Šeimos poilsis Graikijos Olimpinėje Rivjeroje

Pagaliau lietus baigėsi, nusišvietė saulytė, galime pasidairyti ir atidžiau.Aplankėme Imperatoriaus Galerijaus aikštę, Galerijaus triumfo arką, praėjome daug gražių cerkvių, štai dar keletas nuotraukėlių ir vyksime ilsėtis.

kaip įdomu....kiek palapinių pristatyta prie to Baltojo bokšto

Na ten jų nemažai buvo. Tik mūsų nuotraukos darytos tik į šią bokšto pusę, todėl visų nesimato.Palapinių dar buvo pristatyta ir šiek tiek toliau nuo bokšto- link jūros .
Papildyta:

Na gal jau užteks Salonikų, užeiname į parduotuvėlę, nusiperkame vietinių dar šiltų pyragėlių, atsigerti ir prie automobilio. Susimokame ir automobilis jau ant gatvės, tad belieka susipakuoti vežimą ir pirmyn.Nors eismas labai intensyvus, tačiau labai gerai sakyčiau viskas sureguliuota, niekur nestringame ir pajūriu važiuojame link Katerini miesto.Autostrados ši atkarpa mokama, tiksliai nepamenu -apie 3 Eur.Tačiau visa informacija apie kelių mokesčius yra internete ir galima sakyti, kad viskas maždaug atitiko. Nepraėjus nė valandai, mes jau vietoje.Aišku miestelis realybėje didesnis nei įsivaizdavau analizuodama google earth.Mūsų navigacija neranda gatvės, kurioje turi būti viešbutis.Kadangi matau priešais uždarą stadioną, žinau, kad esame kažkur netoli (čia vis dėka to, kad iš anksto susižiūriu internete orientacines vietas).Nieko nelaukdama išlipu iš automobilio ir sustabdau tik iš kiemo su dviračiu spėjusią išeiti vidutinio amžiaus moterį.Paklausiu angliškai, tuo pačiu rodydama į savo atspausdintą lapą, kur mums reikalingas viešbutis.Tokio atidumo net nesitikėjau-metė ji prie tvoros savo dviratį, paėmė mano ranką ir pavedusi gal kokia 50 m. parodė mums kur turime važiuoti.Ačiū jai ir štai mes ir mūsų automobilis jau vietoje.Skubame į registratūrą, mus pasitinka, kaip vėliau supratau, viešbučio savininkas .( Šis viešbutis kaip ir šeimos verslas).Kadangi jau prieš dieną pamoką turėjau, aš iš karto kai tik mums padavė raktus ir parodė kambarį, paklausiau ar galime sumokėti likusius pinigus. Bijojau, kad kai reiks išvykti, vėl teks nuotaiką gadintis.Ir aišku buvau teisi.Jis man iš karto rodo triviečio kambario kainą, kuri yra parai didesnė 10 EUR nei mes buvome užsisakę.Tuomet aš už savo lapų su jo laiškais ir paaiškinau, kad tarėmės kitą kainą. Tada jis maloniai nusišypsojo, paaiškino jog prisimena, kad mes labai anksti atlikome rezervaciją, todėl ir tokia kaina.Sumokėjome likusius pinigus ir valio- 7 dienos puikaus poilsio prie Egėjo jūros.Paplūdimys čia pat-tik perėjus gatvę-viso iki jūros 80 m., kambarys su dideliu balkonu, viskas taip kaip ir tikėjomės.Tik susidėję daiktus, iš karto išėjome pasidairyti, kur pavakarieniauti.(Mūsų užsakytas viešbutis tiekė tik pusryčius ). Kitoje kelio pusėje už 20 metrų pamatėme restoraną su puikiomis maisto kainomis, tad nutarėme daug kur nesiblaškyti ir vakarieniauti čia.(Viršuje šio restorano taip pat viešbutis, buvo galima ir išsipirkti vakarienę visam laikui).Mums labai patiko aptarnaujantis personalas, maistas , aišku geros kainos, todėl visus likusius vakarus čia taip ir vakarieniavome. Tris vakarus prie savo užsakyto maisto dar gaudavome ir deserto-NEMOKAMAI !!! Taip mus malonino restoranas.

Graikijoj daugelyje tavernu nemokamai duoda deserta, o pvz Kretoj beveik visose
Laukiam tesinio

Ačiū Jums labai už pasidalinimą patirtimi.Kitą kartą jau tikrai žinosiu ko tikėtis.
Malonu, kad yra skaitančių mano reportažėlį- čia man geras postūmis rašyti toliau.

Žadėjau neišsiplėsti, o dabar žiūriu, kad iš kelionės reportažo visas dienoraštis gaunasi. Bet vieno nutikimo vis viena negaliu nutylėti.Dabar prisiminus tai kelia juoką, bet tuo metu tai buvau stipriai supanikavus. Tačiau tai padėjo dar kartą įsitikinti, kad žmonės aplinkui yra draugiški ir nuoširdūs.
Taigi, tą patį pirmą vakarą kai užsisakėme vakarienę, dukrytė nenustygo vietoje.Pasirinkome staliuką lauke į gatvės pusę ir kol atneš patiekalus, sūnus žaidė su dukryte prie restorano. Bet kai tik atnešė patiekalus aš žvilgt į vieną pusę, žvilgt į kitą pusę-nėra nei dukrytės, nei sūnaus. Ir tuo momentu kažkoks sąmyšis gatvėje prie mūsų viešbučio, pravažiuojančio automobilio stabdžiai ir vietinių moterų ilgais sijonais kažkoks riksmas ar pan.Na ne juokais išsigandau-pirma mintis buvo: partrenkė dukrytę (nes ji labai judri, vos spėji gaudyti).Aš iš karto į tą pusę, aišku ant kelio niekas nepartrenkta, o tų moterų būrelyje pietiečių chrakateris prasiskverbęs-ten vyko toks emocionalus tarpusavyje pokalbis. Bet sūnaus su dukryte vis viena nėra.Jau restorane dirbančios moterys ko gero pamatė mano išplėstas akis, klausia kas atsitiko-aš aišku nerandu dukrytės su sūnumi, vienu žodžiu toje vietoje sukėliau didžiulę visų paniką, tuoj iš kitoje kelio pusėje esančios kepyklėlės išėjo pardavėja, manęs klausia ar „Baby“ ieškau ir rodo supimo judesį rankomis, aš aišku taip.Na ji man parodė, kad matė kaip sūnus su dukrele į jūros pusę nuėjo.Na ir dar minutė, ir pasirodo mano sūnelis su dukryte iš po kampo besišypsodamas, nesuprasdamas, kas čia vyksta. Na aišku visiems po to padėkojau, visi liko laimingi, kad sūnus ir dukrelė sveikučiai, o aš dar kiek moralų paskaičiusi sūnui, nutariau užmiršti šį atostogų pirmo vakaro epizodą.
Likusį pirmo vakaro laiką praleidome susipažindami su Paralia miesteliu-vaikščiojome gatvelėmis, nuėjome prie jūros ir ilgai nevakaroję, grįžome į viešbutį.
Sekančios dienos rytas išaušo saulėtas ir šiltas. Tačiau ir visi kiti rytai buvo tokie pat saulėti, tik vis labiau karštėjo.Viešbučio pusryčiai-švediškas stalas, maistas buvo tikrai įvairus , šviežias ir skanus.Kiekvieną rytą mėgaudavomės pusryčiais viešbučio kiemelyje- mums būdavo maloniau pusryčiauti lauke pavėsyje nei valgomajame.Be to, taip buvo patogiau su mažu vaiku-dukrytė galėjo lakstyti aplinkui, nueiti pažaisti lauke esančioje viešbučio vaikų žaidimų mini aikštelėje (tai buvo vienas iš svarbių kriterijų kodėl pasirinkome šį viešbutį). Ši diena ir sekanti praėjo laiką leidžiant paplūdimyje, o dukrytės pietų miego metu su vyru vaikščiodavome atokesnėmis gatvelėmis, neaplenkdavome ir parduotuvių.O prisipirkę šviežių vaisių-tai daugiausia būdavo braškės ir trešnės(neapsakomas skonis), vietinėje parduotuvėlėje atšaldyto vyno ir užkandėlių spėdavome dar balkone smagiai pasėdėti, o po to vėl jūra, vakarienė, naktiniai pasivaikščiojimai ir pasisėdėjimai iki 1-2 val.
Papildyta:

O štai čia ir Paralia paplūdimys su šilta Egėjo jūra.











Priekyje vos įžiūrimas Olimpo kalnas, kol susiruošdavau fotografuoti, tuoj rūkas viršūnes apgaubdavo , taip ir nepavyko normaliai užfiksuoti.

Paralia miestelio centras ir jo balta bažnyčia.Už jos-iš karto paplūdimys.






O čia vaizdas nuo bažnyčios link centrinės gatvės.



Prie bažnyčios-tiltas į jūrą.Aišku daug mažesnis nei Palangos.

Kadangi vakarais ilgai vaikštinėdavome, tad iki bažnyčios net kelis kartus buvome atėję. Jau mūsų poilsio trečios dienos (šeštadienio) vakarą prie bažnyčios pamačiau stovintį baltai papuoštą automobilį, gėlėmis papuoštus laiptus -supratau VESTUVĖS !!! Nė už ką nepraleisiu progos pasižiūrėti kaip atrodo nuotaka.





Be manęs buvo ir daugiau laukiančių smulsuolių.Daugelis apžiūrinėjo ne tik jaunavedžių automobilį, bet ir šalia pastatytą raudoną Lambordgini.Na taip ir likau neišsiaiškinus prie ko jis čia buvo.
Šiaip ne taip pavyko prasibrauti ir padaryti foto.



Mano šeimai atsibodo laukti: svečiai iš bažnyčios neužilgo pradėjo išeidinėti, tačiau jie vis ėjė ir ėjo, o mes vis laukėm tos nuotakos. Nesupratau kiek jų ten galėjo būti ir kaip visi tilpo.Visi svečiai rankose turėjo skiriamąjį ženklą-iš popieriaus suvyniotas tokias kaip vėduoklėles labai gražios turkio spalvos.P.S. Po to vėliau jas mačiau iš visų surinko ir sudėjo į pintines-nuostabiai tokios puokštės atrodė. Kol išėjo jaunavedžiai-lauke sutemo, tad tiek aš ją gerai temačiau.Tik jau labai pūsta ir blizgi suknelė buvo.Bandžiau su savo fotoaparatu ir pritraukus ir atitolinus fotografuoti, bet nepavyko-čia jau profesionalaus reiktų. Svečiai susėdo į gatvėse pastatytus automobilius ir išvažiavus jaunavedžiams visi paskui išjudėjo.Na tai toks mano Storų Graikiškų Vestuvių aprašymas.

Astra777, skaitom, skaitom Labai jaukus aprasymas, gaila fotkiu mazoka Bet kai siaip man yra skirtumas, kur anksciau darydavau nuotraukas tik sau, kur dabar darau, kai jau pamastau, kad reiktu fotoreportaza dar padaryti .

Ačiū Jums už pastebėjimus.
Dėl nuotraukėlių Jūs visiškai teisi.Man pačiai ir labai gaila, kad negaliu daugiau foto perteikti.Iki dabar kelionėse vis į vaizdą ką nors iš šeimos narių įtraukdavau. Mano sūnui jau net atsibodę pozuoti Kad ir tos pačios bažnyčios gal 10 foto yra, bet vis tik patys stengėmės įsiamžinti.
Laikiausi nuomonės, kad jei foto be mūsų-tai tas pats kaip iš interneto ištraukta, bet jau matau, kad kitą kartą jau tikrai savo šitos pačios nesąmone nesivadovausiu.
O dabar jei jau labai ką norėsiu parodyti, pasistengsiu bent su šiek tiek retušuotais veideliais įkelti foto.

Na, bet pasakojimas irgi labai idomus, tai vistiek smagu sekti tema Aciu, kad dalinates

Kol dukrytė miega, tęsiu toliau:

Gal dar trumpai sugrįšiu prie paplūdimių.
Mes rinkomės šalia viešbučio esantį paplūdimį ir didelio noro pravažiuoti šalia esančius paplūdimius nebuvo. Vanduo iš tiesų labai švarus, skaidrus, smėliuku taip pat malonu vaikščioti.Paplūdimyje kaip ir visur yra persirengimo kabinos, dušai, tačiau kažkaip viešo tualeto neužmačiau. Gal jų ir nebuvo. Tačiau jei ką - bėdų tikrai manau nebūtų buvę-šalia daug viešbučių su restoranais, nuo kranto nutolusių vos per 15-20 m. Gultus su skėčiais buvo galima nuomotis, bet mes kaip ir daugelis kitų ėmėme tik savo patiesaliukus:kas su mažais vaikais- žino, jog su mažu vaiku nei ant gultų, nei ant patiesaliukų neprigulėsi. Jei ką domina švara, galiu parašyti tik keletą savo pastebėjimų: negaliu pasakyti, kad palūdimys jau buvo toks steriliai švarus, visokių poilsiautojų pasitaiko.Tačiau labiausiai kas iš viso to mane galėjo suerzinti-tai numestos nuorūkos.Aišku ten rūkoma visur, kur tik galima. P.S. Gal ne bereikalo apie graikus sakoma, kad jiems rūkymas tarsi antroji religija.Čia nieko nestebina ko gero ir mano matytas vaizdelis kaip viešbučio savininkas viena ranka savo dukrytei (ji tokio pat amžiaus kaip mūsų dukrytė) duoda žaislą, o kitoje rankoje pridegta cigaretė su rūkstančiais dūmais jo dukrytei į veidą. Ar paplūdimiai valomi nemačiau, bet esant vėjuotai dienai skubančių surinkti ant smėlio suneštus žalius dumblius tikrai nemačiau. Be to, jei vėjuotesnė diena, galima išvysti ir kokią medūzėlę. Tačiau vieną karštą ir vėjuotesnę popietę mums ilsintis paplūdimyje, jūroje pasirodė jau tiek daug ir įvairaus dydžio medūzų, kad reikėjo pamatyti, kaip žmonės iš vandens išstraksėjo. Vietiniai sakė, kad jos tikrai nepavojingos, niekam jokių nelaimių neatsitiko, bet kažkaip būti vandenyje kai jų tiek daug vis dėl to jausmas ne iš maloniųjų.Bet nežiūrint čia mano aprašytų minusėlių jūra, smėlis nuostabus ir antrą kartą pasirinkčiau tą patį.Na gal mano aprašymą iliustruos šios nuotraukėlės: