Darbo paieškos: profesionalo konsultacijos

KTU

ech, is KTU destytoju nepazistu
Beje, tarp nemazai darbdaviu galioja nuomone, kad KTU paruosia ekonomistus geriau, nei VU

Sutinku ir dziaugsmingai pritariu Manau, kad tikrai svarbiausias momentas cia yra tas, kad nebutina visko iskrat isdestyti, bet jei jautiesi pasiruosusi, sis pasitikejimas savimi persiduos darbdaviui ir ji taip pat prades pasitiketi tavim. Tokiais momentais ir yra priimamas sprendimas, kuri kandidata pasirinkti.

Merginos, atreipkit demesi, kad Krystos situacija tikrai nera palanki ziurint is to, ka ji yra baigus, ka dirba ir dar vaikus augina. Bet ji sugeba ja pristatyti taip, kad viskas staiga atrodo labai palankiai - ir su zmonem bendrauti moka, ir techininiu dalyku zino, ir atsakomybe nesa su dziaugsmu. Kai darbdavys ta pamato, jis supranta - su tokiu zmogum galima dirbti, nes jis zino, ka daro ir ko nori. Su juo galima bandyti igyvendinti savo ateities verslo planus!
Nuosirdziai kiekvienai linkiu butent taip paziureti i savo CV ir apskritai gyvenima, o po to atitinkamai pristatyti save darbdaviui

As irgi taip darau Per visa savo gyvenima kiek pati buvau pokalbiuose, kiek siusdavau CV, niekur niekada neminejau nei apie seimynine padeti, nei apie vaikus. Is mano pavardes neimanoma suprasti ar esu istekejus ir turiu prisipazinti - niekada nieks neklause. Darbdaviui rupi, ar galesi visa laika dirbti - jei is to, ka mato / girdi / skaito jam toks ispudis susidaro, jis net nepagalvoja to tikslintis
Snekant labai atvirai klausimas apie seimynine padeti yra priskiriamas prie diskriminuojanciu bet geriau to darbdaviui neaiskinti

O su kuo imoneje buvo pokalbis - su tiesioginiu vadovu, imones vadovu ar personalo vadovu? Jei pirmas pokalbis buvo su personalo vadovu, tai antras pokalbis bus su tiesioginiu ir/ar imones vadovu. Jei pirmas buvo su tiesioginiu vadovu, antras bus su imones vadovu. Bet visai gali buti, kad pokalbis bus ir su tuo paciu zmogumi.
Apie ka bus kalbama pirmo ir antro pokalbio metu priklauso nuo pacios imones. Dazniausiai i rimtas pareigas (o vyr. vadybininkes pareigos ir yra tokios) pretenduojancius kandidatus bando patikrinti testu pagalba, kartais duoda uzduotis, kad pasiziuretu kaip jie susitvarkys. Viskas priklauso nuo imones galimybiu ir laiko, kuriuos jie gali skirti atrankai. Manau, kad tavo atveju turetu buti kazkokios uzduotys, po kuriu kandidatai bus lyginami (visai gali buti, kad antro pokalbio kaip pokalbio nebus, o bus tik tos uzduotys). Jei jau pirmo pokalbio metu buvo klausima kokia linkme zadi dirbti, vadinasi darbdavys nusiteikes pakankamai rimtai atrinkti zmogu butent pagal profesini tinkamuma. Todel tikrai reikia ruostis kalbeti apie busimo darbo strategija. Tokios kalbos yra geros tuom, kad gali parodyti, kaip zmogus ismano si darba, bet cia slypi ir vienas pavojus - darbdavys gali pamatyti, kad kai kurie darbo metodai ju imoneje yra visai kitokie, arba tam tikra strategija jam visai netinkama. Visada tai atsimink pokalbio metu. Todel geriausia pateikti darbdaviui kelias alternatyvas. Pvz., pasakyti, kad sioj situacijoj galima butu pasielgti taip, taip arba taip. Koki konkreciai metoda pasirinksiu (butent zodi "pasirinksiu", o ne "pasirinkciau". cia reiketu vengti formos daryciau) priklauso nuo ivairiu aplinkybiu, pradedant nuo situacijos imoneje (kiek projektu siuo metu turime, koks kruvis, kokie zmones komandoj ir t.t.) ir baigiant paties projekto niuansais (kokie terminai, kokia apimtis, kiek svarbus klientas ir t.t.). Taip parodysi darbdaviui, kad esi lanksti ir ivertini situacija is visu pusiu. Labai patarciau vengti vienareiksmiskiu atsakymu. Nors kartais darbdavys praso konkretaus ir vienintelio atsakymo. Cia jau nieko nepadarysi, kartais buna ir tokios situacijos, kurios reikalauja vienareiksmiskumo. Jei darbe tokiu situaciju buna daug, ta galima atpazinti is to, kad darbdavys pabrezia, jog darbe yra labai daug streso, reikia labai greitai primineti sprendimus, greitai reaguoti. Tokiam darbdaviui i tokia darbo vieta netiks atsakymai "priklausomai nuo situaciju ir aplinkybiu daryciau taip ir taip...", cia jau reikia sakyti "darysiu taip ir taskas". Ir pridurti - jei situacija yra butent tokia, kaip aprasete

Taigi, dar karta - ko gali tiketis? Labai konkreciu darbo uzduociu, testu (psichologiniu ir profesiniu). Arba tiesiog pokalbio su aukstesnio lygio vadovu.
Kartais imones suplanuoja, kad pokalbiai bus vykdomi trim etapais (procedura pas juos tokia ) ir jie nusprendzia, kad pirmo pokalbio metu pakalbes su zmonem ir atrinks visus tuos, kurie daugiau ar maziau tinka, antram etape patikrins juos pagal testus, treciam snekes apie darbo salygas ir ziures, su kuo labiausiai apsimoka dirbti. Tai yra pakankamai dazna schema, bet nieks nesake, kad ji geriausia, todel variantu gali buti tikrai nemazai. Kartais tiesiog tam tikri klausimai yra paliekami pirmam etapui, tam tikri antram, o tam tikri treciam. Ir logika cia yra vienintele - logika to zmogaus, kuris visa tai sudarineja. Jei personalo vadovas, tiketina, kad bus taip, kaip parasiau. Jei vadovas - ten jau velnias zino, kas darosi ju galvoj, kai jie daro tas atrankas. Ten tiek mitu, stereotipu ir asmenines patirties, jog nuspeti ne visada pavyksta...
Jei nori, gali daugiau parasyti, ko taves klausinejo pirmo pokalbio metu, paziuresim, kokie klausimai liko

Ir aš turiu klausimą, kaip gražiai "išsimušti" norimo dydžio atlyginimą, gal irgi yra straipsniukų, būtų labai naudinga juos pasiskaityti .

As vat galvoju, gal padaryti dar konsultacijas vadovams, kaip atrankas daryti

Neisivaizduoju, kaip vyksta atrankos Vokietijoje Galiu tik tiketis, kad profesionaliau, nei Lietuvoje. As tik zinau, kas darosi Anglijoj. Todel tikrai nezinau, ka patarti Gali buti, kad jie nelabai vertins tavo patirti Lietuvoj, tam reikia pasiruosti ir sakyti, kad tam ir eini i paprastesne vieta, kur nera labai daug dideliu reikalavimu ir nori igauti patirties butent Vokietijos rinkoj. Labai tiketina, kad jiems reikes rekomendaciju (nebutu jie vokieciai ), todel patarciau susisiekti su savo imone ir paprasyti rekomendacija (rasytine rekomendacija, kurios kopija gal verta prisegti kartu su motyvaciniu laisku ir kuria butinai atsinesk i pokalbi. Ir net jei neklaus, pati pasakyk, kad turi rekomendacija). Taip pat paprasyk savo buvusiu darbdaviu, kad jei ateis uzklausa is Vokietijos del taves, kad jau rekomenduotu kiek imanoma geriau. Tos uzklausos dazniausiai ateina kaip laiskas vadovui, kuri jis turi uzpildyti ir atsiusti faksu, o po to dar ir pastu. Paprasyk, kad nepatingetu to padaryti, jei tikrai reikes.
Ka dar galiu patarti? Rodyk savo nora dirbti, mokytis is ju. Manau, kad tikrai su patirtim ir tokiu issilavinimu surasi darbo pakankamai greitai. Sunkiausia cia buna pradzia, reikia laiko, kad pajudetu viskas, o po to kas zino - gal nezinosi, kuri pasiulyma priimti, tiek ju bus daug

Cia jau derybu menas Kazkur temoj jau minejau del atlyginimo. Galiu tik pridurti - pries tokias derybas reikia issiaiskinti, kokia situacija imonej. Pvz., jei pretenduoji i projektu vadovo vieta, o tokiu projektu vadovu imonej yra jau 10 ir visi gauna apie 2000 Lt., vargu ar tau pavyks issidereti atlyginima 2500 Lt. Imone niekada ant to nepasirasys, nes tai reiks nemazai problemu su kitais darbuotojais (vis tiek kiti apie tai suzinos ir tiketinos visos su tuo susijusios pasekmes). Be to darbdavys nepasirasys, nes paprasciausiai manys, kad tai yra per didelis atlyginimas tokiai darbo vietai ir tiek (juk kiti 10 dirba uz 2000 ir nieko).
O stai kita situacija - projektu vadovai gauna nuo 2000 iki 3000 priklausomai nuo to, kiek issiderejo. Cia jau daug daugiau priklauso nuo taves, jei prasai tik 2500, o darbdavys tiesiog bando numusti kiek imanoma daugiau. Tokioj situacijoj jau yra erdve deryboms.

Taigi, viskas priklauso nuo pareigu ir nuo imones. Dar visokiu niuansu yra ar atlyginimas yra oficialus (viskas rodoma ant popieriaus), dar buna milijonas niuansu su procentais (jei jie mokami). Ir dar - kaip ir ar kyls atlyginimas. Neretai imones siulo maziau, zadedami, kad veliau didins atlyginima, jei viskas bus gerai, o po to apie si pazada greitai ir negriztamai pamirsta. Ir dar daug visokiu niuansu yra
Bet jei visos sios salygos leidzia issimusineti atlyginima, galima bandyti tai daryti, apsiginklavus sveika prota, psichologija ir bendravimo bei derybu igudzius Bet tai atskira ir didele tema. Jei tikrai idomu, galeciau siek tiek parasyti (bet veliau, siom dienom esu pakankmai uzsiemusi, bet ir appagalvot be to reikia ). Jei apie koki straipsni prisiminsiu ar ka rasiu, butinai cia idesiu

Dekui Plepute.

Del rekomendaciju, tai as jau susiskambinau su savo buvusiu vadovu. Viskas liuks, parasys jie man ka tik reikes, musu iki siol labai silti santykiai . Bet kazkaip knibzda kirminas, kad naujoje imoneje jie tiek mazai reikalavimu kelia darbuotojams ir amzius nuo 18m, o man jau 30 ir du mazi vaikai.... Laikau kumscius, kad jie atkreiptu demesi i ta mano CV, nors ka ten gali zinoti, tokiu kaip as cia n

Na, reikia tiketis. Jei reikalavimas amziui butu nuo 18 iki 25m., tuomet reiketu nerimauti, o jei parasyta, kad tik nuo 18m., vadinasi jiems tiesiog nereikia labai jaunu. Todel del amziaus nepergyvenciau. Man labiau idomu, kodel nera reikalavimu issilavinimui ir patirciai Gali buti, kad imone planuoji pati viskuo apmokinti darbuotojus, o gali buti, kad pareigos nera labai rimtos...
Dar labiau nerimauciau del to, kad vokieciu nera gimtoji. O tavo pavarde vokiska? Jei vokiska, kita karta nerasyk CV, kokia kalba gimtoji. Tiesiog isvardink, kokias kalbas zinai ir parasyk ju zinojimo lygi ir tiek. Pvz., vokieciu (puikiai), anglu (puikiai), lietuviu (puikiai), rusu (gerai) ir t.t. Taip padides sansai patekti i pirma pokalbi arba bent jau neprarasti sansu del kalbos. Pokalbio metu jie isgirs, kaip sneki vokiskai ir gal toks lygis jiems visiskai tiks.
Kaip ten bebutu, linkiu sulaukti taip laukiamo skambucio

P.S. Jei per kelias savaites nepaskambins, galima pabandyti ir paciai paskambinti jiems ir pasiteirauti ar jau uzsibaige atranka. Taip bent jau nereikes nervintis ir galvoti ar verta dar laukti. Beje, tai galioja ir atrankoms Lietuvoj. Nebijuokite skambinti ir tikslintis del reikalavimu, darbo pobudzio. Jei telefonas skelbime duotas, del jusu skambucio niekas nenustebs. O kartais tai netgi padeda kandidatui atkreipti i save demesi. Pvz., paskambina pasiteirauti, ar tikrai gavom jo CV. Mes pradedame ieskoti - buna, kad surandam, o buna, kad net nesurandam prasom persiusti, jis persiuncia ir taip isimename ji. Jei atitinka reikalavimus, pakvieti i pokalbi ir bendrauji jau beveik kaip su senu pazistamu. Ir tau malonu, ir jam lengviau

Kuno kalba

Kazkur forume maciau tema apie neverbalini bendravima. Taip pat kelios merginos manes klause apie tai, kaip galima kuno kalba panaudoti pokalby.
Ka galiu pasakyti? Pirmiausia, rimtu tyrimu apie tai, kaip galima itakoti kita zmogu gestu pagalba nera. Ka daugiausia rasite literaturoje - tai aprasymus apie tai, kad vienas gestas tikriausiai reiskia ta ir ana, kitas gestas dar kazka. Visiems zinomi uzdaruma parodantys gestai - ranku ar koju sukryziavimas, zvilgsio nukrypimas nuo akiu. Bet kiek galima tuo pasitiketi? As asmeniskai tuo visiskai nepasitikiu, nes pati megstu sedeti sukryziavus kojas tokiose situacijose, kuriose jauciuosi puikiai ir visai nenoriu nuo nieko sleptis (pvz., namuose ziurint televizoriu). Todel as patarciau taip - pamirskite visas tas kalbas ir nustokite intepretuoti pasnekovo gestus. Del sventos ramybes pacios nenaudokite tu uzdaru gestu (nes niekada negali buti tikra, kad pasnekovas nera prisiskaites "protingu" knygu ir taves nestebi). Bet i ka reiketu atkreipti demesi - kai pasnekovas pokalbio vidury staiga pakeicia poza ar staiga atsiranda / dingsta kazkoks gestas. Tarkim, jei jis sedejo atsipalaidaves ir staiga atsiseda tiesiai ir padejo rankas ant stalo, i ta reiketi atkreipti demesi. Bet tik atkreipti. Isvadas daryti yra pakankamai pavojinga, nes priezasciu gali buti daug. Gali buti, kad jis sureagavo i jusu zodzius, o gali buti, kad priezastis yra jame paciame (gal jam dujos pilve prisikaupe , o gal prisimene ka nemalonaus). Taigi, i ta reikia tik atkreipti demesi ir toliau pasnekova stebeti, bandant suprasti kas vyksta.

Yra dar toks niuansas - kai zmogus mums patinka, mes patys to nepastebedami pradedame kopijuoti jo judesius. Pvz., jei pastebiu, kad pokalbio metu zaidziu su piestuku pirstuose ir po keliu minuciu pasnekovas irgi suranda koki maza daikta ir pradeda su juo zaisti, vadinasi YES! kontaktas yra Bet kopijavimas vyksta visaip - antakiais, smulkiais galvos, ranku judesiais. Tai vyksta visada ir to nesuvokiant. Jei stebesite ji, galesite matyti, kiek jaukiai zmogus jauciasi su jumis. Tuo paciu jei pacios norite sudaryti toki kontakta pokalbio metu, galite bandyti kopijuoti smulkius pasnekovo judesius. Manipuliavimo specialistai pataria pradeti nuo kvepavimo (kartoti kvepavimo tempa), po to zvilgsnis (jei ziuri tiesiai jums i akis, ir jus ziurekite, jei vengia zvilgsnio, galima bandyti irgi daug i zmogu neziureti), ranku, galvos judesiai, sedejimo / stovejimo poza.
O is kitos puses? Kai zmogus mums nepatinka, mes pradedame elgtis priesingai. Jei jis daug ziuri mums i akis, pradedame vengti zvilgsnio, atsiranda daug smulkiu judesiu, kurie isduoda nerima ir priesiskuma tam zmogui. Taigi, jei pastebite, kad pasnekovas taip elgiasi, tai yra zenklas, kad kazkas negerai, kazkas jam nepatinka. Tada jau reikia galvoti kas yra ir bandyti situacija gelbeti.

Ar siandien matet per zinias siuzeta apie pramoninku federacijos susirinkima? Darbdaviai skundesi, kad issilavinimas nieko zmogui neduoda (ta prasme, kad universitetai labai prastai ruosia) ir jie atrinkineja kandidatus pagal patirti bei asmenines savybes...

Niu, kad išsilavinimas (universitetas) nieko žmogui neduoda, tai čia jau perlenkė lazdą. Vien tik asmeninėm savybėm patirties irgi neįgysi, reikia mokslo,

Ir as taip manau. O kaip pavyzdi kazkoks ale protingas diedas pasake stai ka: "baigia studentas finansus, o kaip pavedima uzpildyti tai nemoka" Nuo tokios logikos pasidaro liudna... Stai tokie tie siuolaikiniai darbdaviai. Tik tiek gerai, kad ne visi tokie...