O kur dinamika, o spalvos, o emocijos ir.. isvis gyvenimas 
Nu jau O kur dinamika, o spalvos, o emocijos ir.. isvis gyvenimas
O kur dinamika, o spalvos, o emocijos ir.. isvis gyvenimas
QUOTE(nutė @ 2011 11 25, 23:44)
Keliskart rašiau apie savo patirtį ir keliskart tryniau. Pasistengsiu trumpai. Vyrui liga atsinaujino po 4 metų remisijos. Kai mes manėm, kad liko 1-2 metai, gydytojas pasakė, kad 1-2 savaitės. Jam pasakiau, nuo savaitės iki 2 mėnesių. Išgyveno šešias savaites. Parvažiavom namo (turėjom siuntimą į slaugos ligoninę, nevažiavom) ir dieną naktį buvau kartu. Išsakė visus pageidavimus. Kol pradėjo drumstis sąmonė, pamažu tvarkėme reikalus, laikėmės mūsų mėgstamų ritualų ir pamažu su jais atsisveikinom. Jis nenustojo siekti išgyvent kaip galima ilgiau, darė viską, kad iškovotų iš lemties dar vieną kitą valandą, laikėsi tvirčiau už titnagą, aš išskydau tik vieną kartą, kai pasakė: Visai neturiu jėgų. Jau nenueisiu į universitetą. Palaukiau, kol užmigo, tada verkiau verkiau. Mums kartu buvo likusios 3 dienos ir 4 naktys 
Jei susirgčiau, nenorėčiau, jog nuo manęs būtų slepiama diagnozė ir išgyvenimo prognozė, norėčiau kiek įmanoma sutvarkyti visus žemiškuosius reikalus, atsisveikinti su brangiais žmonėmis.
10 proc. Jūsų situacijoje - daug. Stiprybės Jums... Žinau atvejų, kai gydytojai nurašo, neduoda jokios vilties, o žmogus išgyvena daug metų.
Jei susirgčiau, nenorėčiau, jog nuo manęs būtų slepiama diagnozė ir išgyvenimo prognozė, norėčiau kiek įmanoma sutvarkyti visus žemiškuosius reikalus, atsisveikinti su brangiais žmonėmis.
10 proc. Jūsų situacijoje - daug. Stiprybės Jums... Žinau atvejų, kai gydytojai nurašo, neduoda jokios vilties, o žmogus išgyvena daug metų.
Labai aciu uz pasidalijima patirtimi ir uz didziuli gyvenimo teigima! Aciu uz ikvepima gyventi ir vertinti gyvenima!
Ir as linkusi manyti, kad svarbu ligoniui pasakyt apie diagnoze ir apie tai, kai gydytojai duoda labai nedaug laiko. Bet, aisku, kartais reikia tikrai didelio meno tai pasakyti.
As pati turiu labai skaudu patyrima. Pries daugeli metu buvau ligoninej ir maciau, kaip mano palatos drauge (buvom beveik bendraamzes), kuriai buvo 17 metu staiga mire. Na ji sirgo keleta metu leukemija, bet viena vakara pasidare blogai. Buvo tada atvaziavus mama. Ji mire net nezinodama, kad ji mirsta. Dabar galvoju, kad kazkaip negerai buvo su ja pasielgta. kai ji tada ta paskutini vakara gulejo, ji prabusdama is miego vis kalbejo apie namus. Ir jai tik pritare.
Man atrodo, kad tai buvo apgaule jos atzvilgiu. Nezinau, bet man taip atrodo.
Galeti sutikti savo mirti samoningai ir isgyventi iki galo - tai ir yra tikra zmogaus stiprybe. Argi ne apie tai rase filosofai egzistencialistai...
QUOTE(Keirona @ 2011 11 27, 11:09)
Galeti sutikti savo mirti samoningai ir isgyventi iki galo - tai ir yra tikra zmogaus stiprybe. Argi ne apie tai rase filosofai egzistencialistai...
aš manau daugelis tų ligonių ir patys supranta kas jų laukia
juk mato kitokius žvilgsnius,nutylėjimus visokius. ypač kai žino kokioje ligoninėje guli ir mato gydimą Pamenu kai mano močiutė sakydavo,jei sužinočoai kad sergu onko liga,imu virvę ir iš kart ant šakos
bet kai susirgo,tai oi kaip norėjo gyventi,nors niekas jai nesakė apie ligą,nes net nebevežė niekur gyditi,bet ji vis užsimindavo,kad serga būtent onko liga manau jaučia žmogus daug daugiau nei mums atrodo 
QUOTE(Kristule05 @ 2011 11 27, 11:17)
aš manau daugelis tų ligonių ir patys supranta kas jų laukia
o as nesuprantu, kodel artimiesiems taip norisi ligoni laikyti durnesniu, negu jie patys
tie nutylejimai, snabzdesiai ir zvilgciojimai sukuria baimes siena, kuri atskiria sergantiji ir artimuosius - ir tai ivyksta butent tada, kai ir paciam ligoniui, ir artimiesiems taip reiketu atviro, nuosirdaus bendravimo...
QUOTE(nutė @ 2011 11 26, 00:44)
Žinau atvejų, kai gydytojai nurašo, neduoda jokios vilties, o žmogus išgyvena daug metų.
taip...ir mums taip... pats gyditojas man dave suprasti kad nieko gero ir vos nepareiske uzuojautos ir roskites paciam blogiausiam...BET , kad nieko gero mes ir taip zinojam, kas gi gero jai zmones serga...verkiau ir verkiu kiek viena diena, ir 2 metai mama dar sialia...jai sunku, mums sunku, bet ji salia...tai kad diagnozas dar ne nuosprendis...
jus visi cia galite suprasti ir tokiu kaip as...rasau mazai, nes asaros bega visada kaip rasau...Myliu savo mama.
QUOTE(ragnez @ 2011 11 27, 13:17)
o as nesuprantu, kodel artimiesiems taip norisi ligoni laikyti durnesniu, negu jie patys
kai mano a.a mama sirgo ji pati viską norėjo žinoti,visko išsiklausinėdavo daktarų,net neįsivaizduoju ar būtų net įmanoma nuo jos nuslėpti
o dabar vyras gydosi,tai liepiu visko klaust daktarų,kas kaip kodėl ir kad grįžęs papasakotų,ir nebandytų nieko slėpti
pvz lašino 4 dienas chemiją,patts žinojo,bet man pasakė tik tada,kai lašinti pradėjo.tai gavo velnių,pasakiau,kad jokių paslapčių man nebūtų.manau aš turiu irgi teisę žinoti kas jam ir kaip nors gal saugo kiek mane,nes šiuometu laukiuosi,bet nemanau,kad teisinga slėpti kažką. 
Del nuslepimo temos..
pasisakysiu ir as
Pries II vaika pagimdant, gulejau ligonineje del auksto spaudimo, ten gulejau ir turejau but iki pagimdysiu, tuo metu tete irgi tyres, kodel jam koja vis blogai valdosi.
Istyre, pagulde ir turejo operuoti. Man niekas nieko nesake, sake kad ligoninej, tirias , po to pasake, kad augliuka rado, kad nieko tokio, gerybinis, ir as gimdziau, o ji kita diena operavo.
Viska suzinojau tik dar po keliu savaiciu.
Zinokit, jei buciau zinojus, nezinau, tikrai butu jauciu ir komplikacijos ir viska, labai dziaugiuosi, kad pasake po visko neissiplesiu ir be smulkmenu, bet tuo atveju, tai gerai buvo 
pasisakysiu ir as
Pries II vaika pagimdant, gulejau ligonineje del auksto spaudimo, ten gulejau ir turejau but iki pagimdysiu, tuo metu tete irgi tyres, kodel jam koja vis blogai valdosi.
Istyre, pagulde ir turejo operuoti. Man niekas nieko nesake, sake kad ligoninej, tirias , po to pasake, kad augliuka rado, kad nieko tokio, gerybinis, ir as gimdziau, o ji kita diena operavo.
Viska suzinojau tik dar po keliu savaiciu.
Zinokit, jei buciau zinojus, nezinau, tikrai butu jauciu ir komplikacijos ir viska, labai dziaugiuosi, kad pasake po visko
neissiplesiu ir be smulkmenu, bet tuo atveju, tai gerai buvo
Sveikos,
Matau, uzvire diskusija - pasakyti tiesa ar nepasakyti.
Mano nuomone, pasakyti reikia, bet gal ne iki galo
Mamai as pasakiau, kad gydytojai ja kaip ir "nurase", kad gydymo nebera. Mama nekvaila, suvokia, kad jei gydymo nera, tai ta pabaiga kaip ir ne uz kalnu.
Bet gydytojai speliodami KIEK laiko liko, ne visada pataiko, tai todel to mamai nepasakiau. Ir nesakysiu. Nenorim, kad ji skaiciuotu likusias dienas. Be to, yra dar alternatyvioji medicina. Bandysim.
Vakar mano mama aplanke moteris su identiska diagnoze, bet ji mainu programos pagalba gydosi Vokietijoje. LT gydytojai ja irgi buvo nurase, sake, kad liko vos keli menesiai (o jau treti metai ipusejo ir sausio men laukia transplantacijos). Pastebejau, kad ta moteris mamai suteikia kazkokio tikejimo, vilciu. Ta moteris gydosi Vokietijoje irgi tais eksperimentiniais vaistais is JAV (ju leidimo vartoti laukia ir mano mama). Velgi - bandysim. Tikiu, kad ju sulauksim.
Kodel as cia tiek pasakoju? Todel, kad jei pasakyciau mamai, kad zinai, tau liko koks menuo, gal tik dvi savaites, tai esu tikra, kad ji paluztu, prarastu ta paskutine vilti...
O jei butumet tos drauges vietoje, ir tomis akimirkomis kai atsigaunate, prasotes namo...ar noretumet isgirsti, kad NE, NAMO NEVAZIUOSI JAU, NES TU MIRSTI???? As bent jau nenoreciau to zinoti. Jau geriau man pritartu, kad grisiu namo...
Bet kiek zmoniu, tiek nuomoniu.
Perskaiciau, ka parasiau, gali pasirodyti, kad astrokai as cia. Bet kaip jauciuosi, taip ir rasau.
Nepykit
Matau, uzvire diskusija - pasakyti tiesa ar nepasakyti.
Mano nuomone, pasakyti reikia, bet gal ne iki galo
Mamai as pasakiau, kad gydytojai ja kaip ir "nurase", kad gydymo nebera. Mama nekvaila, suvokia, kad jei gydymo nera, tai ta pabaiga kaip ir ne uz kalnu.
Bet gydytojai speliodami KIEK laiko liko, ne visada pataiko, tai todel to mamai nepasakiau. Ir nesakysiu. Nenorim, kad ji skaiciuotu likusias dienas. Be to, yra dar alternatyvioji medicina. Bandysim.
Vakar mano mama aplanke moteris su identiska diagnoze, bet ji mainu programos pagalba gydosi Vokietijoje. LT gydytojai ja irgi buvo nurase, sake, kad liko vos keli menesiai (o jau treti metai ipusejo ir sausio men laukia transplantacijos). Pastebejau, kad ta moteris mamai suteikia kazkokio tikejimo, vilciu. Ta moteris gydosi Vokietijoje irgi tais eksperimentiniais vaistais is JAV (ju leidimo vartoti laukia ir mano mama). Velgi - bandysim. Tikiu, kad ju sulauksim.
Kodel as cia tiek pasakoju? Todel, kad jei pasakyciau mamai, kad zinai, tau liko koks menuo, gal tik dvi savaites, tai esu tikra, kad ji paluztu, prarastu ta paskutine vilti...
QUOTE(Keirona @ 2011 11 27, 11:09)
Ji mire net nezinodama, kad ji mirsta. Dabar galvoju, kad kazkaip negerai buvo su ja pasielgta. kai ji tada ta paskutini vakara gulejo, ji prabusdama is miego vis kalbejo apie namus. Ir jai tik pritare.
Man atrodo, kad tai buvo apgaule jos atzvilgiu.
Man atrodo, kad tai buvo apgaule jos atzvilgiu.
O jei butumet tos drauges vietoje, ir tomis akimirkomis kai atsigaunate, prasotes namo...ar noretumet isgirsti, kad NE, NAMO NEVAZIUOSI JAU, NES TU MIRSTI???? As bent jau nenoreciau to zinoti. Jau geriau man pritartu, kad grisiu namo...
Bet kiek zmoniu, tiek nuomoniu.
Perskaiciau, ka parasiau, gali pasirodyti, kad astrokai as cia. Bet kaip jauciuosi, taip ir rasau.
Nepykit
QUOTE(kris1 @ 2011 11 26, 16:48)
sveikos likimo seses,
nemaniau, kad kada nors bus taip sunku, vakar isgirdom is daktaru diagnoze- mamai gimdos kuno vezys. Kaip toli jis pazenges bus matyti po operacijos. siuo metu sunku susitvarkyti su emocijom man ir mama, ji tarsi uzsidare. noriu padeti, bet net nezinau kaip, gal galit patarti, nes visos ta isgyvenot. man sunkiausia, kad ji gryzo namo o as kitam mieste. ja nuolat atakuoju zinutem, nes po gerkles operacijos dar negali kalbeti, bet ji tik trumpai atraso 'nieko neskauda' ar pan., nezinau kaip elgtis ar vaziuoti ir atsivesti ar palikti ten, gal jai paciai reikia laiko su tuo susigyventi, tiesa namuose yra tetis, bet is jo mazai naudos, nes jis linkes i stikliuka, nors dabar visiskai blaivus ir viska zino.
mama prase knygu, kaip gyventi su veziu ir pan., gal zinot kas skaitet autoriu ar pavadinimu.
dar del gydymo sprendziam, kur geriau ar cia kaune onkologiniam ar paspazystama klaipedoj, nes ten dirba labai geras specialistas.
labai laukiu jusu patarimu, nes esu sutrikusi , beproto sunku.
nemaniau, kad kada nors bus taip sunku, vakar isgirdom is daktaru diagnoze- mamai gimdos kuno vezys. Kaip toli jis pazenges bus matyti po operacijos. siuo metu sunku susitvarkyti su emocijom man ir mama, ji tarsi uzsidare. noriu padeti, bet net nezinau kaip, gal galit patarti, nes visos ta isgyvenot. man sunkiausia, kad ji gryzo namo o as kitam mieste. ja nuolat atakuoju zinutem, nes po gerkles operacijos dar negali kalbeti, bet ji tik trumpai atraso 'nieko neskauda' ar pan., nezinau kaip elgtis ar vaziuoti ir atsivesti ar palikti ten, gal jai paciai reikia laiko su tuo susigyventi, tiesa namuose yra tetis, bet is jo mazai naudos, nes jis linkes i stikliuka, nors dabar visiskai blaivus ir viska zino.
mama prase knygu, kaip gyventi su veziu ir pan., gal zinot kas skaitet autoriu ar pavadinimu.
dar del gydymo sprendziam, kur geriau ar cia kaune onkologiniam ar paspazystama klaipedoj, nes ten dirba labai geras specialistas.
labai laukiu jusu patarimu, nes esu sutrikusi , beproto sunku.
Sunku laaaabai laaabai Jums.....
Jau du meteliai neturiu tėvelio... Jį prižiūrėjo turbūt geriausias onkologas Klaipėdoje gyd. Časas ... bet ar jis stebukladaris, tai ne... pats po to pripažino savo klaidą...Jei galvojate apie šį onkologą, taip jis labai puikus žmogus ir žinovas savo srities, bet jei reikėtų rinktis, nežinau, gal į Kauną bandyčiau. Bet čia vėl, atsiranda visokių niuansų, kas geriau, kas patogiau...Mes tėvelio nesivežėm į Kauną, todėl, kad jo neišgasdint, kad negalvotų, kad jam jau blogai.. bet ar gerai padarėm, nežinau ... sunku kalbėt apie tai.... tiesiog parašiau, jei Jūs galvojate apie šį gydytoją (nieko blogo negaliu pasakyti apie jį, bet visos suprantame, kad šie gydytojai tampa vilties spinduliu), nežinau jei kas atsuktų laiką atgal, tai vežčiau į Kauną, gal į Vilnių... tiesiog tai mano pamąstymai, nepykit
Kas liecia operacijas ir musu patirti, tik Kaunas 
Kaip sakyti, kiek sakyti, ar sakyti. Turiu savo didžiulę patirtį. Didžiulę.
Herėjai siūlau susirasti psihologinę tarnybą Santariškėse, tik nebepamenu ar Onko institute ar ligoninėje jie. Pradžioje kai buvom dar pasimetę ir nežinojom ką daryti labai gerai patarė ir sudarė net tokią programą. Mes net tarpusavyje nesutarėm ką daryt. Pasitarus su specialistais viskas susidėliojo į savo vietas ir nebereikėjo "parintis" dėl dalykų kurie ne patys svarbiausi tokiu metu. Aišku klaidų pridaryta, nepataisomų, bet laiko atgal neatsuksi. Bet matau esat šaunuolės moteriškės, tik nepalikite tėčio šone, kažkas stiprus turi gerai su juo pakalbėt, "papurtyt" kaip reik, kad atsitokėtų ir suprastu kad ne jis dabar svarbiausias, kad "kibtų į darbą" kad tokiu gyvenimo momentu visi turi vienas kitam padėt, o ne būt dar papildoma našta. Stiprybės, esate šaunuolės.
Herėjai siūlau susirasti psihologinę tarnybą Santariškėse, tik nebepamenu ar Onko institute ar ligoninėje jie. Pradžioje kai buvom dar pasimetę ir nežinojom ką daryti labai gerai patarė ir sudarė net tokią programą. Mes net tarpusavyje nesutarėm ką daryt. Pasitarus su specialistais viskas susidėliojo į savo vietas ir nebereikėjo "parintis" dėl dalykų kurie ne patys svarbiausi tokiu metu. Aišku klaidų pridaryta, nepataisomų, bet laiko atgal neatsuksi. Bet matau esat šaunuolės moteriškės, tik nepalikite tėčio šone, kažkas stiprus turi gerai su juo pakalbėt, "papurtyt" kaip reik, kad atsitokėtų ir suprastu kad ne jis dabar svarbiausias, kad "kibtų į darbą" kad tokiu gyvenimo momentu visi turi vienas kitam padėt, o ne būt dar papildoma našta. Stiprybės, esate šaunuolės.
hereja,
O jums uztenka kalbejimo telefonu? Ir kodel rupinates, kad nenorit ligoninej apsigyventi.. Man butu visiskai dzin, kieno kokie pageidavimai.. As tik noreciau, kad zmogus nebutu vienas ir buti kuo ilgiau salia zmogaus.. bet cia aisku priklauso nuo seimso, poziurio, nuo jusu artumo..
As labai norejau buti ilgiau su mama.. Ir nepaisant to, kad jinai sypsojosi ir kalbejo, kaip jinai sustiprejus siuvines, bet jai buvo begalo sunku.. Nes jinai suvoke, kad jos situacija rimta..
O del draugiu..
Pamenu, kai nuvaziavau i sanatriskes pakalbeti su gydytoja ir jinai man pasake, mazdaug taip "atsiprashau pone, bet as jusu mamos nebegydysiu, nes neber ka gydyti ir jinai mirshta",as isejau i lauka ir blioviau kaip dramblys.. Paskambinau savo geriausiai draugei.. Tiesiog norejosi tuo metu pasneketi ir negalvoti apie blogiausia.. Norejosi palaikymo ir apsikabinimo.. Norejosi salia artimo zmogaus.. Nes as negalejau nei seimoj issibliauti, nei darbe bliauti.. As tiesiog laikiausi..
Ir tada mano "geriausia drauge" "suzybejo"..Pasake. "Nusiteik pozityviai ir viskas bus gerai, daug zmoniu nuo vezio pasveiksta ir jus pasveiksit, nereikia cia tokiai buti neigiamai, nes tada ir mane neigiamai veikia"... Cia taip sneka draugas?
As pamaciau zmogu kitam veide, mazdaug nelysk su savo neigiamom mintim, nes cia kaledos arteja.. Vat taip..
Su tuo zmogum nebendrauju.. Tikiuosi jinai niekada nepasijus taip, kaipt a akimirka as pasijutau snekedama su ja..
O jums uztenka kalbejimo telefonu? Ir kodel rupinates, kad nenorit ligoninej apsigyventi.. Man butu visiskai dzin, kieno kokie pageidavimai.. As tik noreciau, kad zmogus nebutu vienas ir buti kuo ilgiau salia zmogaus.. bet cia aisku priklauso nuo seimso, poziurio, nuo jusu artumo..
As labai norejau buti ilgiau su mama.. Ir nepaisant to, kad jinai sypsojosi ir kalbejo, kaip jinai sustiprejus siuvines, bet jai buvo begalo sunku.. Nes jinai suvoke, kad jos situacija rimta..
O del draugiu..
Pamenu, kai nuvaziavau i sanatriskes pakalbeti su gydytoja ir jinai man pasake, mazdaug taip "atsiprashau pone, bet as jusu mamos nebegydysiu, nes neber ka gydyti ir jinai mirshta",as isejau i lauka ir blioviau kaip dramblys.. Paskambinau savo geriausiai draugei.. Tiesiog norejosi tuo metu pasneketi ir negalvoti apie blogiausia.. Norejosi palaikymo ir apsikabinimo.. Norejosi salia artimo zmogaus.. Nes as negalejau nei seimoj issibliauti, nei darbe bliauti.. As tiesiog laikiausi..
Ir tada mano "geriausia drauge" "suzybejo"..Pasake. "Nusiteik pozityviai ir viskas bus gerai, daug zmoniu nuo vezio pasveiksta ir jus pasveiksit, nereikia cia tokiai buti neigiamai, nes tada ir mane neigiamai veikia"... Cia taip sneka draugas?
As pamaciau zmogu kitam veide, mazdaug nelysk su savo neigiamom mintim, nes cia kaledos arteja.. Vat taip..
Su tuo zmogum nebendrauju.. Tikiuosi jinai niekada nepasijus taip, kaipt a akimirka as pasijutau snekedama su ja..
