. Kartais netgi iseina suvokti, kas tas "kazkas", kartais ne. Pas mane namie gana daznai taip atsitinka, bet tik viename kambaryje

. Ir siurpiausia, kad mano katinas irgi ziuri i ta vieta ispletes akis.
Arba ne is sio ne is to nuo sienos nukrito paveikslas (tarkim atsitiktinumas, gal blogai pritvirtintas buvo, nors meistras po to nesuprato,kaip jis galejo nukrist

). Arba ne is sio nei is to su trenksmu virstantys ant sekcijos artimuju portretai.
paprastam, eiliniam, standartiniam mano bute gyvena katinas

pati aš labiau šunis mėgstu, bet karts nuo karto sutinku jį šėšėlio pavidale ... bet jis toks visai nebaisus man, neišsigąstu aš jo .. tiesa retai jis apsireiškia, na max kokis 5 ar 6 kartus teko susitikti per 7 metus gyvenimo šiame bute. aišku apie užklydusi kokio nors kaimyno katiną nė kalbos negalį būti, nes jis išnyksta
neperseniausiai mane persekiojo panašus jausmas kad kažkas yra, nors tiksliai žinau , kad nėra

gal koki pusmetį .. akys tiesiog primygtinai krypsta į balkoną, nes ten aceit kažkas yra, nors puikiai žinau, ka NE ... viskas liovėsi, kai mb kolega-draugas pasikorė darbe

dar tą dieną pamenu, galvoju sau balkonas lyg ir tuščias, na akys nebekrypsta "kažko" ieškodamos, supypsėjo domofoninės durys, nudžiugau labai, kad vyras taip anksti iš darbo grįžo, na va kaip viskas gerai pamaniau.. . tik grįžęs vyras ne kokią naujieną pranešė