QUOTE(Astra777 @ 2013 03 19, 23:24)
Ačiū litvinzwilno
Jei norit tiesiogiai rezervuoti nakvynę per viešbutį, susirandate jų puslapį ir galima atlikti rezervaciją tiesiogiai arba pateikti užklausimą per jų psl.Dar geriau parašyti jiems laišką ir rezervuoti tokiu būdu, gavus atsakymą. Kam rašyti vis viena pirmiausia pasitikrini per rezervacines sistemas, rezervuoti tokiu būdu geriausiai apsimoka jei reikalingos viena -dvi nakvynės vietos, jei ruošiatės keliauti per keletą viešbučių, tuomet nemažai darbo reikia įdėti rezrvuojant tokiu būdu.Ir dar, per booking būna taip pat labai gerų pasiūlymų ir galima rezervuoti pigiau nei per patį viešbutį , tad visuomet viską reikia pasitikrinti.
Ačiū už pastebėjimus,...taip, kuro kainos Vengrijoje ir Slovakijoje jau lenkia Europos Sąjungos senbuves
...kai mes važiavome kuro kaina Makedonijoje nuo Graikijos skyrėsi 50 EUR centų, tad manau ženklus skirtumas
...šias metais jis jau pabrangęs šiek tiek, bet vis viena lieka vienas iš pigiausių Balkanuose.P.S.būtinai pasitikrinsiu Bosniją ir Hercogoviną...planai keičiasi, gali būti kad šiais metais pro šią šalį teks pravažiuoti,tad reikia pasitikrinti viską: ir kelių mokesčius, ir jų būklę , ir kainas, ir eiles pasienyje
Labai ačiū už informaciją. Aš taip ir įtariau, kad laukia nuobodus susirašinėjimas su viešbučiais...
Tai čia tuo atveju, jei jie turi rezervacijos sistemą, o jei jos neturi?
Dėl Bosnijos-Hercogovinos. Šiek tiek patirties yra. 2012 m. iš Kroatijos grįžau į LT per šią nuostabią šalį. Maršrutas Bosnijoje buvo toks: Metkovič (sienos perėja) - Mostar - Sarajevo - Zenica - Doboj - Slavonski Brod (sienos perėja). Keliai BIH nemokami, mano maršrute buvo tik vienas mokamas 40 km ruožas kelyje: Sarajevo-Zenica. Šiemet turėtų prisidėti panaši atkarpa (vyko autostrados tiesimo darbai, kurie visiškai netrukdė eismui). Nuoroda apie BIH kelius:
http://autotraveler....a/#.UUjfvRypXJ0. Iš lietuviškų forumų gavau daug klaidingos informacijos: keliai Bosnijoje prasti, jokiu būdu patarė nevažiuoti skersai visos šalies ir pan. Bet po Ukrainos trasų man tokie pareiškimai atrodė mažai gąsdinantys. Galvojau, kad blogiau kaip Ukrainoje negali būti.
Kroatijos-Bosnijos sieną kirtau per Metkovič. Iš karto pajutau skirtumą pasienio procedūrose. Jei iš Vengrijos į Kroatiją prašokau tik su pasais ir atsainiu žvilgsniu į bagažinės turinį, tai bosniams bagažinė pasirodė neįdomi visais atžvilgiais, tačiau tik pasų jiems pasirodė per mažai... Teko lupti iš piniginės užsigulėjusius automobilio dokumentus, net ir draudimo (žalios kortos) prireikė. Viskas būtų gerai, jei ne antspaudai pasuose, kurių skrupulingi bosniai neįspaudė, kadangi buvo įsitikinę, jog kaip visi mūsų tautiečiai važiuosiu į Mostarą ir grįšiu atgal. Vėliau šis menkas nesusipratimas turėjo 2 pasekmes: 1. BIH kelių policija nukirto likus iki Sarajevo 50 km, gyvenvietėje, greitis buvo 80 km/h. Pasiruošiau blogiausiam, tačiau jiems pasirodė įdomiau automobilio registracijos numeriai, o ypač raidės LT. 30 laipsnių karštyje ilgai vartė dokumentus, o kadangi policininko anglų kalbos žinios panašios į mano simple level, paklausė: tourist?, aš kaip kalnų aidas atkartojau. Situacija darėsi vis keblesnė, nes sekantis klausimas ilgai sukosi pareigūno galvoje. Teko imtis iniciatyvos. Going to Sarajevo,- nedrąsiai pralemenau. Žmogus net nušvito, išsiviepė kaip gavęs rublį, pasakė, kad jau netoli, koks 50 km ir važiuoti reikia tiesiai. 2. Kertant BIH-HR sieną kroatų pasienio policininkė, matyt neseniai dirbanti, jauna ir labai stropi, paklausė iš kur važiuojame ir ėmė žvalgytis į dangų, lyg norėdama įsitikinti, kad ne iš dangaus nusileidome. Pasirodo ją suglumino antspaudų nebuvimas pasuose apie BIH sienos kirtimą. Po to vyko mano paaiškinimas anglų kalbos bendratimi, kad mes važiuoti nuo Adrijos jūros į Vengriją, po to į Lenkiją, po to atvykti namo į LT, kur irgi yra jūra pavadinimu Baltijos. Bet mergina purtė galvą, lyg netikėdama tuo, ką išgirdo, lyg nieko nesuprasdama arba stebėdamasi mano tobula angliška tartimi. Teko įsikišti pamainos viršininkui, kuris viską išsprendė lietuviškai - sudėjo antspaudus į pasus ir that's all. Tai tiek balkaniškojo kolorito.
O dabar rimtai. BIH pagrindiniai keliai žymiai geresni už kroatų nemokamus kelius. Čia praktiškai nėra serpantinų. Kelias, kuriuo važiavau, driekiasi palei upes (Neretvos upė, dalį jos užtvenkus - Jablanicos ežeras, kur pusė Bosnijos poilsiauja), labai daug tunelių, kurie turi savo pavadinimus. Ne veltui kažkas rašė, kad BIH - tūkstančio tunelių šalis.
Mostaras - labai turistinis, sukultūrintas. Net birželį čia minios turistų, ypač iš Azijos. Karštis +30, augalijos mažai, vien mūrai. Automobilį palikau valandėlei ant saulės, vėliau į jį neįmanoma buvo įlipti. Parkingas netoli senamiesčio (garsiojo tilto) mokamas. 1 val. - 1 euras. Pavažiavus kelis šimtus metrų toliau galima parkuotis nemokamai gatvėje.
Sarajevas. Jame nesustojau. Nusprendžiau važiuoti toliau. Supratau, kad poros valandų neužteks, todėl palikau kitam kartui. Miestas ant kalvų, graži panorama iš viršaus. Miegamuose rajonuose daug naujos statybos mečečių. Muedzinas per garsiakalbius kviečia maldai, automobilyje net muzikos nereikia. Bosnių merginos vaikšto taip apsinuoginusios, kad Palangos barakudos ilsisi... Man patiko musulmoniškas kičas.
Šalis. Padalinta į tris autonomines sritis: kroatų, serbų ir bosnių. Nors vikipedija rašo, kad į dvi: serbų ir bosnių. Sritis skiria kultūrinis-ekonominis išsivystymas ir nacionalinė simbolika - vėliavos. Todėl nesunku orientuotis, kurioje srityje esi, pakanka pažvelgti kokios vėliavos plevėsuoja.
Navigacija. Susidūriau su problema, kurios nesitikėjau. Naudojau IGO 8 navigacinę programą su naujausiais žemėlapiais. Ukrainoje - be problemų, Rumunijoje - taip pat, apie kitas šalis nekalbu, ten visada būna be problemų. BIH pagrindiniai keliai matomi, o Sarajeve navigatorius aptiko tik vieną kelią, pagrindinį, vedantį į miesto centrą, kuris toliau buvo remontuojamas... ir viskas, pradėjo sklandyti virš kalnų. Nesugebėjo net išvažiavimo iš miesto surasti, kadangi visos jo numatytos kryptys vedė per remontuojamą ruožą. XXI a. technologijos Sarajeve neveikia. Šiame mieste būtina turėti popierinį žemėlapį, geriausia vietinės gamybos. Tas pats liečia ir visą šalį. Europos kelių atlasas BIH kebliose situacijose padeda retai.
Eilės pasienyje. Jų paprasčiausiai nėra. 2-3 automobiliai.
