QUOTE(Domogintare @ 2015 02 26, 23:11)
Begsiu ten, kur mano vaikai bus saugus, o Jud is paskos, jeigu dar nepabegus
Papildyta:
Mano didziausia vertybe yra seima, o begciau todel, kad nereiketu vergauti arba mirti
Visai rimtai, ir ne tik Jums, patariu perskaityti Krašto apsaugos ministerijos atmintinę:
http://etaplius.lt/w...rime-zinoti.pdf
Pacituosiu:
8. Kaip elgtis prasidėjus karui (ar pasirodžius priešiškiems kariams jūsų mieste ar gyvenvietėje)
Pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad jūs civilis gyventojas, kuriam rūpi išlikti gyvam ir saugiai pasitraukti iš karo veiksmų zonos. Jūs nesate pareigūnas, karys, rezervistas ar savanoris jie turi elgtis pagal iš anksto numatytą planą ir organizuotai. Kol kas jūs netu¬rite specialių žinių ir įgūdžių, kaip kariauti. Jūsų tikslas pasiekti saugią zoną ir ten apsispręsti, kaip elgtis toliau.
Civiliai gyventojai konflikto metu turi suprasti, kad namai, kuriuo¬se gyvena, nėra svarbiau už jų gyvybę, todėl nereikia stengtis bet kokia kaina būstą ginti ir saugoti. Jei tikimasi, kad jūsų gyve¬namajame rajone vyks susirėmimai, patartina evakuotis į kaimo vietoves, kuriose galima iš anksto sukaupti atsargų išgyventi. La¬bai tikėtina, kad konflikto ar karo metu pinigai turės mažai vertės, todėl kur kas svarbiau kaupti potencialiai paklausius produktus ir daiktus (pvz., cigaretes, baterijas, akumuliatorius, degtukus, ne-gendančius maisto produktus, stiprų alkoholį), kurie taps mainų objektu.
QUOTE(Monteverte @ 2015 02 27, 01:22)
O kas čia sakė, kad prie ruso buvo gerai? 1. Taip sako nebent dabartiniai 55-60 - ečiai. 2. Nemanau, kad čia daug tokio amžiaus sėdi. O čia dalis žmonių jums bando pasakyti, kad Lietuvoje mažai kas pasikeitė, išskyrus tose vietose, kurias 3. grynai primetė Europa ir kur neįmanoma pasipriešinti, bet kitose sferose 4. lietuviai arba patys tokie šmikiai buvo arba nukopijavę iš ruso? dar napagijo ir nesiruošia gyt artimiausiu metu
1. Klystate, sausio 13-ąją didžioji dauguma gynėjų ir buvo tie, kuriems dabar tiek metų. Žmonės, jau spėję pagyventi prie sovietų valdžios ir supratę, kad taip gyventi daugiau neįmanoma ir nenorintys, kad jų vaikai gyventų taip pat.
2. Man dar tiek nėra, bet galite priskaičiuoti, nesupyksiu

Ir aš matau, kaip daug Lietuva pasikeitė į gera, ir nepaliauju tuo džiaugtis. Tuo mudvi, matyt ir skiriamės, kaip tame sename anekdote apie optimistą ir pesimistą: aš matau "dar pusę butelio", Jūs "tik pusę butelio".
3. Žodis "primetė" čia, manau netinka, bet iš esmės taip, stojimas į ES paspartino pokyčius į gerąją pusę.
4. Taip, užsilikusių "balvonų" yra ne tik ant tiltų, bet ir mūsų pačių sąmonėje. Kartais tą pastebiu ir savyje, bet bandau tobulėti. Džiaugiuosi, kad mano vaikai ir jų draugai užaugo kitokie, nei aš.