QUOTE(mot99 @ 2011 09 01, 14:21)
Pagal kai kuriuos saltinius skiriami du stiliai: formalusis = simetriskas=
klasikinis ir laisvas = peizazinis. Ar vistik abu papuola i sios temos ribas?
QUOTE(mot99 @ 2011 09 02, 09:58)
Jei tema vadintusi "klasicistiniai",
Manau jau visai nuo temos nukrypom
Pradzioje jus parasete, o as neisigilinau. Aplamai kitaip net suvokiau ano posto prasme. Dabar grizau, paskaiciau posta, paskaiciau straipsni ir galiu pasakyti tik tiek, kad niekada nereikia pasikliauti vienu saltiniu, o juo labiau, kad randate straipsni internete, kuris aplamai neaisku kieno parasytas net. Na bet siaip jums tarsi uzkliuvo dalis teksto, kur radote zodi 'klasikinis'. O juk buvo aiskiai parasyta, kad yra du stiliai, cituoju:
Skiriami formalusis (geometrinis) ir laisvas (peizažinis) stiliai.
Is kur jus istraukete, kad tik formalus sodas gali buti klasikinis? Todel, kad straipsnyje prie zodzio formalus buvo dar prideta zodis klasikinis? Ok. Bet juk taip pat sekmingai galejo buti aprasytas sodas, kurio viena dalis butu buvusi formalaus modernaus stiliaus, o kita laisvo peizazinio japonisko
Tiesiog reikejo issiskaityti i sakinio esme. Manau jus paprasciausiai susipainiojote savokose. Tie patys formalus sodai gali buti ir klasikiniai (angliski, prancuziski ir dar biesas zino kokie) ir modernus, gal net minimalistiniai. Tas pats ir su peizaziniais.
Prie ko priskiriami lietuviski sodybu darzeliai? Na nezinau net, kadangi vistik neesu tokia stipri sioje srityje, tai bijau net ka sakyti dabar. Logiskai galvojant, tai bent jau del vieno kai kurios is musu teisios, jei jau angliskam kaimui cia vieta ir jis kaip ir klasika, tas pats su provansu, tai, kaip ir lietuviskam kaimui cia butu gal irgi vieta
Tik jei su angliskais, provansiskais ir kitais sodais ir ju kurimo principais kaip ir viskas aisku, literaturos yra, tai kaip su lietuviskais? darzeliai po langais, liepu aleja link vienkiemio, sodas su vaismedziais soniuke ir patvoriu einantys zydintys krumai? Jei yra galinciu normaliai patarti, tada gal ir verta pasistumti i sona ir priimti visas i viena buri. O kaip tada su japoniskais? Juos irgi? Ar tiesiog sutariame, kad tarpusavyje klasika laikome angliskus, prancuziskus, italiskus sodus tiek formalius, tiek peizazinius ir gilinames tik i tai?
Jei taip, tada ateiciai gal sutariam, kad patarimus dallinam tik tada, kai zmogus mazdaug isdesto savo vizijas ne tik isvardindamas kelis norimus augalus, bet ir imesdamas kazkokiu pvz, kaip, kad dabar padare
vilze. Jei matom, kad kaip ir i tema (suprantu, kad tada klausima, o kas nutars, bet jei jau prie to prieisim, tai manau jau cia kitas etapas), tada kas gali pataria ir tiek. Jei ne, tai be piktumu reiktu nukreipti zmogu i tema, kuri labiau atitiktu jo lukescius, o si tema nebutu be reikalo tersiama.
Vat tiek primasciau siandien grybaudama (praktiskai vien voveruskos - nusivyliau
)