QUOTE(neramioji @ 2006 07 03, 20:35)
vat jau mane pakvietė trečiadienį pirmajam mano pokalbiui ir aš jau CV nebegalėsiu pataisyti, nes jau ten minėjau tą fiktyvų darbą. Taigi turėsiu kažkaip suktis ir nerimauju dėl to, jog pradėsiu meluoti.
Kita vertus, galima tiesiog taip ir pasakyti, kad darbas buvo fiktyvus
Aisku, jei turi igavus reikiama patirti kituose darbuose...
QUOTE(neramioji @ 2006 07 03, 20:35)
Mane pakvietė seminaro koordinatoriaus pareigoms, nors jie rašė, kad jiems reikalinga patirtis, bet aš surizikavau ir nusiunčiau, tai po dienos man jie paskambino. jie reikalavo tik CV, bet aš prikabinau dar ir motyvacinį laišką, kad paaiškinti apie save plačiau ir kad kodėl manau esu tinkama šioms pareigoms. Dabar labai pergyvenu dėl šio pokalbio, nes niekada to neesu dariusi. Gal kažkokių patarim galima būtų išgirsti, kaip save pateikti ir kaip yrodyti savo tinkamumą.
Mes cia patarimus daliname visoje temoje
Pakartosiu klasikini atsakyma - perskaityk reikalavimus ir pateik save taip, kad darbdavys pamatytu, jog reikalavimus atitinki
QUOTE(neramioji @ 2006 07 03, 21:09)
O dėl specialybių:medicina man patiko, nes visuomet labai mėgau rakinėti visokias žaizdas ir daryti "operacijas" įvairias, visada per teliką žiūrėdavau serialus apie medikus su begaliniu žavesiu. Taigi mokyklos laikais lankiau gamybinį 2 metus, mokiausi kartu su medicinos mokyklos studentais , lankiau jų paskaitas ir atlikinėjau praktiką ligoninės skyriuose. taigi labiausia man patiko tokie ligoniai, kurie su pragulom ir kt žaizdom ir man patikdavo jas ten knibinėti ir gydyti. Kažkaip maniau visuomet, kad norėčiau būti tokia chirurgė, kuri niekada neims kyšių ir kuri turės savo kliniką, kuri bus biednims žmonėms.
Architektūra tarukė, nes norėjau studijuoti interjero dizainą, nes tai man atrodė labai nuostabus dalykas, kurti gyvenamas erdves, nes aš visuomet mėgau namuose kažką keisti, kurti , taip pat modeliavimas rūbų dar buvo svajonėse, nes aš niekuomet nemėgau parduotuvinių rūbų. Aš vaikščiojau su savos kūrybos drabužiais ir labai tuo džiaugiausi ir labai būdavau pamaloninta, kai draugės prašydavo manęs sukurti joms stilių naują ar kaip pakeisti garderobą iš senų skudurų.
Archeologija domėjausi dėl mūsų istorijos ir visokiausių istorinių faktų.
Žurnalistiką norėjau studijuoti dėl didžiulės neteisybės aplinkui ir maniau pasauliui rašysiu tikrus faktus, o ne iškraipytus.
Politologiją-dėl norėjimo taip pat pakeisti pasaulį, padarysti jį geresniu ir teisingesniu
Tarpatautiniai santykai, dėl to kaip ir politologija
Na, vat todėl viso to norėjau
Vadinasi, kaip sake Kalinka, esi lobis - daug kuom domiesi, daug kas tau yra idomu. Tokiems zmonems daug sunkiau surasti darba, kuris juos tenkintu, nors imanoma. Nors kita vertus tokie zmones dirba viena darba, o kitus savo talentus realizuoja per hobi ir "uzklasine" veikla
O jei paskui kas prikibs, kad kaip čia, panele, vairuojate, tai ir rėžk, kad prie kitokios mašinos pratus (didesnės/mažesnės) ar automatą visą gyvenimą vairavai 
nu negi visą gyvenimą ir nevairuosi?? bus puiki pradžia 
))) labai pigiai mokykloj galejom issilaikyt. vos ne dykai:)))) o tada nebuvo ko vairuot, o kai atsirado tai jau nemazai metu buvo praeje, net kokie 3 tai labai baisu. bet jus cia teisios reikia kada nors iisidrasint jau 5 metai stazas:) ziuresim koks tas pokalbis bus:) nes jau noriu noriu darbo...
T. y. neina kalba apie bandomąjį ir laiką po jo, bet vėliau pasididinti algą būna laaaabai sudėtinga. Aišku, kiekvienas atvejis skirtingas, bet smulkios privačios firmelės paprastai linkusios tik taupyti... Pvz., man išėjus vaiko auginimo atostogų mano pamaina gavo jau 200 Lt mažiau. O dabartinėje darbovietėje labai aktyviai nori išstumti vieną žmogų, intensyviai ieško vietoj jo kito ir jam nori mokėti 400 Lt mažiau... Beje, norinčių randa ir man labai pikta ant tokių pamainų, nes numuša algas kitiems...
