IVF

Cita, , as geriau, va lekiu dirbti, po to pajuriu pasivaikscioti, isgaruos visi liudesiai. O tu nebijok, turiu kelis pazystamus, sake nieko baisaus, na, gal pirmas kartas , svarbiausia del ko visa tai darai.

Grazios dienos visoms.

Nu va as po akupunkturos ir masazo - ne nezinau kaip komentuoti, jauciuosi ne kitaip nei pries proceduras. Tiesa per masaza nugaroj strenu abiejuose sonuose (suprantu netoli kaiusidziu) aptiko labai uzspazmuotus raumenis ir ten labai skaudejo kai masazavo, sake vienintele problemiska kuno vieta, as ir pati zinau kad ten mano problemos O akupunktura tai isvis labai relaxine, gal kuri mergaite dar pasipasakos, nes as nezinau kaip turi buti kad komentuociau. Reginiuk.Uk atsiliepk, auuuu Man sudejo po dvi adatas i rankas, po dvi i kojas , viena virs bambos ir kita po bamba ir ties pilvu padejo kazkoki aparata kuris labai stipriai silde pilva, sviesos nebuvo, tik kaitra. Tai va dar eisiu tris kartus kita savaite ir dar du sekancia ir pati paskutini karta bandysiu istaikyt isodinimo diena, t.y. pries isodinima. va toks mano planas chuliganas, turbut sarlatanizmu daug kas pavadintu, bet kai jau 4 ivf tai griebiuosi siaudo

kaip savaitgalis mergaites? Kaip mano melynake jauciasi po pasivaiksciojimo pajuriu, oi kaip noreciau gyventi kur arti jura

aš gal metus laiko akupunktūron vaikščiojau. Man labai padėjo atsipalaiduoti. Tokia nestresinė pasidarydavau Man patiko.

Taip..
Atsiverkiau uz ateinancius metus. Skaiciau ir visas gyvenimas prabego pro akis.
Zemyna nepyk, kad ir as cia savo trigrasi vis ikisu, bet labai sunku susilaikyti, kai sutinki tokius pat jausmus, tokius pat isgyvenimus ir gal ne toki pati, bet panasu likima.
Tokiu vakaru, kaip Tavasis vakar, man buna labai daug. Buna net nevakaru, o istisu savaiciu.
As, kaip ir Afrodite, noreciau pasakyti labai daug, tik tame pasakyme laimes labai mazai.
Vis galvoju, kad gimusiems ir laimingai gyvenima pradejusiems zmonems, kur kas dazniau sekasi ir kur kas laimingesni gyvenima jie gyvena.
Ir dar. Kad ir kaip mane bandytu itikinti, kad atrasciau ir kitus dziaugsmus ar laime savo gyvenime,- as ju nerasiu. Nes mano gyvenimo dziaugsmas ir laime yra tas, kurio as visomis jegomis ir esybe dabar ieskau. Nebutu musu cia tiek daug, jei vietoj sio begalinio troskimo susilaukti savo vaikelio, lengvai atrastume kita gyvenimo pilnatve.
Bukim kartu.

Na kodėl taip liūdnai? Tikrai nereikia galvoti, kad kitų gyvenimas rožėmis klotas, o jau mano tai tragedija kažkokia. Daug kas žvelgdamas iš šalies į mūsų šeimą galvoja, kad esame laimės kūdikiai: turim gerai apmokamus darbus, namą, daug keliaujame, pramogaujame ir t.t. Bet vos keli žmonės žino, kaip yra iš tiesų. MB serga nepagydoma ir pavojinga liga. Niekada nežinau, ar jam išėjus su reikalais neteks važiuoti jo pasiimti į Klinikas ar kitą gydymo įstaiga. Niekada nežinau, ar apskritai jį vėl pamatysiu sveiką ir gyvą. Susiskambinam per dieną keliasdešimt kartų vien tam, kad žinočiau, kad jam viskas gerai ir galėčiau ramiai kažkuo užsiimti. Nors man ramu tik tuomet, kai jis guli šalia. Jei galėčiau, visą laiką laikyčiau jį glėbyje, nes čia jam saugiausia. Kaip sakiau, niekas apie tai nežino, nes niekada nesiskundžiam, nekeikiam savo likimo, o tiesiog džiaugėmės viskuo, kas mus supa, mėgaujamės kiekviena akimirka. Dėl to kartais net susilaukiam priekaištų: jums gerai, jus tai turit tą aną, jus galit sau tai leisti. Nors žinau, kad nė vienas iš jų nenorėtų atsidurti mūsų vietoje.
Nevaisingumas - dar vienas išbandymas mūsų šeimai, su kuriuo kol kas gana neblogai tvarkomės. Nesakau, būna ir ašarų, ir pykčio, bet kuo toliau, tuo mažiau. Gal pamažu susitaikom, susigyvenam su mintimi, kad gali tekti nugyventi gyvenimą dviese. Aš sutikčiau su tokia auka, kad tik MB pasveiktų. Bet argi mes galime rinktis?...

Labas vakarelis.
Skaiciau kelis kartus ir vis rasau..vel istrinu ir vel rasau...Viespatie,Tanga,as tik zinau ka tu jauti del savo MB nes mano tevai,dukryte,mano vyras jaucia ta pati-as vaikstau irgi su baisia ir nepagydoma liga.Manes negalima opertuoti...man visai daug ko negalima.Ir as matau savo tevu akyse baime kai iseinu,mano vyras del manes bijo net nakti,kai as keliuosi i WC jis soksta is miego ir klausia ar viskas gerai;mano dukryte kiekviena kart pravirksta balsu kai man lieka blogiau su sveikata.Sveikata nerealus turtas.Mes jos nemokame vertinti kol mums neatsitinka beda.As budama 4 metuku amziaus buvau bandomasis mediku bandymo triusis,kurio pasekmes tragiskos.Bet as nesiskundziu...taip..sunku be galo buvo..jauciausi nepilnaverte,atstumta,izoliuota ir niekada nezinojau kas manes laukia rytoj...medikai kalbejo tik viena-ji greit mirtis.Mano namai ir mokykla pagrindas buvo neurochirurginis skyrius.O ar teko buti kam nors ten?Gal kaip sveciams..lankytojams..o as gyvenau ten... ir tiktais ten supratau kaip grazu kad ryte pamatai tekancia saule,kad jeigu nori issiverkti verk dabar,jeigu nori paragauti sokolada-nuspirk ir paragauk nes nezinai ar rytoj turesi tokia galimybe.
Nenoriu,kad pagalvotumet kad skundziuosi-ne-as dekinga kas nutiko ir tai supratau ne per seniausiai.Nezinau koks mano butu buves gyvenimas jeigu nebuciau susirgus,nebuciau bandymu triusis...taip man daug teko isgyventi kaip vaikui,kaip paaugliui,kaip moteriai,kaip mamai,kaip dukrai,kaip zmonai.Bet kiekvienas etapas dave kazko tokio ko negausi paprastai.Ismokau kitaip vertinti zmogu ir gyvenima,tapau stipresne ir maziau aikstingesne.
Taip,as sergu irgi rimta liga.Bet buvo dar nevienas ivykis kuris pakeite mano gyvenima; mokykloj mane ne viena kart sumusdavo po pamoku nes as kitokia;is manes vaikai tyciodavosi,niekas nebendravo-ne lygis.Net ir ju tevai ziurejo kreivai..ne tik i mane..bet ir mano namiskius.Istekejau uz vyro psicho sadisto ir seksualinio iskrypelio-nenoriu plestisbet norint paziureti koks buvo mano gyvenimas pasiimkite video kur seksas su smurtu,prievarta irpan.Va mano gyvenimas.Mano vyras duodavo man 2 lt.visai dienai-o as mokiaus ir dirbau iki vidurnakcio.kai uvau nescia su dukra is savo vyro jokios meiles,supratingumo nebuvo.kai gime mano dukra ir kol ja gimdziau 3 paras jam buvo dzin..kol mano tevas nesueme ji i raga...tai teikes ponas atvaziuot ir suvaidint susigraudinusi.Po metu su trupuciu kancios jsi mane per pacia graziausia svente Kucias isvare lauk su sergancia ir karsciuojancia dukryte ant ranku,vidurnakti....i salti....as visko siekiau,kovojau ir ejau pirmyn..butent gal todel kad man visi uz nugaros snabzdedavo;sita tai jau nebeistvers,oi ji pasidarys gala ar prasigers,ne,cia ne jai-jai per sunku ir t.t.Jau pagimdzius dukra dirbau kelis metus modeliu ir ne per lova.Susitikusi su dabartiniu vyru meciau ta darba.Ir veliau atvykau i miesta kur jis gyvena.Baigiau mokslus dar vienus ir dar vienus planuoju.Dukra mano nemate savo tecio nuo to laiko kai jis isvare mus ta Kuciu nakti....bebt jai jo ir nereikia..ji nenori kalbeti apie ji...o jis visai nesidomi ja...ar jauciuosi kalta del to?taip,jauciuosi kalta is dalies...bet suvokiu kad nera to blogo kas nevyktu i gera.Ir merginos,tema musu Nesulaukiancios gandro labai skausminga-bet reikia tiketi kad mums pasiseks,mespo 1 o gal 5 IVF,o gal net naturaliai bet mes tapsime mamomis.Juk jeigu uzsidaro durys,kazkur yra kitas iejimas.
Kas zino mane is seniau,patvirtins kadas nemeluoju,jog mano dukra negyvena su manim.Ji gyvena su mano mama.Jai mano mama kazkas nerealaus.O zinot kaip sunku kai eini miegoti ir savo vaikui tiktelefonu arba ziuredama i dangu pasakai Labanaktukas mano angeliuk,as saugosiu tavo miegeli.Del dukros fizines ir psichines sveikatos as turejau leisti jai gyventi su mano mama.Turejau uzgozti savo egoizma..iskesti is supermamu merginu ir ne vienos patycias kad as nevykusi motina ir t.t....turejau isverkt asaras,islieti riksmu savo pykti del tokios situacijos-bet visvien apsikabinti dukryte esant progai ir pasakyti as tave myliu ir isgirst is jos ta pati.Ji visur eina su mano mama...dauguma galvoja,kad mano mama jos tikra mama..o yra mzoniu kurie zino kad as jos mama,bet mane peikia ir i akis ir uz akiu-bet prie kiekvieno neprieisi ir nepaaiskinsi kas kaip ir kodel.Todel mano situacija turiu vaika bet tuo paciu negaliu glausti prie krutines ir tik dziaugiuosi akimirkomis kai ji mane apkabina....tai irgi nera lengva kaip galbut atrodo.
Stiprybes ir atleiskit kad taip dejau is peties ....tiesiog as visada pagalvoju kad man nera dar tai blogai kaip kitiems...arba prisimenu tuos draugus kuriuos islydejau anapilyn..... as ieskau paspirties savyje,meilej,muzikoj-ir stengiuosi irtis i prieki
Paliudekime,bet stokime kaip feniksai pakile is pelenu i kova-o kova su musu bedomis,problemomis.O juk pagrindinis dalykas sios kovos-susitaikyti ir priimti ta beda,o jau toliau mastyt kaip ja apeiti ir tiketi,kad veliau ar anksciau mes sia beda ir nevaisinguma iveiksime.
Labanakt mergaites ir atleiskit jei kas ne taip.

Tanga liudnai nevisada, liudnai tik tada, kai truputi sustojame, apmastome, atsisukame i "savo" gyvenima, savo likima ir savo bedas. Yra vienas zmogus, kuris daznai sako jog mano akys per daznai liudnos. Hmz.. gal jos tokios yra. Bet as nepaliaudama jam kartoju jog as laiminga. Nu tikrai laiminga Tik kaip beneigciau, lygiagreciai tai laimei eina ir tustuma sirdyje, kuria bandau uzpildyti. Ir, kai labai pavargsti ar prarandi tikejima pasidaro liudna.
Nebukim liudnos, as tik uz tai Bet tiek, kiek turime jausmu, tiek turime ir busenu


Afrodite ne mano jegoms Tavo gyvenima komentuoti.. Bet jei tureciau bent menkiausia galimybe, padovanociau Tau stiprybes, sveikatos ir laimes!

Afrodite69 esi be galo stipri moteris ir gera mama. Neabejok tuo niekada. Įsivaizduoju, kaip tau sunku buvo patikėti dukrą auginti mamai. Bet suprantu, kad tai padarei norėdama jai gero. Aš irgi kartais galvoju, kaip reikės gyventi, kai turėsime vaikų. Aš stipri, aš pripratusi prie MB ligos priepuolių (nors kaskart, kai jie ištinka užplūdus adrenalinui kratausi visu kūnu). Galiu tik įsivaizduoti, kaip visa ta situacija traumuotų vaiką, kuriam tėtis yra saugumo garantas. Kaip jis reaguotų matydamas gulinti jį visiškai bejėgį?
Nekreipk dėmesio į aplinkinių kalbas, tegul galvoja, ką nori. Tik tu žinai, kas geriausia tavo dukrytei.
Papildyta:


Va čia kita kalba. Pritariu Juk turime rankas ir kojas, galvą ant pečių, turime savo brangiausius šalia. Ar tai nepakankama priežastis šokinėti iš laimės. O visa kita, visi išbandymai, kurie mūsų nepribaigia, tik padaro mus stipresnes. Aukščiau galvas ir į priekį savo tikslo link. O jeigu nepavyks jo pasiekti, visada galima rasti ir kitų tikslų. Aš galvoju, jeigu nieko nepavyks, pasitaupysim pinigėlių, mesim darbą ir važiuosim pasibastyti po pasaulį. Kai turiu tokią alternatyvą, tai ir nesėkmė taip baisiai nebaugina, nors žinoma - tai nesulyginami dalykai

Teisingai pasakyta-as pasiduodu pries tokiu svarius argumentus.

Saldziu mergytes

Labanakt. Gerai išmiegok. O rytoj būtinai išauš kita - daug šviesesnė diena

Taip, isaus NAUJA diena! O tai daug ka pasako
Ramybes ir sviesiu minciu
Labanakt

Sveikutes,

Matau nuotaikos prisiminimu, nuoskaudu...uzvedziau, kalta. Mergaites, kokios stiprios mes, dabar dar karta isitikinau, kad D tokiu isbandymu silpniems nesiuncia...o galetu ir nebesiusti, gana jau mums visoms to skausmo... Apkabinu visas, siunciu glebi meiles, linkejima, kad pagaliau pasiektu laime, ramybe... MES TO VERTOS.
Grizau nelabai senai, pusdieni dirbau, po to pas ¨mama¨nuvaziavau, pasedejome, paplepejome...didziuliai pokyciai vyksta mano aplinkoje, bet lyg ir viskas i gera, lyg ir sviesa tunelio gale pradeda matytis... Darbas, kuri dien¡vinu, mano vyras, visi mylimi zmones, stai kas svarbiausia, siandien ir cia. Viskas bus gerai, as zinau.

Cituk, puikus planas chuliganas, man tikrai sviaciasi, kad sis kartas bus Tas, labai to linkiu.
Sanzile, apkabinu stipriai...
Tanga, tave taip pat...
Afrodite, truksta zodziu.... kasnakt prasau D, kad Tau ir Jums visoms sektusi, bet sikart noriu pasakyti, kad Jo prasysiu, kad atsisuktu i Tave, gana to skausmo, gana tokia nuostabe moteri kankinti, gana jau mums visoms... Esi puiki, neabejok tuo, o kas nezino, nesupranta ar nenori, lai sau galvoja ka nori, zinok, kad yra saunus burys zmoniu, kurie Tave lb palaiko, serga uz Tave ir Myli.
Kerzaka, ramybes Tau, tikejimo ir tik pacio Teisingiausio testo ta grazia diena...
Visoms mums linkiu pagaliau juoktis is sirdies, dziaugtis, buciuoti savo vaikuti ir jei verkti, tai tik is laimes, kaip nuostabiai auga musu vaikai.