Kristinuke
labai gražiai parašei... linku, kad kasdien galėtum padaryt po įrašą visus devynius mėnesius
na o po tų 9 mėnesių, bus kitokie įrašai. bus Mamos pastebėjimai apie kakučius, bezdukus, pirmą juoką, pirmas ašaras, pirmus žingsnius, pirmus žodžius.... to Tau nuoširdžiai linkiu
mergaitės, kokios gali diskusijos, kas teisus, o kas ne? kiekvienas gydytojas operuodamas nori tik gero (na aš tuo noriu tikėti), po operacijos, jei kiaušintakiai pratekami, endo židiniai prideginti, jei kas buvo blogai pašalinta, tai kaip ir nėra kliūčių ateit mažyliui. aišku, su sąlyga, kad vyro reikalai neblogi.
ir kiek visokių pvz čia SM'e... žiūrėkit vienų situacija idealiausia, jokių nukrypimų nuo normos, o vaikų kaip nėr taip nėr. ir ko tik nedarę.
o kiti, nurašyti, žiūrėk ir pagauna laimės paukštę už uodegos.
kažkaip galvoju, kad toms, kurios vis dar trypia vietoj arba nepasisekė, sunku kasdien gyventi su tikėjimu,kad viskas bus gerai. tiesiog, pavargsti tikėtis, kad šis kartas bus TAS.
ir net nepastebi, kaip pamiršai kitokį gyvenimą. nori nenori tas nevaisingumas, kad ir koks stažas bebūtų, palieka žymę.
džiaugiuosi, kad yra ši tema, kurioje galima pasidalinti įv. nuomonėmis apie gydytojus, vaistus, tą pačią endo... ir galima drauge paliūdėti, pasidžiaugti, kai reikia virtualiai už rankos palaikyti, kad būtų drąsiau, ar užpakalį paspardyti,kad greičiau sprendimą priimtum.
nebeatseku kuri mergaitė rašė, kad jaučia spaudimą dėl brolio ar seses nepirkimo.... galiu paguost, kad ir tos, kurios nė vieno neturi, jaučia ne ką mažesnį....
ir netgi drįsta pasakyt, kad nenorėtų senų tėvų... suprask, kad tau jau kaip ir smėlis iš ... byra, o dar vaikų neturi. a jei turėsi, tai jam (vaikui) nepavydėtų tokių tėvų, nes busit seni bezdalai
taigi, susiimam ir pirmyn !!!
tipo, bandau pakelt kovinę dvasią
p.s. įdomiai gavosi, kad pirmiau parašiau apie kakus ir bezdalus, o ne apie šypsenas
matyt mano vaikas pirmiau kakins, o paskui šypsosis
)
