Darbo paieškos: profesionalo konsultacijos

O i kokias vietas tu taikai, Dontstop?

Bandau visur, kur tik darbas ne 'juodas', pvz. administratorė, sekretorė, vertėja, redaktorė, konsultantė ir pan.

O kokio darbo pati nori?

Heh, labiausiai noriu susijusio su specialybe, bet net baigius bakalaurą psichologe dirbti negalėčiau
O iš realesnių, tokio, kad būtų įmanoma suderinti su mokslais, kad ne būtų visiškai monotoniškas, geriau individualus, nei komandinis. kadangi mėgstu skaityti, patiktų darbas bibliotekoje, knygyne Daug mezgu - galėčiau pardavinėti siulus ar pan. Žodžiu, norėčiau kad būtų įdomu

Nezinau, kaip atrodo tavo cv, bet man atrodo, kad darbdaviams turetu uzkliuti tavo 2 metai vadyboj ir po to tik 1 metai psichologijoje. Sios dvi specialybes yra labai priestaraujancios viena kitai darbdaviu akyse (kaip bebutu keista), todel kai pamato ir viena ir kita, ir dar abu nebaigtus, tikriausiai ziuri i tave labai skeptiskai. Vienas is budu ka daryti tokioje situacijoje - parasyti stipru motyvacini, kuriame paaiskintum, kodel taip gavosi su mokslais ir ko nori. Be abejo, jei pretenduoji i administratores pareigas, reikia parasyti kodel nori butent administratores darbo ir kodel jam tinki. Lygiai taip pat su kitom pareigom, i kurias pretenduoji... Motyvacinis tikrai turi buti stiprus, nes, kaip minejau, issilavinimas ir trumpa bei skirtinga darbo patirtis kelia darbaviui LABAI daug klausimu. Zinam gi kaip darbaviai nemegsta neapibreztumo ir neaiskumo... Jei nori jiems patikti, turi viska lekstutej pateikti
Ar atsakiau i tavo klausima, dontstop?

Ar teisingai suprantu, kad iš principo į tokias pareigas pretenduoti galiu?
Plepute, ačiū labai už patarimus Perskaitysiu visus 33 psl, čia tiek daug naudingos informacijos, o ir upas toliau ieškoti darbo atsirado

Visiskai teisingai supranti Is tiesu pasaulis yra pries musu kojas, net jei jis apie tai nezino
Butu idomu suzinoti tavo nuomone, kai perskaitysi visus 33 psl.

Vakar buvau pokalbyje dėl darbo, bet kalbėjau tik su atrankos specialiste. Kiek vaikštau į pokalbius, dar nei vienas darbas nebuvo manęs taip sudominęs, kaip šis. Ir atrankos kompanijos darbuotoja sakė, kad idealiai atitinku visus darbdavio nurodytus kriterijus. Sakė suorganizuos šią savaitę man susitikimą su darbdaviu (tai jau kaip supratau pirminę atranką iš karto praėjau, ar ne? nes man dar bekalbant su ja taip pasakė). Nors į pokalbius jau einu kaip į darbą (seniai jau dingo bet koks stresiukas), bet prieš šį kažkodėl norėčiau pasiruošti, nes jis man svarbesnis, nei kiti buvę iki šiol. Labiausiai nemėgstu klausimų apie savo teigiamas ir neigiamas savybes, mane jie kažkodėl erzina, visų pirma dėl to, kad kvailai jaučiuosi besigirdama, o numenkinti savęs irgi nesinori, tai prigalvoju visokių nesamonių Šiandien toptelėjo tokia mintis: ar galiu prie neigiamų savybių pasakyti, kad dirbdama kalbuosi su savimi (nu čia kai skaičiuoju ką nors ar pan.), ar čia tokia smulkmena, kad juokingais atrodys, kai priskirsiu prie neigiamų savybių? Tiesa, esu neseniai ištekėjusi, tai visems labai užkliūna, manau jog tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl dar negavau darbo, visiems atrodo, kad tik įsidabinsiu ir pulsiu gimdyti. Kažkaip reikia įtikinti darbdavį, kad artimiausiu metu tikrai nesiruošiu, tuo pačiu nenoriu ir kategoriškai teigti, kad 10 metų tikrai vaikų negimdysiu, nes tai skambėtų neįtikinamai, o galų gale tai netiesa. Ai, nežinau kaip čia gražiai išsisukus šioje vietoje, nes jaučiu, kad jei ir šio darbo negausiu, tai čia bus tikrai pagrindinė priežastis, nes jau taip idealiai atitinku visus kriterijus, kad bijau susimauti dėl tos -ienės. Kol buvau -aitė, niekam nekliūdavo, kad jauna ir galiu pastoti, o dabar visi tik ir žiūri kaip į potencialę gimdyvę

Jei jie turi jumoro jausma, turetu tai ivertinti Nors jumoro jausmas turi buti tikrai geras... Siaip, jei labai sunku laukti, paskambink jiems jau siandien ir pasakyk, kad labai nerimauji ir nori paklausti iki kada tau laukti atsakymo. Ta prasme, kad nespausk ju duoti atsakyma dabar, o tiesiog paklausk iki kada laukti. Taip priminsi apie save ir parodysi kaip tau rupi ju pasiulymas

Artemide, gal geriau prie neigiamu savybiu to nerasyk, nes tokiu atveju darbdavys turetu tureti dar didesni jumoro jausma, nei Neramiosios atveju Jei sunku sugalvoti neigiamas savybes ir tai tikrai priestarauja tavo vidui, gali tvirtai sakyti "neturiu tokiu neigiamu savybiu, kuriu negaleciau suvaldyti ar kontroliuoti" ir po siu zodziu turi buti tavo tiesus, ramus zvilgsnis i darbdavi. Tokiais atvejais ju klausimai man asmeniskai baigdavosi
Dar vienas patarimas - kai jau labai klausia apie neigiamas savybes, galima sakyti stai taip: "kai kuriems zmonems as atrodau ... (ir pasakyk toki bruoza, kuris yra akivaizdiai ne tavo)." Pvz., as (Plepute) labai daug bendrauju ir tas matosi is karto, taigi jei as pasakyciau "kai kuriem zmonems as atrodau uzdara". Darbdavys nustebtu, ane? Toliau sakau "dar kai kuriems zmonems as atrodau pedantiska". Po siu zodziu jis reaguos i mano "pedantiskuma" lygiai taip pat kaip ir i "uzdaruma", t.y. labai skeptiskai. O as jau du ziukius uzmusiau, pasakiau dvi "neigiamas" savybes O tada jau del trecios gali sakyti "daugiau nera!".
Del pavardes ir vaiko: o va cia gali pajuokauti ir i cv prie asmenines info gali parasyti "artimiausiu metu vaiku neplanuoju " butinai idek sypsenele ir turetu tikrai suveikti. Kaip manot?

Na aš iš pokalbio Lyg ir nieko. Pirmą pusvalandį bendravome angliškai. Labai Pasakė, kad anglų moku puikiai Šiaip klausinėjo pagal CV - išsilavinimas, kodėl pasirinkau būtent šią specialybę, kokie dalykai patiko (beje, puikiai išmano mano studijuojamą dalyką) paskui praktika, pliusai / minusai, kokio darbo norėčiau ir pan. Paskui jau tęsė lietuviškai - buvo užduotys Klausinėjo teorinius dalykus, reikėjo visokius grafikėlius pabraižyti ir t. t. Čia tai nepasakyčiau, kad į viską atsakinėjau gerai ir teisingai Kartais tiesiog sakydavau, kad šiuo metu niekas nešauna į galvą ir nežinau, ką sakyti O klausinėjo tikrai daug ir iš visų mano specialybės sričių Kai kuriuos dalykus mokiausi prieš porą metų, jei neprisimindavau tai bandydavau samprotauti pati Kartais lyg ir į temą, kartais gal ir nelabai Tai nežinau. Sakė, praneš po savaitės. Ai, dar klausė dėl atlyginimo... Labai domėjosi ir daug klausinėjo apie tai, kaip derinsiu studijas su darbu.
Beje, LABAI AČIŪ PLEPUTEI už CV ir motyvacinio koregavimą Sakė, CV labai įdomus!

Aš tai pastebėjau tokį dalyką- kai man nerealiai patinka siūlomas darbas, kai jaučiu kad tai gali būti svajonių įmonė ir darbas, pradedu žiauriai jaudintis Tada pradedu mėtytis ir aplamai per greit kalbėti Nežinau kaip teks susidoroti su šiuo minusu Šiaip esu labai iškalbinga- kaip kompanijose su draugais, taip ir darbe bendraujant su klientais, net ir pačiais didžiausiais (dirbu pard. vadybininkė), univere irgi laaabai mėgau daryti pristatymus- nes mėgstu kalbėti prieš didelę auditoriją, o kai tik ateinu į poklabį, pasikeičiu- pasidarau kitu žmogum atrodo Atrodo kad pokalbis tai kažkoks esminis dalykas, ant tiek esminis, kad nesugebu suvaldyti savo kvailų emocijų

Kazkada jauciausi panasiai Padejo tik tai, kad pradejau dirbti sioj srity ir pamaciau kita medalio puse. Pamaciau, kad kartais darbdaviai bijo daugiau uz kandidatus, nes visiskai nezino kaip vesti pokalbio.
Kai pagalvoji, viskas gyvenime taip ir yra - kuo mums svarbesnis ivykis, zmogus, tuo labiau mes bijome ir bandome sudaryti geresni ispudi. O po to pasakojame savo draugams / vaikams / anukams, kad kazkodel daugiausia pasiekeme tenai, kur visai nerupejo sudaryti to ispudzio ir nesistengeme atrodyti geriau, protingiau ar dar kaip nors ...iau.
Del ispudzio atranka yra palanki tuom, kad darbavys puikiai supranta, kad tu pergyveni. Juk si sitaucija vis delto skiriasi nuo sitaucijos, kai bandome kazka parduoti zmogui, kuriam tai nerupi, m? Todel gali bandyti pasinaudoti tuom, kad darbdavys nors teoriskai tave supranta ir "suzaisti" ant jo jausmu - as savo laisku tiesiog pasakydavau "atleiskite, as taip pergyvenu ir gal nevisai rysliai sneku" arba "ne visai uztikrintai kalbu, bet tai yra tik todel, kad labai pergyvenu". Kadangi taip ir budavo (ir nerysliai kalbejau, ir neuztrikrintai), darbdavys is karto man sias nuodemes atleisdavo. Gaunasi psichologinis efektas - kai pats ivardini nuodeme, tau ja atleidzia. Ir kas svarbiausia - del to silpnesnis visai neatrodai! Netgi priesingai - daug kas gerbia tokia drasa. Todel stai si dalyka as dabar daznai gyvenime praktikuoju