Onkologinės ligos (34 tema)

Ačiū, rytoj eisim pas chemoterapeutą, bandysiu pasiaiškinti raideles ir skaičiukus...
Nerandu vietos ir nežinau kokia bus reakcija į chemiją, nežinau kuo galėčiau padėti...nebežinau nieko...

gydant storosios zarnos vezi ne taip jau retai skiriama chemo ir radioterapija pries operacija. kaip rase rasu lanka, taip stengiamasi augli sumazinti, kad butu galima geriau isoperuoti.

chemoterapeuto paklauskite, kokia chemoterapijos schema skirs, kokie galimi chemoterapijos ir radioterapijos salutiniai poveikiai ir kaip galima sau padeti gydymo metu.

speju, kad bus i vena lasinamas fluorouracilas (galbut su leucovorinu) ir kartu su chemoterapija atliekama radioterapija. laikoma, kad toks gydymas - vienas is veiksmingesniu.

bet kuriuo atveju, ir pasitare su gydytoju, ir susizinoje tikslius vaistu/gydymo schemos pavadinimus, galesite internete paieskoti informacijos. jei skaitote angliskai, informacijos tikrai nemazai.

mano nuosirdus patarimas - susirasykite klausimus is anksto. ir palydekite ligoniuka i gydytojo kabineta - nes vis tik vezio diagnoze ismusa is veziu, is susijaudinimo galima pamirsti uzduoti svarbius klausimus ar nesuprasti atsakymu.

Sveikos mielosios. Liūdna labai, bet tenka prašytis jungtis prie jūsų. Ką tik sužinojom, kad mama serga storosios žarnos vėžiu. Per savaitę viskas apvirto aukštyn kojom, praeitą antradienį kolonoskopija, o rytoj jau operacija. Kaip jos liga klasifikuojama pagal TNM nežinau, nes pas gydytojus ją lydėjo tėtis, o jam su tom visom sąvokom sudėtinga. Bet manau, kad nieko gero jos neparodys. Po kolonoskopijos onkologas kalbėjo, jog pirmą bus spinduliavimas, o po to operacija, bet padarius kitus tyrymus buvo priimtas sprendimas be jokio spinduliavimo daryti radikalią operaciją, t.y. išimti visą plonąją žarną ir suformuoti nuolatinę stomą. Blogiausia, kad jau kažką mato kepenyse. Kaip tėtis sakė "dėmelę". Įtariu, kad tai gali būti mts. Tikimės, kad po operacijos viskas bus aiškiau.
Guodžiamės, kad dar ne viskas taip blogai, jeigu gydytojai siūlo gydymą, ir tikim, kas pavyks mums tą bjaurybę įveikti, nes mama dar jauna (54 m.) ir stipri, aišku kol kas pas ją to tikėjimo ir optimizmo labai mažai. Tik šiuo metu labai liūdna, kad negalėsiu viso savo laiko skirti mamai, nes už kelių mėnesių turiu gimdyti.
Ragnez, skaitau jūsų istorija ir mano tikėjimas stiprėja. Vis sau kartoju, jog Jums pavyko, tai ir mums gali pavykti.

Sveikatos visoms ir nepraraskim tikėjimo.

Vilte,

salinant augli paprastai kartu pasalinamas gabalas zarnyno. radikalus pasalinimas reiskia, kad auglys ispjaunamas visiskai, su dalimi aplinkiniu audiniu (zarnos). ar daroma laikina, ar nuolatine stoma, priklauso nuo to, kiek ir kurios zarnos dalies pasalinama per operacija.

nuolatine stoma formuojama tada, kai nebeimanoma sujungti zarnos taip, kad ji funkcionuotu - pvz., jei auglys yra tiesiojoje zarnoje arti isanges, ir ja pasalinus tiesiog nebelieka kaip "prijungti", nes su augliu pasalinami ir sfinkteriai. laikina stoma formuojama tam laikui, kol tinkamai suaugs zarnynas po operacijos. rasote "isimti visa plonaja zarna ir suformuoti nuolatine stoma" - matyt, ka nors ne taip supratote. jei vezys storojoje zarnoje, tai plonosios niekas nelies. nuolatine stoma formuojama po operacijos likusi storosios zarnos gala isvedant i isore. laikina stoma dazniau formuojama is plonosios zarnos, o pasibaigus gydymui ji uzdaroma. tai jums reiketu tiksliai issiaiskinti, kuria zarnyno dali ketinama salinti ir kokia stoma formuoti.

bet kuriuo atveju, stoma - ne beda. gal is pradziu keista, kol ismoksti priziureti. o as su stoma ir baseina ejau, ir i pirti. zodziu, gyvenimas teka savo vaga ir pasaliniai net neitaria, kas po drabuziais.

TNM klasifikacija suzinosite tik po operacijos

del viso gydymo - kalbekite su gydytojais, klausinekite, kas neaisku. pasitikejimas ir bendravimas labai svarbus.

Šiaip jau, kai spinduliuotė/chemija yra taikomi prieš operaciją, prognozė yra geresnė nei netaikius.

labas visoms
mano vyras kaip tik šiuo metu gydosi Vilniuje.Jam storojoje žarnoje rado augliuką,bet nedidelį prieš tris metus buvo polipai,išoperavo juos ir atrodė viskas tvarkoje,tik pamiršo pagrindinį dalyką vyras,o ir aš nepagalvojau.kad tikrinti tikrintis ir dar kartą tikrintis būtina tik kai vyras susidūrė su Paaugusiu draugu,kažkaip pradėjau atidžiau domėtis tuo,tik deja gaila,kad ne anksčiau
vyrui paskirta radioterapija ir jos pradžioje ir pabaigoje 4 kartus duos chemijos.tai jau keturias apturėjo,bet gerai,kad jokių šalutinių poveikių po to pertrauka kažkur mėnuo ir tada operacija,išpjaus gabaliuką žarnos su augliuku.tik neaišku ar pavyks sutvarkyti.kad nereiktų vaikščioti su stoma,nes augliukas netoli išangės.bet tai niekis,svarbu viskas būtų gerai.bet žinote,kai vyrui 35 metai,jam tai atrodo nelabai malonu.bet aš tikiu kad viskas bus gerai
prieš tris metus palaidojau mamą,kuri beveik po trijų metų kovos pasidavė tam svečiui.Jos liga irgi buvo aplaidumas pačios mamos.matydama,kad kažkas negerai su krūtine,kentėjo ir nieko nedarė,tik kai jau liga apie save aiškiai pranešė susiėmė nors kiek kartų sakiau,važiuok žiūrėk.
gaila kad tada,kai mama sirgo neturėjom kompiuterio ir interneto,jūsų tema labai reikalinga buvo.nes žinot kaime ir dabar yra manančių,kad vėžys užkrečiama liga kažkada ligoninėje,kai mamai gimdą operavo,viena moteris ir paklausė,ar aš nuo jūsų neužsikrėsiu ir dar kaime bėda,kad žmonės bijo apie tai kalbėti,jei jų šeimose nutinka tai,jie slepia,nekalba meluoja.o aš manau ,kuo daugiau kalbi ,pasakoji kaippajutai,kas darėsi tuo geriau,kad kiti laiku pajustų ir ieškotų pagalbos
Atsiprašau už litaniją,bet senai norėjau parašyti laikykitės visos ir palaikykit savo artimuosius sergančius Tikėkite savimi ir viskas bus gerai

Ragnez, ačiū už atsakymą. Truputį pati supainiojau rašydama. Pašalinti reikia visą tiesiąją žarną ir suformuoti nuolatinę stomą.
Gal dar truputį rastumėt laiko papasakoti apie pooperacinį laikotarpį. Kiek laiko palieka reanimacijoje, o gal iš karto į palatą parveža. Kada atsigaunama, kokios pagalbos ligoniukui tuo metu reikia iš artimųjų, gal kokių specialių daiktų reikia. Mama bus su vyru, aš pati galėsiu nuvažiuoti tik po darbo valandų, tai ar nieko tokio, kad vyras moterų palatoj sėdės. Šiaip jis labai rūpesninga ir manau, kad su mamos priežiūra susitvarkytų, tik vat galvoju apie kitas palatos moteris. Gal man atostogų prašytis...Kaip po operacijos būna su tualeto reikalais, gal irgi reikia kokių spec. priemonių. Gal ir smulkmenos, bet kažkaip norisi, kad po tokios operacijos dėl jų nereikėtų sukti galvos.

Deja, liečia ir plonąsias: manąjam išpjovė pusę storųjų ir pusę plonųjų žarnų.


100% sutinku-mano vyras gan laisvai kalba apie savo ligą-manau jam lengviau patampa; ir jokiu būdu nesėdi namuose, visur aš jį "tampau", nors ir sunku, ir dūsta-na tai kas, po trupuką, neskubant, bet neleidžiu užsidaryti...Bet jis nei minutės nesudvejojo, kad gali nepasveikti...

Dianakliu, kaip mums patarė gydytojas, taip ir aš sakau-pora savaičių rašyk viską į sąsiuvinį-ką valgei, kaip ėjei "į tūliką", tada ir atsirinksi ką gali valgyti. O šiaip jis negali valgyti to, kas jam labiausiai rekomenduota-pieno produktų. Visa kita valgo, net ir šašlykus...

Aš tai nuo nieko neslepiu vyro ligos,ir jis pats to neslepia,ir tai kaime jau nurašė kaip beviltišką ligonį ir pasirodo tie žmonės kuriuos kasdien sutinki prie namų,kurie gali paklausti ir tikrai paaiškinsiu kas ir kaip.bet ne,savo versijas kuria

Sveiki. Apgailestauju, kad ir Jums teko prisijungti į mūsų būrį.
Mano vyrui pašalinta beveik visa tiesioji žarna, tačiau stoma jis turėjo tik laikinai (2 mėn). Dabar jau porą mėn. po atstatomosios operacijos.
Kas link operacijų, tai kaip nekeista, pirmąją (kur prapjovė beveik visą pilvą), jis pernešė žymiai geriau, nei antrąją, atstatomają. Reanimacijos palatoje gulėjo apie parą, sekantį rytą jį pervežė į palatą ir vos ne iškart pastatė ant kojų, liepė vaikščioti Vos neišgriuvau tai pamačiusi, nes įsivaizdavau, kad ligonis po tokios operacijos gulės bent kelias dienas..
Jei galėtumėte, būtų gerai paimti bent kelias dienas atostogų, nes po operacijos jėgų mažai, tai gerai, kai kas pagalvę pataiso, padeda atsikelti ir t.t.
Bent jau mano vyriškis taip džiaugėsi, kad buvau visą laiką su juo.
Po pirmosios operacijos gulėjo ligoninėje 9 d. (chirurgas sakė, kad tai beveik rekordas pagal gulėjimo trumpumą..bet tiesiog buvo Joninės ir išeiginės).
Man tas laikas dabar kaip koks sapnas atrodo
Papildyta:

Žmonės labai įvairiai reaguoja..ir mes susidūrėme su įvairiais atvejais: kai kurie siūlė pagalbą, kai kas bijojo susitikti (suprantu ir juos, juk nelabai aišku, ką tokioje situacijoje ir sakyti)..

Man paciai neaisku, ka tokioje situacijoje daryti..
STengiuos visada buti linksma, optimistiska, nors buna, kai iseinu is tevu, ir apsiverkiu,bet prie tetes gi negaliu verkt ir 'laidot'
tiek streso, negaliu, ir ligos ir dar kiti dalykai

Cia kazkas klause pozymiu.

Mano tetei IV stadijos glioblastoma galvoje.
Pirmas faktorius sunerimti, (nes i galvos paskaudenimus gi paprastai nekreipiam demesio, nes ir siaip paskauda) buvo koja. Ejo laiptais, uzkliuvo, eme po truputi sunkiau valdyti. Pasidare tomografija ir rado galvoje augliuka, jis uzspaude nerva, to pasekoje koja ir tapo po truputi nevaldoma. Veliau eme paralyzuoti ir ranka, nors tas ivyko ir po operacijos..
Operacija sekminga, operavo Kaune. Bet siuo metu renkas kitas zidinys kitoje vietoje, galvoje..

Vilte,

tiesa sakant, apie operacijas as nelabai daug prisimenu. matyt, veikia apsauginiai psichikos mechanizmai - isivaizduoju, kad mano vyras papasakotu kitokia istorija is to paties laikotarpio.

per pirma operacija ligonineje pragulejau 2 savaites. pasigulde mane pirmadieni, operavo ketvirtadieni. tas kelias dienas dare tyrimus, dar aparatas vienas buvo sugedes, tai siek tiek uzgaiso. po operacijos intensyvios terapijos skyriuje mane laike viena para. is ten beveik nieko neprisimenu, greiciausiai budavo suleistas koks nors nuskausminamuju ir raminamuju misinys. lankyti i intensyvios terapijos skyriu leidzia grieztai nustatytomis valandomis ir trumpam.

tikrai negaliu pasakyti, ar mane i palata grazino penktadieni vakare, ar sestadieni ryte - neprisimenu, tas laikas labai miglotas. i palata, zinoma, ejo lankytojai - vyras, mama, bet pirma diena daugiausiai miegojau, nieko man is ju nereikejo. net uzknisdavo, nes kalbindavo ir trukde miegoti... sekmadieni jau pastate ant koju. buvo labai silpna, bet gana greitai issijudinau. uztrukau, kol ismokau atsargiai keltis is lovos ir susirinkti visus maiselius - nes visos rankos budavo pilnos laseliniu, ir stoma, ir dar pora drenu su maisais, ir slapimo maiselis... ir pjuvius skauda. nu zodziu, reikejo ne tik igauti jegu, bet ir ismokti tvarkytis su tokiu frankensteinisku kunu. maiseliams, beje, labai praverte dideles chalato kisenes.

sekmadieni jau leido ir valgyti - dave kazkokios varganos sriubos. pirmadieni vaiksciojau po palata ir po koridoriu, o nakti is pirmadienio i antradieni praleidau sesuciu poste griauzdama dziuveselius - nes buvau ziauriai alkana, o maisto dar duodavo nedaug. dabar juokas ima prisiminus.

ketvirtadieni, praejus savaitei po operacijos, su pussesere nudroziau i kavine deserto, o paskui uzlipau laiptais atgal i skyriu (i 7-ta auksta). siaip butu mane israse, bet pasirode, kad yra nedideliu komplikaciju, tai dar pagulejau per savaitgali iki pirmadienio.

is viso laiko ligonineje man aktualiausias dalykas buvo - pavalgyt
visi pasikeisdami man nese maista, o as nuolat jauciausi alkana - nes del sujudinto zarnyno viskas, ka suvalgydavau, per kelias valandas nukeliaudavo i maisiuka...


antraja operacija dariausi praejus menesiui po chemoterapijos pabaigos, reikejo laiko atsigauti. isoperavo antradieni, intensyvioj terapijoj palaike gal pora valandu, kol atsigavau po narkozes, ir is karto grazino i palata. samoningumo lygis buvo gerokai didesnis, bet ir skaudejo labiau. antra para jau leido valgyt, palaike dar viena diena, kol isitikino, kad viskas kaip reikiant veikia, ir tos pacios savaites penktadieni apie pietus buvau namuose.



siaip viskuo, ko reikejo, aprupino ligonine, iskaitant stomos prieziuros reikmenimis. slaugute ismoke, kaip priziureti stoma, kaip pasikeisti plokstele ir maiselius. is namu man atnese vienkartiniu paklodziu, mazu pagalveliu ir elektrini sildytuva. pagalveliu man reikejo, nes buvau pries metus smarkiai susitrenkusi nugara ir po to negalejau ilgai guleti ant nugaros o po operacijos, kol neiseme drenu ir neapsipratau su stoma, niekaip kitaip guleti neiseidavo. su sildytuvu sildydavom laselines arba ranka, i kuria lasina skyscius. nes lasindavo paprastai kambario temperaturos skyscius ir man budavo salta.

as operavausi Onkologijos institute, Stratilatovo skyriuje. Manau, kad tvarka skirtingose ligoninese gali skirtis - reikia jau konkreciai teirautis. ir siaip, skirtingo zmones - skirtingos patirtys ir poreikiai.
Papildyta:

dabar skaitau viena autoriu, Dr. T. Colin Campbell, kurio nuomone pieno baltymas kazeinas yra vienas is didesniu zinomu kancerogenu... apskritai, anot jo, su karves pienu siejama nemazai problemu, nuo vezio iki I tipo diabeto... taip kad del negalejimo vartoti pieno ir pieno produktu per daug nenusiminciau