QUOTE(ragnez @ 2011 09 07, 11:00)
1) operacija - ne Vienos balius, o chemoterapija - ne vitaminai. vezio gydymas gali buti ne maziau skausmingas ir rizikingas uz pacia liga. todel neverta gydytojo pamastymu apie tai, kad gydyti netikslinga, priimti kaip zmogaus nurasyma - gali buti, kad skyrus tik paliatyvu gydyma ir salinant simptomus (skausma, maitinimosi problemas) mociute gyventu ilgiau ir geresnes kokybes gyvenima, negu tiesiogiai gydant pacia liga, pvz., operacija, chemoterapija ar radioterapija.
2) be abejo, viskas priklauso nuo tikslios diagnozes ir bendros zmogaus bukles.
o jus noretumet, kad artimieji nusleptu nuo jusu, kad galbut mirstate?
2) be abejo, viskas priklauso nuo tikslios diagnozes ir bendros zmogaus bukles.
o jus noretumet, kad artimieji nusleptu nuo jusu, kad galbut mirstate?
1) Viską tą puikiai suprantu, juk ne vakar gimiau. Esu pakankamai apsiskaičiusi. Bet tiesiog norėtųsi išklausyti argumentuotą gydytojo nuomonę, o ne mykimą. Bendravimas sus pacientu ir jo artimaisiais, situacijos išaiškinimas su visais už ir prieš yra labai svarbi gydytojo darbo dalis. Bent jau taip aš suprantu šiuolaikišką gydytojo tipą. Mūsų atveju labai trūksta informacijos ir pasvėrimo visų už ir prieš. Kai kurie gydytojai labai aiškiai išaiškina, o kai kurie nesugeba ir dėl to kyla problemų.
2) Mes nesiruošiam slėpti, kuo ji serga. Bet pasakyti, kad jau nebėra šansų ir tave nurašo, nebegydys, būtų per skaudu. Tolygu pasiduoti be kovos. O senam žmogui, kuris sužino diagnozę "vėžys", manau ir taip suprantama, prie ko tai veda. Be to, seni žmonės tokius reikalus, kaip testamentas jau seniai būna susitvarkę....
QUOTE(rasų lanka @ 2011 09 07, 11:19)
Šiaip visas skyrius labai stiprus. Dirba labai stipri komanda, bet aišku, kaip ir visada visiems negali įtikti.
Aišku, ačiū.
