Fotografijos pradžiamokslis 87 tema

ok, lomografija spalvotai turėtų būti jėgiška, bet labai norėjau pabandyti pažiūrėti kas gaunasi, kaip apskritai reik su tuo daiktu elgtis. Reik nemažai šviesos. Reikia dar pasibandyti pastatus ir portretus iš visų atstumu. Nes darytos foto labai tamsios, tad sunku suprasti kaip kas.
Tai įkeliu vieną mianą, sūnus fotografavo. Pamažu pamažu, turėsiu dar vieną fotografą, kurio daryti portretai man patiks

Si man taip pat labiausiai patiko

Maggie, man irgi apkapota patiko labiausiai .

Vakar dar išknisau kūdroje-kad foto taškus turi susirinkti per savaitę (jeigu nori patekti iš pelkės į kūdrą), jei taškai surenkami vėliau niekas nesikeičia . Nes aš tikrai nebuvau perkelta į kūdrą.

efektų ten nėra. tai double expo pačiu natūraliausiu savo pavidalu - du kartus eksponuota ant juostos.

kita vertus, patikti neprivalo, suprasti nebūtina. mano kaip pasauliui gana atviro žmogaus būtų tik vienas palinkėjimas - neužsidarykit savo pasauliuose ir neatmeskite kitų, nebūkite Stepfordo moterys..

Apie nepriaugimą, nesupratimus, mIAnus nereikia taip daug kalbėti, nes padvelkia kompleksavimu. Tiesiog reikia mokytis automatu neatmesti to, ko nesupranti. Net jei šiuo metu nesinori gilintis. Mano tokia nuomonė



jis egzistuoja visur. pas Jus gal tiesiog jis taip smagiai pašalintas iš matomumo zonos, kad net sukelia abejonių dėl jo egzistavimo. kai kurios visuomenės taip daro. nors, mano asmenine nuomone, problemų slėpimas arba ignoravimas jų nesprendžia, o tik sukuria saugumo protezą, simuliakrą.



tai pabandyk. galbūt atsivers nauji horizontai. patarimas: pabandyk fotkinti nepakėlus aparato iki akių, negalvodama apie "taisykles" ir nežiūrėk pro ieškiklį. fotografuok nežiūrėdama, nuo klubo, intuityviai. tai vadinasi "nematuškės" žavingas užsiėmimas. daug atiduočiau, gal galėčiau nematuškėm užsiimt kokiam fotogeniškam mieste.

Yvette, kai merginos atvažiuos, išsivesk jas nematuškint, ką?



į meną nepretenduoja, bet nevadinkite to nekokybe vien todėl, kad nepatinka arba nesuprantate kita vertus, esu labai dėkinga nežinau kam, kuris pradėjo šitą diskusiją, seniai jos norėjau. nors ir rašau jai išsikvėpus vakar skaičiau ir truputį pyktelėjau vietomis.. ne dėl skirtingų nuomonių - jas sveikinu. o dėl tarsi nenoro priimti tai, kad būna kitaip. Kita vertus, piktums praėjo, nes suprantu, kad visi vienodi nebūna, o ir nereikia.

double expo ok, retai kam patinka, retai kas tai daro, o ir dėl to konkretaus kadro nesiginčysiu, nors man to, kaip buvo pavadinta, bomžo akyse tiek gyvenimo šmėkštelėjo, emocijos, pykčio, gyvybės, kiek retai kurioje nublizgintoje "aš čia sau patinku" fotkėje pasimato, bet ok - nusileisčiau, tai skirtingo matymo, požiūrio į gyvenimą, siekių dalykas. bet dėl pirmojo galėčiau pasiginti. ką turi galvoje sakydama "nekokybė"? Kas yra kokybė? Fokusas? Fokusas ten vietoje, kur ir reikia. Kompozicija subalansuota. Atlikimo būdas - sąmoningo pasirinkimo ir skonio reikalas. Techninės nekokybės ten nėra. Dėl paties siužeto patrauklumo neverta diskutuoti, nes tai kitas žanras. Tai, kad žmonės nori gyventi kaip Stepfordo moterys, nereiškia, kad už gyvenvietės ribų neegzistuoja bomžai. Nepriimkite niekas šito įžeidžiai, nes aš pati mėgstu ir gražius modelius (nes juos lengva fotkint, ypač jei jie žino, kad jie gražūs, o jei dar nesivaipo kaip martyškos.. pasaka..), ir gražius rezultatus, ir kai gavusieji juos džiaugiasi - mano moteriška šyrdžialia (xixixi) džiaugiasi, jei kam nors patinka, įtinka ir pataiko - mamos sindromas.

Bet iš tikro širdis suspurda, adrenalinas pokšteli galvon, kai tariesi su bomžu dėl fotkinimo arba slenki prie jo patyliukais, kad tik neužsiokintų, kai žiūri į akis kokiam probleminiam personažui ir sprendi - kelti fotiką prie akių ar nekelti. Jei nekelsiu, nematuškė, tikėtina, nepasiseks, todėl KELSIU. Pakeli, o jis pradeda draskytis, rėkti, įžeidinėti, kiti ir kyla jau gal muštis, o Tu tada akimirką turi tam SPAUSTI! ar NESPAUSTI, o dingti iš čia? Ir spaudi. nenoriu mistifikuoti šito, bet man šitos akimirkos kur kas brangesnės ir turiu šimtus istorijų apie tai, kaip bėgau, kaip pirkau alaus, daviau pinigų, kaip keikėsi, ką siūlė, kaip vijosi, kaip atsisakė ir išsityčiojo ir pan., o apie tvarkingų gražių merginų portretų fotografavimą ką galiu papasakoti? Beveik nieko. Na priėjai, pabendravai truputį, paspaudei. Čia kaip frederica sakė - paspaudžiau ir pamiršau. Ne tik modeliams, kuriems nepatinka jų foto, taip, bet ir fotografams taip būna. Man retas kuris modelis iš tų "elitinių" (palyginus su bomžais ) įstringa taip, kad norisi net nebūtinai fotkinti, bet bendrauti per objektyvą. Pastaruoju metu kai fotkinu merginas, moteris pradėjau sakyti joms - sėsk, pažiūrėsiu į tave per objektyvą. Nes žmonės per objektyvą kitaip matosi, mano galva, verta prieš fs pažiūrėti į žmogų ilgėliau per objektyvą. Priprasti. Matosi, kurios fotkės nebus, nors ir spaudi. Man labai svarbus santykis su modeliu. Ne tik jis turi būti atsipalaidavęs, bet ir aš pati. Ir mano būsena, beje, nepriklauso nuo modelio būsenos, tai visiškai atskiros būsenos. Modelis gali nervintis, o aš - rami, nes ŽINAU. Arba visiškai atvirkščiai. Modelis įsitikinęs sėkme, o mane nervas ima, nes NEMATAU. nebūtinai viskas susiveda į šias dvi būsenas, mes ne amebos, esam šiek tiek sudėtingesni bet esmė tokia. Tas vidinis fotografo gyvenimas - šauti ar nešauti, kaip S. Sontag sakė, medžioklė.. Man asmeniškai ji teikia didesnį pasitenkinimą tuomet, kai medžioklė panaši į tikrą medžioklę. T.y. kai nesusitari su aplinka, kad ją fotkinsi, o sėlini ir sumedžioji.

O apie tą inventorizaciją.. Būčiau klaikiai nustebus, jeigu visoms būtų patikę. Sakyčiau, meluoja, pindos neįmanoma nufotkinti visų taip, kaip jos nori save matyti, kai turi minutę arba dvi vienam žmogui. Bent jau ne mano lygio "fotografui". Koks genijus arba profas, aišku, ten būtų iššaudęs visas, išmedžiojęs tobulai, visas skirtingai ir kartu nuostabiai. O pas mane stiprūs vidiniai procesai vyksta, aš nemoku atsiriboti, nemoku gauti 100 proc. rezultatą. Tuo pat metu galiu pasakyti, kad pats procesas man patiko. Labai. Nes pažadino manyje kažką, kas jau kokius metus miegojo (dabar reik su lazda tą kažką badyt ištisai, kad vėl neužmigtų ). Ačiū už tai Jums - kad Jūsų nepasitenkinimo savo fotkėmis sąskaita man padėjot norėti vėl fotografuoti.

va kodėl aš tikriausiai niekada nenorėjau ir nenorėsiu užsiimti komercija. ir nėra man kainos. bent jau ne šiuo metu.

kai kurioms pasiūliau pakartoti. jeigu bus noras ir kitoms, kreipkitės - nemokamai ir negarantuotai dėl rezultatų tik vieną pažadu - žandų neglamūrinsiu, ba nemoku.

gera kalba Say hm... o tai davai dar mane papyškink nu baisiai sau patinku tavo fotose vakar buvo nekokia diena ir vis masčiau, kad kartais reikia ir tokių akimirkų emocijų užfiksavimo, norėčiau dar pamatyti save kitokią, nes kai žmogus juokiasi nebūtinai ir širidis laiminga... gal visai būtų ir kitokią save dar pamatyti, na tarkim kaip visi sakė brumbrumo liūdnom nerealiom akim Bet... aš jaučiu negalėčiau būdama su tavimi būti liūdna ir rimtia nu man kai tu fotkini linksma ir faina

nematuškės tikrai nesigaus, nes beveik visos tokius nematomus, į akis nekrentančius fotoaparatus turės, mamijas

nu tada tiesiog street photo galiu kuriai nors plastmasinę smeną paskolint, lai daro double expo gatvėj

Fainas filmas

Baudrillardas yra jėga

Nugi pritariu.

Taikliai ten užkabinai viską, tik žinai gi pati. Objektyviam žvilgsniui reikia labai daug dalykų, kai kurie visą gyvenimą nė nežada nagrinėti to, ko nesupranta. Gerai, jei liberalus, gali tikėtis palaikymo. O jei konservatyvus - gali apspjautas būt ir tiek žinių.

foto pas vieną mielą žmogų facebooke pamačiau. Galbūt kuriai bus įdomu. Serija "kur miega vaikai". Man labai patiko.

Apie diskusiją... Džiaugiuosi, kad išmušiau iš savęs tą ydą - "jei nesuprantu tai sh.. "

Nu man labai. Ačiū

man man. niekada dar nebandzius double expo