QUOTE(Mama liala @ 2016 02 16, 09:57)
labas

niu jo galvojau ir bus viskas ok

bet nerimas likes

ziauuuuurus

uzsirasiau pas psichiatra bet tik po savaites

nu nebegaliu kentet
Užsiimk kažkuo- kad nebūtų laiko nerimui, nebūtų kada galvoti. Ryte atsibundi anksčiau- įdomią knygą į rankas kol visi miega, yra bent truputis laisvo laiko- kad ir užsiėmimai su vaikais, ėjimas kažkur, kažkokia aktyvi veikla, įsitraukimas į kažką įdomaus ir naudingo veikiančias organizacijas, prisiimt atsakomybę už kažkokią veiklą, savanoriaut kažkur papildomai galų gale- kad ir gyvūnų prieglaudoj jei juos myli. Jei esi Vilniuje- čia vyksta masės visokių renginių, nemokamų- visokie žygiai ir pan. Kad nebūtų kada galvoti. Aš žalioj jaunystėj kažką panašaus apturėjau, tik per plauką hipochondrike netapau, tai kaip ir galiu patarti. Labai svarbu turėti "vežantį" hobį- ar turi tokį? Kamuoja nerimas- tuo momentu prisiversk ir eik daryti kažko fizinio (bėgiot, dviratis+ gera muzika ausinėse, rūbus rankomis plauti, grindis šveisti, pašokti gerą muzoną pasileidus...), fizinis krūvis iki 9 prakaitų labai padeda sustatyti smegenis į vietas- irgi išmėgintas reikalas. Taigi bus ok viskas tikrai, bet su sąlyga, kad pati stengsies sustatyti į vietas tarakonus smegeninėje. Čia tik galvos problemos. Ir daktarai čia niekuo nepadės, vaistai- su jais bus geriau tik tol kol juos vartosi, tai gali būti tik laikina pagalba, kad pajėgtum prisiversti kažką keisti savo gyvenime, pakeitus- viskas susitvarkys. Galbūt tie nerimai ir yra signalas, kad reikia kažką keisti? Jei gyvenime pradedi daryti tai, kas iš tikrųjų tau teikia džiaugsmą- patikėk, visi negalavimai stebuklingai dingsta. Tau dar tik pati pradžia, pasistenk nepasinerti į tuos nerimus, stenkis atrasti save, tai, ko nori iš gyvenimo- ir pirmyn, nuoširdžiai to linkiu