QUOTE(jurmarta @ 2011 09 04, 16:07)
geriau 3 tablietkas per diena-manau tikrai ne per mazai...mm dvi dienas velavo,trecia patepliojo,nakti ramu-geriau dufastona toliau,ryta neapsikentus pasidariau HcG-varganas 1,35...tada ir nutraukiau dufa-ir pramuso grybaujant galvojau uzsilenksiu tam miske nuo skausmo.....zodziu supratau viena:esu beviltiskai nevaisinga....nesuprantu,kodel jauciau visa savaite tempima,mieguistuma,o ir BT net susirgus laikesi 37,2nors visada pries prasidedant mm nukrisdavo....bandysiu po savaites IUI,bet nieko as is jos nebesitikiu,tiesiog padarysiu kas imanoma ir baigsiu sita vargo vakariene bent jau iki kitu metu.....pavargau,o ir vyras ir draugai su manim nebesusisneka-tapau ziauriai nervinga,verksne,kazkokia nestabilios psichikos...reik kazkaip baigt apie tai galvoti ir nukreipt demesi kita linkme,kol dar visi aplinkiniai neissilakste
aha tikrai daug tablietuku, bet mazut gausi i uodega uz ta savo pesimistiskuma
jau jei rezultatas bunai daugiau 1 tada rodo kibima, tai reiskiasi kad tu tuos visus pozymius jautei nes mazuliukas kabinosi, norejo ateiti pas savo mamyte bet tiesiog taip jau atsitiko kad jis nusprende tai atideti kitam kartui nes mamyte pikta ir nusiminusi
vien tas kabinimasis parodo kad tu gali
juk tai nuostabu...galbut reikia mazo zingsnelio iki pergales!!!
QUOTE(jurmarta @ 2011 09 04, 17:41)
aciu,tau,spinsa,o tai sedziu namie viena ir stugauju uz pilvo susiemus vyras isvare pas draugus i cepelinu baliu,as niekur nenoriu varyt,kviecia kasdien kazkur eiti jo draugai-visa savaitgali niekur neinu,juoda depresija uzejo,visi galvoja-pasikelus kazkokia mandra,o as nenoriu niekam cia pasakotis,nes kas neturi tokiu bedu-nesupras....per daug vilciu i si cikla buvom sudeje,todel dabar ziauriai sunku...kai diagnoze-neaiskios kilmes nevaisingumas tai turbut baisiausia,nes nieks neranda priezasciu,todel ner ka gydyt ir nezinai ka daryt....o dar kaip tycia kur beeiciau visur-vien nescios,darbe,parduotuvej,gatvej,norisi prasmekt skradziai zeme,uzsidaryt ir niekur neit is namu....
taip skaudu skaityti tavo isgyvenimus, nes pati juos isgyvenu
zinau ka jauti ir juk visada gali mums issipasakoti, mes pacios geriausios klausytojos...juk mes lygiai ta pati isgyvenam
bet mes visada busim salia ir palaikysim kad ir kaip bebutu sunku...zinau kaip sunku tau nes paciai ne ka maziau sunku...zinau kaip skauda sirdi ir norisi staugti suniu...o neduok D jei dar kas uzklausia kodel mes dar vieni tai atrodo kad ta zmogu suplesyciau i gabalus
zinau kad tau sunku...bet neuzsiciklink taip ant laukimo ir tikejimosi...maziukas kibo jau
tik galbut jaucia tavo nervus, itampa, neapykanta....zinok esu tikra kad tai viskas susije...buk gerute pabandyk izvelgti, susirasti pomegi, vieta, zmogu, ar kita veikla, kuri atitrauktu tave nuo tu blogu minciu...kad draugai kviecia tai puiku!bandyk po truputeli su savimi susisneketi, nes pagalvok kad ne tik tau sunku bet ir tavo vyrui...juk jis irgi isgyvena...o dar tavo pykciai asaros ji dar labiau gniuzdo
galbut melskis, kalbek su Dievu,kad jis tau atnestu ramybe...tikek tuo ka darai...
juk tu gali as zinau kad gali...juk mes tokios stiprios...isgyvensim viska....as labai noriu kad rastum ta ramybe viduje, atleistum visom nesciosiom, draugam ir vyrui galu gale....galbut per ta atleidima ir ateis svajone?stenkis islipti is tos juodos duobes
pati esu duobeje...kartais net pagalvoju, kad noreciau mirti...taip sunku man buna
vien mintis kad mano liga plinta, kad dideja mane gniuzdo o dar vyras psichologiskai sungiuzdytas
nebeiseina mums jokie ND o man duota tik 6 men naturliai...o ND nebuvo jau nuo birzelio...nebezinau nei kur dingti...skausmas mane zudo, bet nusprendziau kad gyvenimas duotas ne vien tam kad susilauktume vaikelio...gyvenimas duotas, kad gyventume...jei negalim tureti vaikelio gyvenkim ji sau...egoistiska, bet jau taip suredyta...galbut D taip norejo...as pati ieskau sau artimos veiklos, daug vaikstau....vazineju dviraciu...kalbu su D ir prasau kad jis atsiustu sielos ramybe...tik tiek...kad galeciau islipti is tos duobes kurioje dabar esu....daznai kartoju kad esu stipri ir kad viska iveiksiu...o dar labiau stengiuosi, nes nenoriu skaudinti vyro....jau db matau rezultatus visu siu neigiamu emociju kurias aprasei tu...as irgi jas jauciu...db vyras jauciasi kaltas, ir bejegis....net negalim ND daryti, nes bijo prie manes prisiliesti
kaip as tave suprantu...tikrai trokstu kad tau pageretu....rask priezasti stengtis islipti....vyras, pati tu...galbut tikek kad jei nusiraminsi jis tikrai ateis pas tave
ir visada gali kreiptis cia su savo skausmu...ir zinok kad mintimis as su tavimi...ir tikiu tavimi