Šeimos poilsis Graikijos Olimpinėje Rivjeroje

Negaliu savo reportažėlyje apsieiti ir be „šopingo“ Paralijoje aprašymo. P.S. SKIRTA MOTERIMS .

Išvykdama atostogauti prisirinkau nemažai informacijos apie šį regioną. Oficialiame internetiniame puslapyje be kitų svarbių dalykų skelbė, kad mes negalime išvykti iš Paralia Katerini neapsipirkę. Cituoju: „Jūs rasite daugybę supermarketų, parduotuvių, suvenyrų parduotuvių, prekybos vietų ir rūbų parduotuvių.Daugiau kaip 200 parduotuvių siūlo moterims kailinius, odinius rūbus, batus ir juvelyrišką“. ( Jei domina plačiau- galite pasiskaityti nurodytame puslapyjehttp://www.paralia-katerini.com/shopping.htm ).
Na ir ką-mes esame apsipirkimų „Rojuje“. Iš tiesų tiek visko daug , kad bijai pasiklysti tarp to kas tikra, ir kas ne. Vienintelis tikrų tikriausias dalykas -tai KAILINIAI!!! Jų čia tokia įvairovė ir tiek daug, jog gali apsvaigti galva.Vietoje ne tik parduotuvės siūlančios kailinius ir odos gaminius, bet ir fabrikai. Jei reikia kokios nedidelės korekcijos-gali vietoje ir pataisyti. Tik įsivaizduok koks malonumas matuotis kailinius kai lauke temeperatūra mažiau nei 35 net pavėsyje nekrenta.Bet jei kam reikia, paprakaituoti tikrai verta arba ateikit naktį-Jus čia aptarnaus iki 00,00-1,00 val tikrai. Tik esant dirbtiniam apšvietimui pirkti daiktą, už kurį ruošiesi mokėti ne 1-2 EUR. gal kiek ir rizikuoji. Kaip ir skelbta tinklalapyje prekyba čia vyksta ištisas dienas be išeiginių ( net Sekmadieniais!!!). Parduotuvėlės pradeda atsidarinėti maždaug 10,00-11,00 val., kitos tik apie pietus ir dirba kaip ir minėjau iki gilaus vidurnakčio.Vienu žodžiu kol nors vienas turistas bus gatvėje, bus ir prekybininkas.

Iš karto atsiprašau už kokybę, fotografuota vėlai naktį:



Čia pigiausia prekyvietė, kurią pavyko rasti.Tikras PIGUMĖLIS -tik žvilgtelkit.

Gaila, kad negaliu parašyti vientiso reportažo.Suprantu, kad galima susikonspektuoti Word dokumente, o po to perkėlinėti į temą, tačiau man tiesiogiai rašyti temoje yra maloniau.
Taigi baigiant "shopingo" temelę, galiu skaitytojoms parašyti, kad iš pradžių labai norėjosi patikrinti ir už 7 km. Katerini mieste esančias parduotuvėles.Kaip skelbė oficialus puslapis: jei Jūs ko nerasite Paralijoje, atvykite į Katerini.(P.S. Katerini yra Piera prefektūros sostinė, gyventojų apie 60 000.)Nutarėme ten nuvykti trečią mūsų poilsio dieną-šeštadienį.Prieš tai buvau susižiūrėjus ir lankytinus objektus, mačiau, kad miesto centre yra labai gražus parkas.Išvažiavome apie pietus, ir ką Jūs manot-įvažiuojant į miestą toks stiprus lietus prasidėjo, kad norėjosi iš karto suktis.Tačiau kaip visada, kelionės tikslą turime pasiekti.Atvažiavę netoli centro radome požeminį parkingą. Kol vyras su vaikais ruošėsi išlipti, aš iš karto prie vyrukų sėdinčių poste klausti kokia parkavimosi tvarka, o jie manęs iš karto paklausė, ar kartais neapsipirkti atvažiavome į miestą. Aš jiems paaiškinau, kad taip ir miestelio pažiūrėti.Bet labai mandagūs ir supratingi buvo darbuotojai: jie man paaiškino, kad mieste nei šeštadienį, nei sekmadienį nerasime nė vienos dirbančios parduotuvės !!! Pasiūlė mums važiuoti į Paralia-tai yra į ten iš kur ir atvykome Na kadangi lauke lijo, jokių objektų būtume vis viena neapėję, tad atgal į automobilį, vyrukai tik užtvarą pakėlė ir mes vėl į laikinai namais tapusią Paralia.Dideliam mūsų nusivylimui, artėjant prie miestelio pamatėme, kad čia lietaus neiškritę nė lašelio.Tad vėl diena buvo įprastinė.Vėliau mes dar du kartus pravažiavome pro Katerini, matėme labai daug parduotuvių, bet daugiau minčių važiuoti į miestą nekilo-visiškai užteko Paralijos. Tačiau jei kas būsite tose vietose ir turėsite laiko bei noro, būtinai nuvažiuokite ir į Katerini.
O dabar norėčiau aprašyti mūsų atostogų ketvirtąją dieną-sekmadienį, kurio metu Lietuvoje buvo švenčiama Tėvo diena.Mes šią dieną nutariame pažymėti išvyka į Olimpo kalną - aukščiausią Graikijos vietą, šventą dvylikos antikos dievų mitinę buveinę . Kalnas 2 918 m aukščio, ir yra vienas aukščiausių kalnų Europoje pagal visą aukštį nuo papėdės iki viršūnės. Planuose ir antikinis Dion miestelis. Tiek vyras, tiek sūnus norėtų patys savo jėgomis pasiekti Olimpo kalno aukščiausią viršūnę- Mitikas (graikiškai „nosis“), bet visi suprantame, kad šiai dienai tai "Misija neįmanoma"-tik ne su mažu vaiku.Todėl nutariame nuvykus atlikti ir apžvalginį darbą, šiek tiek palipti visiems, o jei patiks-vyrai sekančią dieną jau patys galės šturmuoti viršukalnę. Kaip ir buvo rašyta-lipimas į Olimpo kalną prasideda iš maždaug už 30 km. nuo mūsų esančiame Dievų miestu vadinamame Litochore. Miestas iš tiesų vertas dėmesio-nemažai mes juo pasivažinėjome beviltiškai ieškodami nors kokios trasos pradžios užuominos.Fotografuoti nuo galinės sėdynės nebuvo patogu ir dabar labai gailiuosi neturinti šio miestelio nuotraukų. Dar kartą sakau-labai gražu!!!
Čia užfiksuotos kelios akimirkos, kai palikę miestelio centre esančiame parkinge automobilį bandėme eiti ten pažymėta trasa:

Matosi priekyje Olimpo kalnas, na bet kaip iki jo nueiti???



Einame pažymėta trasa, bet greitai kelias baigiasi, jei nori-keliauk takeliu, kur žmogaus kojos pėdsakų matosi ilgai nebūta.





Šalia nuotraukoje matomos kalnų upės buvo baras, tad ten sėdinčios vienos porelės paklausėme kaip mums patekti į Olimpo kalną-paaiškino, kad turime grįžti į tą patį parkingą ir ten yra visa informacija.Aišku radome ne parkinge, o miestelio centre didžiulį stendą, prie kurio ne mes vieni bandėme prasibrauti ir sukišti savo noseles.Na kalnas yra, trasų daug, kurią nori tą rinkis-pabandėme automobiliu pavažiuoti iki nurodytos trasos į viršukalnę pradžios. Na ir aišku mes vėl aklavietėje, kelias kaip ir parodyta baigėsi.Vyras su sūnumi išlipę nuėjo pasidairyti trasos pradžios,o aš įlindusi giliai po medžiais į pavėsį laukiau. Jau taip saulutė kaitino:verysad: Na jie tuoj grįžo, apžvalga vėl nepavyko-tuo taku jie nesiryžo toliau eiti nei tą dieną, nei kilo minčių sekančią dieną čia atvykti. Jau buvome praradę paskutinę viltį.Na taip dar nebuvę-pasirodo namų ruošos darbus geriau reikėjo atlikti.Čia ne taip paprasta kaip pvz. Alpėse susirasti trasas.Tad apsisukome ir iš karto sustojome prie pirmo trykštančio vandens šaltinio atsigaivinti. O čia malonus graikas baltai pasipuošęs su dviem išdykusiais berniukais iš savo namų išeina ir iš karto prie mūsų.Tikriausiai suprato, kad kažko ieškome. Na jis mums viską išaiškino: aišku parodė kaip patekti į Olimpo kalną ne savo kojytėmis, bet ir kaip eiliniams turistams-automobiliu.Vienu žodžiu nurodė kryptį ir liepė vis kilti ir kilti, kairėn tik kairėn.Na po to pamatėme, kad dešinėn nebuvo nė kur važiuoti-toje pusėje tik prarajos.

Čia kylame, vaizdas pro automobilio langą į Egėjo jūrą.



Pravažiuojame visiems turistams skirtą apžvalginę aikštelę į Olimpo kalną ir Egėjo jūrą.Stovi keletas turistų autobusų, mes nutariame dar kilti.Susirandame aukščiau paprastą aikštelę prie skardžio ir sustojame:











Papildyta:

Mums bestovint ir dar neapsisprendus ar vis dar kilti, ar jau leistis - stabteli automobilis graikiškais numeriais.Sėdinti porelė mūsų paklausė gal žinome ar tuo keliu važiuojant bus galima iš kur nors kopti į Olimpo kalno viršukalnes, na mes aišku nežinome.
Jie nuvažiuoja aukštyn, o mes greitai apsisprendžiam-leidžiamės!!! Aišku iki apžvalginės aikštelės.









Matosi Olimpo kalno viršukalnės:

Astra777, tikrai graži kelionė Labai žaviuosi žmonėmis kurie keliauja su tokiais mažučiais vaikučiais Laukiu tęsinio

Ačiū Jums už gražius žodžius O keliauti su vaiku nėra taip labai sudėtinga kaip atrodo to nepabandžius. Kai praėjusių metų žiemą dukrytei sulaukus vos dviejų mėnesiukų pradėjau vasaros atostogas planuoti Austrijos Alpių kaimelyje, tai ne tik pažįstami, bet iš pradžių ir vyras labai jau į tai nepatikliai žiūrėjo.Galima sakyti iki paskutinės dienos nebuvo visiškai įsitikinęs, kad atostogos pavyks. Bet po jų, planuojant jau šių metų atostogas,visiškai nekilo jokių abejonių -keliausim su dukryte !!! Reikia tik kai kuriuos didesnius norus „apkarpyti“ ir viskas tada bus gerai.

Na o dabar grįžtu prie temos, gal šiandien pabandysiu daugiau aprašyti kompensuodama vakar dieną.
Mums labai pasisekė, kad iš Olimpo kalno apžvalgos aikštelės buvo tik ką išvažiavę du dideli autobusai su turistais, tad niekas netrukdė ramiai pasivaikščioti aikštele ir po kalną, stebėti kaip Olimpo kalno viršūnes palaipsniui apgaubia rūkas.Aišku viduje vis dėl to buvo dar toks mažytis nusivylimas, jog patys negalėjome patirti dar malonesnio jausmo-tai pasivaikščiojimo tikrais kalnų takeliais . Vis iškildavo klausimėlių-gal vis dėl to reikėjo pabandyti važiuoti dar aukštyn, gal būtume pasiekę kokią vietelę iš kurios būtume galėję bent šiek tiek paėjėti.Bet iš tiesų trūko informacinių ženklų, tad nesinorėjo važiuojant kalnu apsukti kokį ratelį ir atsidurti, kad ir kitoje Litochoro miestelio pusėje. Ko gero mūsų esamoje vietoje nebereikalo buvo įrengta apžvalgos aikštelė, į kurią net tokie didžiuliai autobusai „įrėsi“ ( kylant jau gerai nepapulti ir paties „irtis“ paskui tokią transporto priemonę). Iš tiesų iš čia atsiveria ne tik nuostabus vaizdas į Olimpo kalno viršukalnes, bet ir į Egėjo jūrą , aplink esančias pylinkes.Ištroškusiems ir išalkusiems čia įrengta užeigėlė, galite sėdėti lauke ir grožėtis apylinkių vaizdais.
O mus gaivus kalnų vėjelis atgaivino ir įkvėpė jėgų aplankyti šalia Litochoro legendinio Olimpo kalno papėdėje išsidėsčiusį antikos miestą Dion. Jis mums buvo pakeliui į namus, tad nereikėjo niekur blaškytis ir jau rinkdamiesi važiavimą ne autostrada, o vietiniu keliu, pravažiuodami gražias apylinkes, greitai įvažiavome į Dion.Čia jau ženklų buvo užtektinai. Pasirinkome pasivaikščiojimą Archeologiniu parku.



Ir iš tiesų, tik įėjome pro vartus ir tuoj kartu su kitais turistais patekome į tikrų tikriausius Antikos laikus, kur kadaise buvo garbinamas Dzeusas ir kiti Olimpo dievai, aukojamos aukos, aikštėse vykdavo debatai ir miestelėnų susirinkimai, teatro spektakliai ir azartiški sporto renginiai. Daug amžių miestas klestėjo ir gyveno darnoje ir vienybėje kartu su dievais. Čia Olimpo dievų užtarimo ir palaiminimo prašė ir Aleksandras Didysis prieš savo kariuomenės žygį į rytus.
Vaikščiodami po parką aplankėme įvairių laikotarpių pastatų liekanas: Izidės, Artemidės šventyklas, graikų ir romėnų amfiteatrus, romėnų pirtis ir kt.




Porą kartų buvome prisigretinę ir prie turistų grupės, kuriems gidas švietėjišką darbą atliko rusų kalba.




Tačiau mes šiek tiek informacijos dar prieš kelionę buvome pasirinkę apie šią vietą, o parke ženklai aprašymai buvo aiškūs (žinojome kurioje šventovėje randamės ), todėl visus objektus aplankėme patys, stengdamiesi aplenkti turistų grupę, kad po to netektų skverbtis prie mums rūpimų objektų.








Papildyta:

















Papildyta:

Kadangi prie 6 metus pati poilsiavau Paralia Katerini, su didžiausiu malonumu skaitau jūsų įspūdžius, kelionę aplink jį, pažįstamos katvelės, didingasis Olimpas, ir nuostabūs Diono geiuvėsiai. Ech, kaip smagu grįžti ten jūsų pasakojimo pagalba. Ačiū

Man taip malonu, kad yra skaitančių temelę. Nieko nėra geriau, kai žinai, jog kažkam gali padėti nukeliauti ten, kur dar nebuvęs, o kitiems sugrįžti į jau lankytas vietas ir pakartoti ten patirtus įspūdžius.
willow, Jūsų atostogos ko gero taip pat buvo tokios pat šiltos, nuostabios ir pilnos įspūdžių, kad praėjus ir nemažai laiko vis dar malonu sugrįžti.

Dione yra ir Archeologijos muziejus, kurį galima aplankyti, o ir pats miestelis gražus, tvarkingas, skleidžiantis senovės dvasią.Po jį dar būtų galima vaikštinėti, ir vaikštinėti pamiršus laiką, tačiau mes jau skubame namučių.Ką gi, nors ir šiek tiek maloniai pavargę , bet su gerais įspūdžiais grįžtame į viešbutį.Greitai nuplauname dienos dulkes ir mes vėl žvalūs pasiruošę sočiai vakarienei ir pasisėdėjimui su skaniu vietiniu vynu.Nepamirškime-šiandien Tėvo diena, o mes turime jį pagerbti-taip mumis rūpinasi.
Vakaras praėjo puikiai, ilsėtis ėjome jau ne po vidurnakčio, o anksčiau- rytoj gi mūsų laukia įspūdingi Meteorų vienuolynai.

O čia dar pora tos dienos vaizdelių iš Paralia gatvės gyvenimo.

Planuojant šeimos atostogas Graikijoje man susidarė įspūdis, kad esant žemyninėje dalyje nepamatyti Meteoros tai ko gero tas pats, kas būnant prie jūros jūros nepamatyti. Perskaičius informaciją ir peržiūrėjus nuotraukas supratau-tikrai verta. Nuo Paralia Katerini iki Kastraki (Kalambaka), kur įsikūrę vienuolynai tik apie 170 km.Na pagal paskaičiuotą maršrutą važiuoti vos ne tris valandas -supratome, kelias tikrai ne autostrada, o pasižiūrėjus reljefą ir kalniukų matosi .Ką gi bandome žiūrėti antrą variantą-važiuojant autostrada Salonikai-Atėnai per Larisos miestą- apie 20 km. toliau, bet važiavimo laikas panašus. Tad mūsų šeima dar neišvykusi atostogauti apsisprendžia, jog važiuosime abiem maršrutais: į priekį kalnuotomis vietomis (mums kalnai nebaisūs, važiavę gi kalnų keliukais ), o grįšime per Larisą autostrada. Tuo pačiu apžvalgysime apylinkes, pažinsime daugiau Graikijos, būsime apvažiavę tokį ratą. Atostogų diena -pirmadienis taip pat buvo pasirinkta ne atsitiktinai važiavimui į Meteorų vienuolynus:planavome aplankyti tik vieną- Didįjį Megalo vienuolyną, internetiniame vienuolynų puslapyje buvo nurodyta, kad vasaros metu šis vienuolynas nedirba antradieniais (mums ši diena buvo palankiausia), todėl vykti ten paskutinę atostogų Graikijoje dieną-trečiadienį nesinorėjo, todėl beliko tik pirmadienis.
Ankstų pirmadienio rytą mūsų kelionė prasideda.Sūnus įvykdo jam skirtą užduotį- suvesti maršrutą į navigaciją, jam rodo dar mažiau kilometrų iki vietos, tik 155 km.Valio-visai arti!!!

Papildyta:
Pravažiavus Katerini miestą, vaizdai vis keičiasi, kelias kyla vis aukštyn.Aš dar dairausi pro langus, matau Olimpo kalną iš kitos pusės, bandau fiksuoti gražias akimirkas.(Iš karto skaitytojų atsiprašau už nuotraukų kokybę pro langą, na man dar važiuojant taip nepavyksta gerai pagauti kadrų ):

Štai tolumoje gražuolis Olimpas:



Laukuose matosi Nissanai- tokiais "reindžeriai" per kaubojiškus filmus važinėjasi -na seni, apdaužyti.Vėliau kelyje ne vieną buvome tokį sutikę , atsiprašau-kitokių šiame kelyje ir nebuvome sutikę.

O čia pravažiuojame kažkokį kaimelį, vis dar įdomu (nesvarbu, kad greitis visur ribojamas iki 40 km/h ir 40 km. tą valandą jei neilgiau ir važiuojame.






Papildyta:
Na jau kai artimiausius kokius 10 km. iš viso jokio automobilio nesutinkame iškyla abejonių ar gerą maršrutą pasirinkome, aplinkui matosi tik kalnai ir slėniai:





... ir piemenys su avių bandomis.Vieną tokią bandą ir mes sustojome praleisti:



O kelias vis sukasi ir kyla, apačioje prarajos.Pirma mintis-jei nuslystume ko gero mūsų niekas čia nesurastų. Bet aš labai pasikliauju vyro patirtimi , nesvarbu, kad kelias siauras ir jokių apsaugų šonuose.Sūnaus dėl visa ko pasitikslinu, ar gerai maršrutą suvedė, iškilo pavojus, kad galime šiandien iki Meteorų ir neprivažiuoti.

Nuostabus pasakojimas ir planai ateinančiai vasarai Keletą metų keliavom "paskui" Aidluką, tai sakiau ateinančią vasarą trauksim kur nors į kitą pusę, bet... jaučiu kad nieko nebus, kasdien mintys apie Graikiją automobiliu...

Žinokit tikrai verta.Ten tiek daug vietų keliauti -mes tik toje vienoje vietovėje apsistoję visų objektų neapvažiavome O kur dar Atėnai, pietinė dalis-mes taip pat turime planų dar sugrįžti į Graikiją kai dukrytė paaugs.
Papildyta:
Tęsiu savo kelionę toliau
Na ir ką gi važiuojame tokiomis vietomis, kad iš savo mažučių namukų išlendantys gyventojai į mūs žiūri kaip į ufonautus, ko gero šiose vietovėse automobilių su kitos šalies valstybiniais numeriais niekas nematę. Aišku vis dar kartais atpažįstu maršrute matytus kaimelių pavadinimus, bet kai navigacija du kartus mums nurodo sukti į kalniečių ganyklas ir tęsti savo maršrutą tik avių pramintais takais, tuomet suprantame-čia kažkas tikrai ne taip. Na brangus sūneli, parodyk ar gerai suvedei maršrutą???-nagi dabar viskas aišku-vietoj optimalaus, jis per skubėjimą parinko trumpiausią maršrutą, taigi todėl mums tiek kilometrų nusibraukę buvo Gerai, kad klaida laiku buvo pastebėta, mes tik greitai pievoje apsukome savo automobilį ir kuo greičiau iš ten, kol koks piemuo su avių banda mums kelio nepastojo.Pagrįžti reikėjo tik 5-7 km.ir mes normaliame kelyje.Supratome-Meteorus šiandien įveiksime. Ir štai dar už geros valandos važiavimo Kastraki (Kalambaka) miestelis ir didingi Meteorai. Niekur neskubame- atvažiavome net tilpę į maršruto laiką !!!

Meteoros vienuolynai ne kartą yra aprašyti su nuotraukomis tiek šiame forume, tiek kituose, nenorėčiau kartotis. Tačiau negaliu savo reportažėlio skaitytojams neparodyti keletą ir mano pačios užfiksuotų kadrų. Gal pavyko įamžinti kokį nors nematytą kampelį???




Kylant laiptukais į Dydįjį Megalo vienuolyną atsiveria neapsakomo grožio vaizdai :





Iškirstas praėjimas uoloje:

Neskubėdami lipame į viršų uoloje iškirstais laipteliais vis besikėrėdami naujai atsiveriančiais vaizdais. Ir štai mes prie įėjimo į Megalo vienuolyną:




Ranka prie įėjimo mojantis vyrukas-vienuolyno darbuotojas.Jis mus mandagiai pasitiko davė bilietėlius ir štai mes viduje. Iš karto mano akys išsiplėtė nuo ko pradėti ekskursiją ir žinoma su savo nuogais pečiais taip ir nužingsiavau į priekį besidairydama. Negalima į šį vienuolyną kaip ir į kitus moterims įeiti atidengus pečius ir kojas-aš tai žinojau!!! Na bet tokią karštą dieną negi keliausi su megztiniu -pasiimsiu gi vienuolyne nemokamai dalinamą skraistę. Žinoma skraistės ir liko kabėti mano nepaliestos prie įėjimo (nuotraukoje tai matyti), o kam grįžti, jei niekas nieko nesako.Vienu žodžiu "sulaužiau" vienuolyno tvarką.

Likome sužavėti vienuolyne esančiais vyno rūsiais, šimtmečių nepažeista virtuve, valgomuoju, kiemeliu, na ir žinoma bažnyčia.Vienuolyno viduje yra daug vietų, kuriose negalima turistams fotografuoti, šios tvarkos nepažeidžiau.Užfiksuota viskas legaliai.





O čia tai ką pamatėme vyno rūsyje pro durų mažą skylutę, teko palaukti-kol eilutė priėjo.


Papildyta:







Papildyta:
Vidinis kiemelis.










Papildyta:
O čia apžvalginė aikštelė.Vaizdas atsiveria į visą miestelį.P.S. Medinės atramos man nepasirodė saugios, teko dukrytę laikyti per kelis metrus, kad su jomis nenugriūtų į prarają ar per tarpą neišlįstų Na bet ne aš viena ten tokia mamytė buvau, gaudė ir dides nę mergytę.






Na ir dar pora nuotraukėlių iš vienuolyno:




Papildyta:
Ir ką gi sėkmingai belankant vienuolyną, besigėrint vaizdais, nutariame, kad reikėtų į čia veikiantį muziejų užeiti. Tik priartėjus prie durų - ten esantis vienuolis dideliu šuoliu prie manęs ir kažką aiškina. Galvoju ko jis iš manęs nori-aha supratau, mano pečiai neuždengti. Kažkokia mišria kalba susikalbame Jis klausia ar mes ne iš Serbijos, aš ne-iš Lietuvos.Na tuomet mane ir išgelbėjo krepšinis ir Sabonio vardas: ne tik nuogais pečiais į muziejų įleido, bet dar ir palaimino visą šeimą.Ačiū Jam.