Aha... su drugeliais čia įdomiai gavos... tokio varianto dar neteko girdėti.
Nemo, sakot, kad šunys ir drugeliai "mutavo" nėštumo metu. gal tuo metu įvyko kažkas, kas galėjo sukelti šias baimes. gal gavot kažkokios informacijos apie galimą šių padarėlių "nusikaltėlišką veiklą"? Nėštumo metu moters savisaugos instinktas dažnai sustiprėja ir daug dirgiklių, kurie buvo nepavojingi anksčiau, tuo metu gali tapti rizikos faktoriais. (pvz. šunų ir kačių platinamos ligos, parazitai gali pakenkti vaisiui ir jau gimusiam kūdikiui). Taip gali atsirasti automobilių baimė (baimė eiti per gatvę), nors prieš nėštumą vaikščiojot gatve kaip "lengvo laipsnio savižudė" ir pan. Gal galėsit savo baimes suprasti ir pažaboti jei atseksit , kada ir kokiom aplinkybėm jos atsirado, kuo konkrečiai tie "baisuokliai " gasdina?
Labai aciu uz atsakyma 
Zinote, jokios naujos informacijos apie drugeliu skleidziama blogi as nebuvau gavusi, na, tiesiog viena diena pradejau bijoti ir viskas. Tiesa, nestumo metu tos baimes, manau, galejo atsirasti del jusu paminetos priezasties (bijojau, kad kas nors nenutiktu vaikeliui), bet kuo cia deti drugeliai?!! (beje, kazkada skaiciau zurnale straipsni apie ivairiausias fobijas, ir perskaiciau, jog viena izymybe paniskai bijo drugeliu, tai tiek juokiausi...). Keista, zodziu...
Zinote, jokios naujos informacijos apie drugeliu skleidziama blogi as nebuvau gavusi, na, tiesiog viena diena pradejau bijoti ir viskas. Tiesa, nestumo metu tos baimes, manau, galejo atsirasti del jusu paminetos priezasties (bijojau, kad kas nors nenutiktu vaikeliui), bet kuo cia deti drugeliai?!! (beje, kazkada skaiciau zurnale straipsni apie ivairiausias fobijas, ir perskaiciau, jog viena izymybe paniskai bijo drugeliu, tai tiek juokiausi...). Keista, zodziu...
Labai prašau patarti, ką man daryti:aš labai bijau kalbėti.Nors ne, nebijau, aš bijau, kad ką nors pasakius ar padarius iš manęs pradės šaipytis.Tik nesakykit, kad nekreipk dėmesio, nes nemanau, kad tai įmanoma 
Buvo taip, kad atėjau sėstis į suolą, o mano vietoje jau sėdėjo(neilgam, perktraukai) klasiokas, aš sakau:jau gali eiti, o jis sako:tai tu pastovėk, kaip Agnė visą pamoką(klasiokė), nors ne geriau eisiu, nes apsiverksi dar(šeip niekad klasėje nesu verkus).Buvo gėda prieš drauges ir dabar vis prikaišioja prie visų.Jau nebežinau ką daryt, nes kai nekalbu šaiposi, kad nemoku kalbet. 
Buvo taip, kad atėjau sėstis į suolą, o mano vietoje jau sėdėjo(neilgam, perktraukai) klasiokas, aš sakau:jau gali eiti, o jis sako:tai tu pastovėk, kaip Agnė visą pamoką(klasiokė), nors ne geriau eisiu, nes apsiverksi dar(šeip niekad klasėje nesu verkus).Buvo gėda prieš drauges ir dabar vis prikaišioja prie visų.Jau nebežinau ką daryt, nes kai nekalbu šaiposi, kad nemoku kalbet.
Sveikos merginos,
turiu pasiūlymą
gal vietoj to, kad steigti bailiukių klubą (nes į jį turėtumėt priimti 60 proc. žemės gyventojų, kurie turi tokias pat ir kitokias baimes - jau labai dažnas tai reikalas
),
gal geriau įkurkite drąsuolių klubą????
Geležinė taisyklė kovos su baimėmis yra ta, kad baimei reikia į akis pažiūrėti: paspoksai, paspoksai dieną kitą ir žiūrėk, baimė ėmė ir sumažėjo:).
Vietoj to, kad mokintumėm vienos kitas kokio dar naujo dalyko galima bijoti, gal geriau papasakokim kuri ir kaip savo baimes nugalėjo? Taip ir drąsa pasidalintumėm
turiu pasiūlymą
gal vietoj to, kad steigti bailiukių klubą (nes į jį turėtumėt priimti 60 proc. žemės gyventojų, kurie turi tokias pat ir kitokias baimes - jau labai dažnas tai reikalas
),gal geriau įkurkite drąsuolių klubą????
Geležinė taisyklė kovos su baimėmis yra ta, kad baimei reikia į akis pažiūrėti: paspoksai, paspoksai dieną kitą ir žiūrėk, baimė ėmė ir sumažėjo:).
Vietoj to, kad mokintumėm vienos kitas kokio dar naujo dalyko galima bijoti, gal geriau papasakokim kuri ir kaip savo baimes nugalėjo? Taip ir drąsa pasidalintumėm
hmmm mano baimes dingsta, kai gyvenu aktyvu gyvenima - darbai, mokslai, seima. kai neleidziu savo smegeninei veltedziauti.
o siaip tai baimiu turiu nuo vaikystes. mama neleisdavo ziuret jokiu baisiu filmu, nes jai atsibosdavo kad naktimis pramerkusi akis pamatyda mane stovincia prie lovos ir sakancia, kad vel bijau miegot.
dar buvau susikurusi galvoje, kaip mano draugas vadina - kupola-mupola, kuris, man apsiklojus, apgaubdavo mane tokiu nematomu uzdangalu ir kol neiskisu nieko is po kaldros, kupolas mane saugo. dar, jei budavo labai labai baisu miegot - imdavau melstis. susisukdavau i kamuoliuka po kaldra ir varydavau maldeles viena po kitos.
vat nuciuozimas visai....
dabar turiu tokiu nemalioniu baimiu, kaip nesedejimas nugara i duris, vakarais irgi stengiuosi nugaros neatsukti durims, net jei dantis valau ar veida prausiu, tai ta darau taip pusiau pasisukusi.
taciau, kaip jau sakiau - jei uzimu savo galva rimtais dalykais, ir neziuriu per tv nieko baisaus, ir pabaisiukai mano dingsta.
be to - turiu suni ir kate ir jei lieku viena namie tik su jais, visad galvoju, kad kas jau kas, bet gyvunai bet kokia gresme pajus per kilometra.
ir dar jei jau tikrai baisu uzmigt, paziuriu koki linksma seriala, kaip pvz "draugai".
o siaip tai baimiu turiu nuo vaikystes. mama neleisdavo ziuret jokiu baisiu filmu, nes jai atsibosdavo kad naktimis pramerkusi akis pamatyda mane stovincia prie lovos ir sakancia, kad vel bijau miegot.
dar buvau susikurusi galvoje, kaip mano draugas vadina - kupola-mupola, kuris, man apsiklojus, apgaubdavo mane tokiu nematomu uzdangalu ir kol neiskisu nieko is po kaldros, kupolas mane saugo. dar, jei budavo labai labai baisu miegot - imdavau melstis. susisukdavau i kamuoliuka po kaldra ir varydavau maldeles viena po kitos.
vat nuciuozimas visai....
dabar turiu tokiu nemalioniu baimiu, kaip nesedejimas nugara i duris, vakarais irgi stengiuosi nugaros neatsukti durims, net jei dantis valau ar veida prausiu, tai ta darau taip pusiau pasisukusi.
taciau, kaip jau sakiau - jei uzimu savo galva rimtais dalykais, ir neziuriu per tv nieko baisaus, ir pabaisiukai mano dingsta.
be to - turiu suni ir kate ir jei lieku viena namie tik su jais, visad galvoju, kad kas jau kas, bet gyvunai bet kokia gresme pajus per kilometra.
ir dar jei jau tikrai baisu uzmigt, paziuriu koki linksma seriala, kaip pvz "draugai".
QUOTE(balvane @ 2009 05 26, 11:41)
hmmm mano baimes dingsta, kai gyvenu aktyvu gyvenima - darbai, mokslai, seima. kai neleidziu savo smegeninei veltedziauti.
o siaip tai baimiu turiu nuo vaikystes. mama neleisdavo ziuret jokiu baisiu filmu, nes jai atsibosdavo kad naktimis pramerkusi akis pamatyda mane stovincia prie lovos ir sakancia, kad vel bijau miegot.
o siaip tai baimiu turiu nuo vaikystes. mama neleisdavo ziuret jokiu baisiu filmu, nes jai atsibosdavo kad naktimis pramerkusi akis pamatyda mane stovincia prie lovos ir sakancia, kad vel bijau miegot.
fainai, kad pasidalinai savo pastebėjimais, kas tau padeda na turbūt visi, kas turi baimių žino, kad jos - išmokstamos. Mirties, tamsos ir t.t. baimės ateina natūraliai, mums augant ir daugiau sužinant apie pasaulį, jo gerąsias ir blogąsias puses. Pasikankinam kurį laiką ir sugrūdam jas gilyn, gyvenam ir bandom nemąstyti - "išaugam" Bet, kai kuriems iš mūsų tą baimę kažkas paskatina, kažką mes gaunam už tai, kad baiminamės. Daugiau meilės, daugiau dėmesio, daugiau kažko, ko labai reikia. Vat čia tai man ir "užkliuvo"
, kad išsigandus pėdindavai pas tėvelius į lovą (visi taip darėm:), ir greičiausiai jie tave priimdavo, negražindavo atgal? O kaip dabar, kai baiminiesi tavo draugas reaguoja į tavo baimę? Ar jo elgesį galima palaikyti apdovanojančiu (net jei pasišaipo, bet vis tiek juk būna dėmesingesnis tuo momentu? )?Jeigu už mūsų baimę, kad ir kokia sunki ji būtų, kažką gaunam gero....kas gi norės jos tada atsisakyti
? Ypač jei tas gėris - tai mylimų žmonių dėmesys
tikrai bailiukiu klubas.. ir as bijau tamsos, bet jau nebe paniskai.. vis dar bijau rengtis drabuzius per galva, kad neuzdusciau.. bijau viena nakvoti, kai vyras isvaziuoja, tada glaudziu prie saves suni... Kazkada anksciau mano baimes buvo dar didesnes, net iki panikos ataku pilnam troleibuse daeidavo.. Bet viena diena ryzausi nueiti pas psichoterapeuta. Dabar labai dziaugiuosi, kad tam uzteko jegu. Ji man paaiskino, jog baimes daznai buna vidinio neisspresto konflikto israiska, kuris atsiranda dar vaikysteje, kad baimes susijusios su seimos, kurioje uzaugau atmosfera.. o mano tevas alkoholikas buvo.. pati bijojau mirties.. Tai pradejau lankyti psichoterapija, padeda.. kuo daugiau gilinuosi i save, tuo pastebejau, baimes mazeja, ar tampa ne tokios aktualios. Zinoma, kai kas nors atsitinka gyvenime svarbaus, jos ir vel suaktyveja, bet dabar jau zinau bent kur suo pakastas 
deja mama mane grazindavo i lova, o ne pas save guldydavo....
bet vis tiek tai kazkaip nuramindavo. juk kiek jegu reikedavo pereiti tamsu baisu koridoriu iki tevu miegamojo. tikriausiai tai, kad vis tik galiu iveikti ta tamsa, padedavo po to uzmigti.
manau mano baimes yra be galo lakios fantazijos ir gyvenimo nedarnioje seimoje pasekme. ne karta gi yra teke miegot itempus ausis ir klausant ar tevai nesipyksta, ar begti is namu nakti jei tevas siautedavo.
net iki siandien esu issaugojusi vienos tokios nakties aprasyma. kai tevas siauteja namie, o vaikai su motina sedi lauke ant asfalto, ar dar geriau - slepiasi darzineje.
gal visa tai ir paskatino tas dideles baimes.
bet vis tiek tai kazkaip nuramindavo. juk kiek jegu reikedavo pereiti tamsu baisu koridoriu iki tevu miegamojo. tikriausiai tai, kad vis tik galiu iveikti ta tamsa, padedavo po to uzmigti. manau mano baimes yra be galo lakios fantazijos ir gyvenimo nedarnioje seimoje pasekme. ne karta gi yra teke miegot itempus ausis ir klausant ar tevai nesipyksta, ar begti is namu nakti jei tevas siautedavo.
net iki siandien esu issaugojusi vienos tokios nakties aprasyma. kai tevas siauteja namie, o vaikai su motina sedi lauke ant asfalto, ar dar geriau - slepiasi darzineje.
gal visa tai ir paskatino tas dideles baimes.
QUOTE(Angela @ 2004 09 13, 11:07)
Taip man ir buna , kad po siaubo filmu visur vaidenasi, o dar kai vienai miegoti reikia zvakute kambari dega. Zinau , kad tai tik filmai, bet kartais viskas atrodo taip realiai , jog po to miegoti neina. 
Bet juk siaubekai tam ir kuriami, kad ivarytu baimes. Jeigu taip yra, vadinasi - filmo rezisierius savo tiksla pasieke
Net palengvejo paskaicius sia tema 
mano didziausia baime - tamsa, nakti bijau koja iskist is po antklodes, atsikelt, paziuret i veidrodi ir t.t 
Dabar zinau, kad ne man vienai taip
mano didziausia baime - tamsa, nakti bijau koja iskist is po antklodes, atsikelt, paziuret i veidrodi ir t.t Dabar zinau, kad ne man vienai taip
Sveikutes.Baimiu turiu nemažai,bet dabar didžiausia mano baimė numirti ir palikti vaikus be mamos jau praeityje ( tfiu,tfiu,tfiu) . Bet liko viena vienintele labai didžiulė baimė.....tik nesijuokit,labai bijau pelių ir žiurkių. Bijau iki sąmonės netekimo. Negaliu žiurėti kaip mano vyras turgelyje arba zooparduotuveje su tokia meilė žiuri į griaužikus. Fui,negaliu. 
