QUOTE(*ziurkyte* @ 2011 09 28, 21:04)
isties labai nemalonu. Pas mane panašiai buvo vaikystėje. Aš turiu sesę dvynę, kuri yra neįgali. Tai mama visą gyvenimą paskyrė jai, ir iš dalies ją suprantu, nes sesei reikėjo specialaus dėmesio. Bet ji apleido mane, sakydama, kad aš ir taip labai savarankiška. O man būdavo taip sunku, taip norėdavosi, kad apkabintu, paguostu....Bet....
Ačiū dievui dabar santykiai pasikeitė. Prieš kelis metus labai sirgau, buvau visiškai nusilpus, sudurniavo skydliaukė, ir vienu momentu buvo kritinė būklė...Tada mama nuo manęs nesitraukė, išsikalbėjom apie viską....Nuo tada stengiamės abi santykius labiau sušildyti. Bet taip ir nesugebu jai visko pasipasakoti, kažkoks barjeras vis dar yra...
Ačiū dievui dabar santykiai pasikeitė. Prieš kelis metus labai sirgau, buvau visiškai nusilpus, sudurniavo skydliaukė, ir vienu momentu buvo kritinė būklė...Tada mama nuo manęs nesitraukė, išsikalbėjom apie viską....Nuo tada stengiamės abi santykius labiau sušildyti. Bet taip ir nesugebu jai visko pasipasakoti, kažkoks barjeras vis dar yra...
na geriau veliau nei niekada aisku skaudu nesulaukti demesio ir svelnumo is mamos vaikysteje, bet va dabar stengiasi ir viskas bus gerai dar truputi ir viskas bus ok