Čia turėjo būti įėjimo į virtuvę nuotrauka:
Oi dabar tik pastebėjau, kad Megalo vienuolyno virtuvės dvi vienodas nuotraukas įdėjau, atsiprašau visų.
Čia turėjo būti įėjimo į virtuvę nuotrauka:
Čia turėjo būti įėjimo į virtuvę nuotrauka:
Mūsų apsilankymas Meteorose artėja į pabaigą.Iš Didžiojo Megalo vienuolyno leidžiantis žemyn sustojame dar prie dviejų vienuolynų esančiose aikštelėse pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais, o iš čia tuoj pat ir Kalambakos miestelis bei paskutinis žvilgsnis į Meteoras. 
Grįžinėjome kaip ir planavome kitu maršrutu.Ir tuoj pat įsitikinome, kad šis sprendimas buvo teisingas, kilometrai iki Larisos greitai bėgo, aplinkui vietovių vaizdus keitė kalnų vaizdai, tačiau jie čia buvo žemesni- nebuvo nei kilimų , nei leidimųsi. Galima sakyti, kad mes apvažiavome kalnus ratu,tik čia kelias buvo nutiestas per slėnį. Larisos didmiestį pravažiuojame labai greitai- ir štai mes autostradoje Atėnai-Salonikai. Iki Paralia likę tik apie 90 km.- greitai grįšime. 
Kelias iš tiesų vaizdingas, pusiaukelėje vis dažniau priartėdavo jūros vaizdai.Na bet mūsų greitį vis sustabdydavo kelių mokėjimo postai, viso 4 iki Katerini, t.y. per nuvažiuotus nepilnus 80 km.!!! Sumos buvo jau didesnės nei oficialiame tinklalapyje ir gerai pamąsčius 
taip ir nesupratome: mokėjome už kelią, kurio autostrada tikrai nepavadinsi, ar už tą autostradą, kuri dar tik bus ir mes kada nors ateityje gal ja pravažiuosim. 
Taip -kelio darbai buvo vykdomi ir mums iš kairės iš tiesų jau buvo matomi autostrados metmenys. Autostrada galima pavadinti tik atkarpą nuo to pačio Litochoro Olimpo kalno papėdėje.Bet čia ir kuriozas: priartėję prie šio miestelio už atkarpą iki Katerini sumokėjome kelių mokestį ( postas buvo prie nuvažiavimo į miestelį) , o kai važiavome iš Katerini į šį tašką-jokio iš tos pusės, per kur mus į autostradą įvedė navigacija, nebuvo.Pasirodo sutaupėme kelis eurus. 
Pasirinkę važiavimą šiuo keliu norėjome pamatyti didesnę dalį Graikijos su jos kalnais ( aišku Olimpo kalną pamatėme iš visų pusių, iš kurių tik galima) ir Egėjo jūros pakrante, taip pat aplankyti ant kalvos pastatytą Bizantijos laikų Platamono pilį, esančią netoli Litochoro. Ši pilis mums didingai atsivėrė prieš akis:
Tačiau jau šiai dienai įspūdžių mums buvo pakankamai, tad greitai apsisprendę, kad neužsukinėsime gailiu žvilgsniu ją nulydėjome akimis:
Bet jei kas važiuosit pro šią vietą ir turėsit laiko, nepralėkit pro šalį. Bent pagal aprašymą ją tikrai verta pamatyti.
Grįžinėjome kaip ir planavome kitu maršrutu.Ir tuoj pat įsitikinome, kad šis sprendimas buvo teisingas, kilometrai iki Larisos greitai bėgo, aplinkui vietovių vaizdus keitė kalnų vaizdai, tačiau jie čia buvo žemesni- nebuvo nei kilimų , nei leidimųsi. Galima sakyti, kad mes apvažiavome kalnus ratu,tik čia kelias buvo nutiestas per slėnį.
Larisos didmiestį pravažiuojame labai greitai- ir štai mes autostradoje Atėnai-Salonikai. Iki Paralia likę tik apie 90 km.- greitai grįšime. Kelias iš tiesų vaizdingas, pusiaukelėje vis dažniau priartėdavo jūros vaizdai.Na bet mūsų greitį vis sustabdydavo kelių mokėjimo postai, viso 4 iki Katerini, t.y. per nuvažiuotus nepilnus 80 km.!!! Sumos buvo jau didesnės nei oficialiame tinklalapyje ir gerai pamąsčius taip ir nesupratome: mokėjome už kelią, kurio autostrada tikrai nepavadinsi, ar už tą autostradą, kuri dar tik bus ir mes kada nors ateityje gal ja pravažiuosim. Taip -kelio darbai buvo vykdomi ir mums iš kairės iš tiesų jau buvo matomi autostrados metmenys. Autostrada galima pavadinti tik atkarpą nuo to pačio Litochoro Olimpo kalno papėdėje.Bet čia ir kuriozas: priartėję prie šio miestelio už atkarpą iki Katerini sumokėjome kelių mokestį ( postas buvo prie nuvažiavimo į miestelį) , o kai važiavome iš Katerini į šį tašką-jokio iš tos pusės, per kur mus į autostradą įvedė navigacija, nebuvo.Pasirodo sutaupėme kelis eurus. Pasirinkę važiavimą šiuo keliu norėjome pamatyti didesnę dalį Graikijos su jos kalnais ( aišku Olimpo kalną pamatėme iš visų pusių, iš kurių tik galima
) ir Egėjo jūros pakrante, taip pat aplankyti ant kalvos pastatytą Bizantijos laikų Platamono pilį, esančią netoli Litochoro. Ši pilis mums didingai atsivėrė prieš akis:Tačiau jau šiai dienai įspūdžių mums buvo pakankamai, tad greitai apsisprendę, kad neužsukinėsime gailiu žvilgsniu ją nulydėjome akimis:
Bet jei kas važiuosit pro šią vietą ir turėsit laiko, nepralėkit pro šalį. Bent pagal aprašymą ją tikrai verta pamatyti.
Beliko tik dvi mūsų atostogų dienelės . Jos buvo skirtos tik poilsiui- jokių išvykų !!! Leidome jas Paralia miestelio paplūdimyje, gatvėse ir parduotuvėse, ieškodami lauktuvių sau ir kitiems šeimos nariams. Niekur neskubėjome, oras mus tiesiog lepino Gatvėse nesimatė nelaimingų veidų, jokio triukšmo, net muzika leidžiama bare pasigirsdavo tada kai priartėdavai prie įėjimo.Susipažinome su pora iš Rumunijos, kurie buvo apsigyvenę tame pačiame viešbutyje su tokio pat amžiaus dukryte. Likusius du rytus paplūdimyje praleidome su jais besišnekučiuodami ir žaisdami su vaikais. Pasirodo taip pat "serga" kelionėmis, bet kur čia nesirgsi, jei moters tiesioginis darbas-gidė . O dukrytė, ar už savo šypseną, ar šviesias garbanėles gatvėje porą kartų buvo pamaloninta ledų porcijomis. 
Sekantį rytą po Meteoros vienuolyno lankymo atsibudome nuo gatvėje sklindančios graikų Antikos laikų muzikos, iš pradžių nesupratome iš kur ji.Tik išėjus į paplūdimį pamatėme, kad mokyklos kiemelyje vyksta teatralizuota mokslo metų uždarymo šventė. Vaikučių programėlę stebėjo tėveliai, ir praeiviai už tvoros.Mes taip pat šiek tiek stabtelėjome.Štai pora akimirkų:
Vaikščiodami po miestelį šioje vaikų žaidimo zonoje sustodavome ir mes su dukryte.Ji trumpai pažaisdavo ir galėdavome toliau tęsti savo pasivaikščiojimus.Dideliam dukrytės liūdesiui, vietiniai vaikučiai su ja nežaidė.
Gatvėse nesimatė nelaimingų veidų, jokio triukšmo, net muzika leidžiama bare pasigirsdavo tada kai priartėdavai prie įėjimo.Susipažinome su pora iš Rumunijos, kurie buvo apsigyvenę tame pačiame viešbutyje su tokio pat amžiaus dukryte. Likusius du rytus paplūdimyje praleidome su jais besišnekučiuodami ir žaisdami su vaikais. Pasirodo taip pat "serga" kelionėmis, bet kur čia nesirgsi, jei moters tiesioginis darbas-gidė . O dukrytė, ar už savo šypseną, ar šviesias garbanėles gatvėje porą kartų buvo pamaloninta ledų porcijomis. Sekantį rytą po Meteoros vienuolyno lankymo atsibudome nuo gatvėje sklindančios graikų Antikos laikų muzikos, iš pradžių nesupratome iš kur ji.Tik išėjus į paplūdimį pamatėme, kad mokyklos kiemelyje vyksta teatralizuota mokslo metų uždarymo šventė. Vaikučių programėlę stebėjo tėveliai, ir praeiviai už tvoros.Mes taip pat šiek tiek stabtelėjome.Štai pora akimirkų:
Vaikščiodami po miestelį šioje vaikų žaidimo zonoje sustodavome ir mes su dukryte.Ji trumpai pažaisdavo ir galėdavome toliau tęsti savo pasivaikščiojimus.Dideliam dukrytės liūdesiui, vietiniai vaikučiai su ja nežaidė.
Ką gi, atėjo jau laikas atsisveikinti su žydra jūra.Mums ji buvo šilta ir dosni-prisirinkome labai gražių akmenėlių ir kriauklelių į savo kolekciją
Beliko susipakuoti daiktus ir ruoštis kelionei.Kaip gerai, kad dar mūsų atostogos nesibaigia-laukia dar dvi dienos Makedonijoje !!!
Labai liūdna palikti šį miestelį, jo nuoširdžius , svetingus žmones.Bet atostogos gi negali tęstis amžinai.
Turėdami didelę viltį dar kada nors čia sugrįžti, sočiai papusryčiaujame ir į kelionę!!!
Atsisveikiname su mūsų gatvele
...ir šuniu Džoniu (P.S. vardą baro darbuotojos pasakė), kiekvieną rytą ir vakarą taip praslinkdavusiu pro mūsų langus link restorano.Bet jo bijoti nereikia, dukrytė net miegančiam už uodegos timptelėjo, o jis net nesukrutėjo.
Beliko susipakuoti daiktus ir ruoštis kelionei.Kaip gerai, kad dar mūsų atostogos nesibaigia-laukia dar dvi dienos Makedonijoje !!!
Labai liūdna palikti šį miestelį, jo nuoširdžius , svetingus žmones.Bet atostogos gi negali tęstis amžinai.
Turėdami didelę viltį dar kada nors čia sugrįžti, sočiai papusryčiaujame ir į kelionę!!!Atsisveikiname su mūsų gatvele
...ir šuniu Džoniu (P.S. vardą baro darbuotojos pasakė), kiekvieną rytą ir vakarą taip praslinkdavusiu pro mūsų langus link restorano.Bet jo bijoti nereikia, dukrytė net miegančiam už uodegos timptelėjo, o jis net nesukrutėjo.
Išvykstame iš Paralia neskubėdami įvažiuoti į autostradą-keletą kilometrų dar pavažiuojame jūros pakrante, pravažiuojame istorinį Pidnos miestelį - jame 168 m. prieš Kr. įvyko lemiamas romėnų ir makedonų kariuomenių susirėmimas Pidnos mūšyje ( pergalę šventė romėnų legionai, vadovaujami konsulo Emilijo Paulo). Ir dar kiek pavažiavę sukame į autostradą. Iki numatytos nakvynės vietos mūsų laukia 300 kilometrų arba apie 4 valandos važiavimo.Šį kartą rinkomės greičiausią maršrutą.Pasivažinėjus po kalnus keliu į Meteoras, daugiau noro nebuvo važiuoti trumpesniu keliu. Nors pakeliui tikrai buvo ką aplankyti ir pamatyti- visai netoli tik 60 km. nuo Paralia- Verginos miestelis su muziejumi, kur palaidotas Makedonijos karalius Filipas II, Aleksandro Didžiojo tėvas,ir sukaupta vertinga brangenybių kolekcija.Bet ką gi- tegul lieka kitam kartui-bus dėl ko sugrįžti. O mūsų kelionė iki Makedonijos sienos tęsėsi geru ir greitu keliu, su keletu mokėjimo postų už kelius. Šis kelias mums buvo pažįstamas tik keliasdešimt kilometrų Salonikų kryptimi, o po to jis sukosi į priešingą pusę nei atvažiavome ir ėjo Kozanės, vėliau Florinos kryptimi. Atstumas link namų aišku netrumpėjo. Aplinkui matėsi kalnai, miesteliai ir pakelėje žydintys krūmai.
Nors pakeliui tikrai buvo ką aplankyti ir pamatyti- visai netoli tik 60 km. nuo Paralia- Verginos miestelis su muziejumi, kur palaidotas Makedonijos karalius Filipas II, Aleksandro Didžiojo tėvas,ir sukaupta vertinga brangenybių kolekcija.Bet ką gi- tegul lieka kitam kartui-bus dėl ko sugrįžti. O mūsų kelionė iki Makedonijos sienos tęsėsi geru ir greitu keliu, su keletu mokėjimo postų už kelius. Šis kelias mums buvo pažįstamas tik keliasdešimt kilometrų Salonikų kryptimi, o po to jis sukosi į priešingą pusę nei atvažiavome ir ėjo Kozanės, vėliau Florinos kryptimi. Atstumas link namų aišku netrumpėjo. Aplinkui matėsi kalnai, miesteliai ir pakelėje žydintys krūmai.
Noriu kuo greičiau Jus nukelti, o ir pačiai nors akimirkai sugrįžti į nuostabią kalnų apsuptą šalį-Makedoniją, kur Jus sutiks civilizacijos dar nepaliesta gamta, nuoširdūs žmonės ir skanus maistas.Tai šalis, kuri mane užbūrė... ir ne tik mane, mūsų visa šeima norėtų dar ten sugrįžti. Tad tęsiu reportažėlį toliau:
Graikiją iki sienos pravažiuojame nesustodami.Daugiau kaip už 2 val. priartėjome prie Florinos miesto, iki Makedonijos sienos visiškai netoli- apie 10 km. Dešinėje kelio pusėje tarp kalnų mus pasitinka du dideli ežerai ir priekyje gražus miesto vaizdas.Kelias praeina šonu miesto, tad mūsų greitis nemažėja. Pagal ženklus pamatome, kad iki pasienio su Albanija nuo šios vietos taip netoli-53 km., na taip norėtųsi ir pro ten prasukti, bet ką gi-Albanija į planus neįtraukta, o patys nepasiruošę nevažiuosime į nepažįstamą šalį nuotykių ieškoti. Tačiau likusi atkarpa iki pasienio mus nustebina-toks siauras ir duobėtas keliukas per laukus, kai kur šalikelėse su augančiais medžiais, jog kurį laiką buvo iškilę abejonių ar jis tikrai nuves prie pasienio punkto, bet navigacijoje žemėlapis rodo, kad maršrutas geras. Navigacija neapsiriko ir mes jau pasienyje: iš karto mus pasitinka seni neveikiantys pasienio kontrolės posto pastatai, vaizdas niūrokas 
tačiau už jų-jau naujos patalpos ir tuoj Graikijos pasienio kontrolės punktas įveiktas.Na ir kas gi čia - prieš akis didžiulis naujas pastatas, visakas aišku:Duty Free parduotuvė ir štai čia ir mūsų pirmas sustojimas. Parduotuvė iš tiesų labai didelė ir prekių asortimentas didelis, tačiau kainos nėra pritrenkiančios savo žemumu- mes kai kurias prekes Paralijoje už tokią pat kainą buvome nusipirkę.Nusiperkame tik nacionalinių gėrimų (kaip gi išeisi nieko nenusipirkęs ) ir vėl į kelią.Makedonijos pasienyje jokių eilių-pravažiuojame 2-5 min. ir mūsų šeima Makedonijoje-dar niekada nematytoje, neregėtoje ir pažintoje šalyje. Iki vietos mums dar apie 100 km., važiuojame nesustodami, tačiau ir neskubėdami pro langus akimis fiksuodami vis išnyrančius miestelių, kaimelių ir kalnų vaizdelius.Apvažiuojame nuo sienos nedideliu atstumu nutolusį antrą pagal gyventojų skaičių Makedonijos miestą Bitolą, kuris yra žinomas savo nacionaliniu muziejumi, ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu bazilikos ir bizantiškos tvirtovės liekanomis, XiV-XVI a. mečetėmis ir cerkvėmis.Labai gaila šis miestas į mūsų planus neįtrauktas, norime kuo greičiau atvažiuoti prie Ohrido ežero ir ten praleisti likusią dienos dalį. P.S. Jei kas važiuosit pro šią pusę-kelionę susiplanuokit taip, kad Bitolą pamatytumėte, kiek žiūrėjau ir skaičiau-turi būti labai įdomu. Kelias tolyn iki Ohrido įdomus, tačiau prastokas, palyginus su tais keliais, kuriais atvažiavome į Graikiją kita puse Makedonijos. Už daugiau nei valandos mes privažiuojame Ohridą (bet apie jį reportažas vėliau) ir iš ten sukame į kelią einantį greta Ohrido ežero paplūdimių-iki Elšani kaimelio likę apie 12 km. ir mes tuoj būsime vietoje.
Papildyta:
Na ir štai kryptis nuo kelio sukti į Elšani kaimelį. Elšani išsidėstęs 850-950 m. aukštyje virš jūros lygio, tad nuo Ohrido ežero lygio tenka dar nemažai kilti-apie 300 m., kol siauromis neasfaltuotomis gatvelėmis pasiekiame svečių namus.
Tad tęsiu reportažėlį toliau:Graikiją iki sienos pravažiuojame nesustodami.Daugiau kaip už 2 val. priartėjome prie Florinos miesto, iki Makedonijos sienos visiškai netoli- apie 10 km. Dešinėje kelio pusėje tarp kalnų mus pasitinka du dideli ežerai ir priekyje gražus miesto vaizdas.Kelias praeina šonu miesto, tad mūsų greitis nemažėja. Pagal ženklus pamatome, kad iki pasienio su Albanija nuo šios vietos taip netoli-53 km., na taip norėtųsi ir pro ten prasukti, bet ką gi-Albanija į planus neįtraukta, o patys nepasiruošę nevažiuosime į nepažįstamą šalį nuotykių ieškoti.
Tačiau likusi atkarpa iki pasienio mus nustebina-toks siauras ir duobėtas keliukas per laukus, kai kur šalikelėse su augančiais medžiais, jog kurį laiką buvo iškilę abejonių ar jis tikrai nuves prie pasienio punkto, bet navigacijoje žemėlapis rodo, kad maršrutas geras. Navigacija neapsiriko ir mes jau pasienyje: iš karto mus pasitinka seni neveikiantys pasienio kontrolės posto pastatai, vaizdas niūrokas tačiau už jų-jau naujos patalpos ir tuoj Graikijos pasienio kontrolės punktas įveiktas.Na ir kas gi čia - prieš akis didžiulis naujas pastatas, visakas aišku:Duty Free parduotuvė ir štai čia ir mūsų pirmas sustojimas. Parduotuvė iš tiesų labai didelė ir prekių asortimentas didelis, tačiau kainos nėra pritrenkiančios savo žemumu- mes kai kurias prekes Paralijoje už tokią pat kainą buvome nusipirkę.Nusiperkame tik nacionalinių gėrimų (kaip gi išeisi nieko nenusipirkęs ) ir vėl į kelią.Makedonijos pasienyje jokių eilių-pravažiuojame 2-5 min. ir mūsų šeima Makedonijoje-dar niekada nematytoje, neregėtoje ir pažintoje šalyje. Iki vietos mums dar apie 100 km., važiuojame nesustodami, tačiau ir neskubėdami pro langus akimis fiksuodami vis išnyrančius miestelių, kaimelių ir kalnų vaizdelius.Apvažiuojame nuo sienos nedideliu atstumu nutolusį antrą pagal gyventojų skaičių Makedonijos miestą Bitolą, kuris yra žinomas savo nacionaliniu muziejumi, ankstyvosios krikščionybės laikotarpiu bazilikos ir bizantiškos tvirtovės liekanomis, XiV-XVI a. mečetėmis ir cerkvėmis.Labai gaila šis miestas į mūsų planus neįtrauktas, norime kuo greičiau atvažiuoti prie Ohrido ežero ir ten praleisti likusią dienos dalį. P.S. Jei kas važiuosit pro šią pusę-kelionę susiplanuokit taip, kad Bitolą pamatytumėte, kiek žiūrėjau ir skaičiau-turi būti labai įdomu. Kelias tolyn iki Ohrido įdomus, tačiau prastokas, palyginus su tais keliais, kuriais atvažiavome į Graikiją kita puse Makedonijos. Už daugiau nei valandos mes privažiuojame Ohridą (bet apie jį reportažas vėliau) ir iš ten sukame į kelią einantį greta Ohrido ežero paplūdimių-iki Elšani kaimelio likę apie 12 km. ir mes tuoj būsime vietoje.Papildyta:
Na ir štai kryptis nuo kelio sukti į Elšani kaimelį. Elšani išsidėstęs 850-950 m. aukštyje virš jūros lygio, tad nuo Ohrido ežero lygio tenka dar nemažai kilti-apie 300 m., kol siauromis neasfaltuotomis gatvelėmis pasiekiame svečių namus.
Jau kylant į kaimelį automobiliu mums pro langą atsivėrė nenusakomo grožio vaizdai į Ohrido ežerą su jo apylinkėmis ir Galičicos nacionalinį parką su vaizdingomis Galičicos kalnų viršukalnėmis ( Aukščiausia viršukalnė Magaras, 2254 m.) Supratome-pasirinkdami šią vietą atostogų pabaigai visiškai neapsirikome ir tai ką pamatėme ir patyrėme šioje vietovėje pranoko visus mūsų lūkesčius.Mūsų puikius pojūčius dar labiau sustiprino kai atvykus į svečių namus mus pasitiko besišypsantys, draugiški šeimininkai-vyras su žmona.Mus įkurdino gražiuose, jaukiuose kambariuose su vaizdu į ežerą.Pamačius mums suteiktas patalpas-negalėjau patikėti, kad tokį komfortą galima gauti už palyginus žemą kainą.Turėdama jau šiokios tokios patirties-aš šeimininkės dar kartą pasitikslinau ar tikrai tokia kaina su pusryčiais, kokią rašė,ir iš karto tuo pačiu ir atsiprašiau paaiškindama mūsų nesusipratimą Serbijoje. Ji aišku nusijuokė ir pasakė, kad tai Balkanams yra būdinga, o kaina tikrai tokia, kokia sutarta.Ką gi, reikalingi daiktai išpakuoti, automobilis pastatytas garaže (nutarėme jo šiandien nejudinti) ir belieka pasirūpinti vakariene.Labai apsidžiaugėme, kad vakarienę galime užsisakyti vietoje Šiek tiek pailsėję po kelionės, pasivaišinę šeimininkų siūloma kava ir sultimis su pyragėliais, išsiruošėme pasivaikščioti po Galičicos nacionalinį parką.
Tik išėjus pro vartelius į gatvelę, kitoje pusėje mus pasitiko asiliukas.Čia jie galima sakyti pagrindinė transporto priemonė:
Šiek tiek pailsėję po kelionės, pasivaišinę šeimininkų siūloma kava ir sultimis su pyragėliais, išsiruošėme pasivaikščioti po Galičicos nacionalinį parką. Tik išėjus pro vartelius į gatvelę, kitoje pusėje mus pasitiko asiliukas.Čia jie galima sakyti pagrindinė transporto priemonė:
Pagal šeimininkų rekomendacijas ėjome pasirinktu takeliu vis kildami aukštyn (kaip jie išsireiškė-jokių trasų nėra, kalnai nepavojingi ir jie visi Jūsų 
) besigėrėdami vis naujai atsiveriančiais vaizdais tai į Ohrido ežerą, tai į kalnus.
Papildyta:
) besigėrėdami vis naujai atsiveriančiais vaizdais tai į Ohrido ežerą, tai į kalnus. Papildyta:
Vėliau išsiaiškinome, kad viršuje nuotraukoje užfiksuota akmenine tvorele kalnuose ženklinamos žemės nuosavybės ribos.
Suprantama- nuotraukomis negaliu perteikti tuo metu lauke tvyrančio karščio, vabzdžių zvimbimo krūmuose, puikios nuotaikos ir jausmo, kad esi natūralioje žmogaus nepaliestoje laukinėje gamtoje, kur viskas tikra, kur takai natūraliai žmonių ir asiliukų praminti, na gal vietomis ir kokio traktoriuko išvažinėti Žingsniuojame drąsiai per daug nesižvalgydami po kojomis, o dukrytė vos spėja rinkti akmenėlius:
]
Tik štai vyras ant tako pastebi kažkokį gyvį susisukusį, pasižiūrime ko gero negyvas-saulėje iškepęs Kadangi nesame geri laukinės gamtos žinovai nusprendžiame, kad čia ko gero gyvačiukė. 
Na bet gal yra geriau suprantančių ???
Po šio padarėlio ant tako ko tai nejauku pasidarė, kiekvienas šnyptelėjimas krūme priversdavo stabtelti, o jau kai kažkas į kojytę durstelėjo, ojojoj-galvojau dabar tai gyvatė įkando, vis stebėjau ar nerausta ta vieta, bet po keleto minučių nusprendžiau, kad ko gero čia sudžiūvęs spygliukas įdūrė. Bet tai didžiulio noro dar šiek tiek pasivaikščioti kalnų takeliais nesunaikino.
Dukrytė šiek tiek pavargo tad slėnyje rastoje aikštelėje prisėdo pailsėti:
Suprantama- nuotraukomis negaliu perteikti tuo metu lauke tvyrančio karščio, vabzdžių zvimbimo krūmuose, puikios nuotaikos ir jausmo, kad esi natūralioje žmogaus nepaliestoje laukinėje gamtoje, kur viskas tikra, kur takai natūraliai žmonių ir asiliukų praminti, na gal vietomis ir kokio traktoriuko išvažinėti
Žingsniuojame drąsiai per daug nesižvalgydami po kojomis, o dukrytė vos spėja rinkti akmenėlius:]Tik štai vyras ant tako pastebi kažkokį gyvį susisukusį, pasižiūrime ko gero negyvas-saulėje iškepęs
Kadangi nesame geri laukinės gamtos žinovai nusprendžiame, kad čia ko gero gyvačiukė. Na bet gal yra geriau suprantančių ??? Po šio padarėlio ant tako ko tai nejauku pasidarė, kiekvienas šnyptelėjimas krūme priversdavo stabtelti, o jau kai kažkas į kojytę durstelėjo, ojojoj-galvojau dabar tai gyvatė įkando, vis stebėjau ar nerausta ta vieta, bet po keleto minučių nusprendžiau, kad ko gero čia sudžiūvęs spygliukas įdūrė.
Bet tai didžiulio noro dar šiek tiek pasivaikščioti kalnų takeliais nesunaikino.Dukrytė šiek tiek pavargo tad slėnyje rastoje aikštelėje prisėdo pailsėti:
Astra777, labai smagu skaityt tavo fotoreportažą, prisimint lankytas vietas ir žinoma pamatyt nematytąją Graikijos dalį
Oi negaliu, man atrodo kad mes tuo pačiu keliu važiavom į Makedoniją - na tikrai galvojau kad mūsų GPS - tai yra aš - nugrybavau
Ko jau ko bet tokio pagrindinio kelio vedančio link Makedonijos tikrai neįsivaizdavau Neapsikentus liepiau vyrui sustot ir nubėgau paklaust žmonių ar teisingai važiuojam Jie patvirtino kad teisingai... Tuo metu vistiek nepatikėjom kad tai tikrai buvo pagrindinis kelias vedantis link muitinės... 
Dabar jau tikiu...
QUOTE(Astra777 @ 2011 08 27, 13:35)
...Tačiau likusi atkarpa iki pasienio mus nustebina-toks siauras ir duobėtas keliukas per laukus, kai kur šalikelėse su augančiais medžiais, jog kurį laiką buvo iškilę abejonių ar jis tikrai nuves prie pasienio punkto, bet navigacijoje žemėlapis rodo, kad maršrutas geras.
Oi negaliu, man atrodo kad mes tuo pačiu keliu važiavom į Makedoniją - na tikrai galvojau kad mūsų GPS - tai yra aš - nugrybavau
Ko jau ko bet tokio pagrindinio kelio vedančio link Makedonijos tikrai neįsivaizdavau Neapsikentus liepiau vyrui sustot ir nubėgau paklaust žmonių ar teisingai važiuojam Jie patvirtino kad teisingai... Tuo metu vistiek nepatikėjom kad tai tikrai buvo pagrindinis kelias vedantis link muitinės... Dabar jau tikiu...
QUOTE(Aidluka @ 2011 08 27, 20:12)
Tuo metu vistiek nepatikėjom kad tai tikrai buvo pagrindinis kelias vedantis link muitinės... Dabar jau tikiu...
Dabar jau tikiu...Aidluka, man labai malonu, kad skaitote mano reportažą, aš pati laukiu nesulaukiu Jūsų reportažo tęsinio.
Na o jei Jūs į Makedoniją važiavote aplankę Meteoros vienuolynus (manau, kad į Jūsų maršrutą jie turėjo būti taip pat įtraukti )-tai tuomet taip, kito kelio ko gero ir nebuvo.
QUOTE(Astra777 @ 2011 08 27, 20:22)
...Na o jei Jūs į Makedoniją važiavote aplankę Meteoros vienuolynus (manau, kad į Jūsų maršrutą jie turėjo būti taip pat įtraukti )-tai tuomet taip, kito kelio ko gero ir nebuvo.
)-tai tuomet taip, kito kelio ko gero ir nebuvo. ...Na tikrai 100 proc. esu įsitikinus kad tuo pačiu "nuostabiu pagrindiniu" keliu abi važiavom
