Toks man susidarė įspūdis, nes tarsi fonas sau, o kitos detalės sau... Tik nesupyk
svarbiausius dalykus jau išsakė, iš tiesų, noris tapybinio virpesio, potėpių, atspalvių, pašviesėjimų, kurie sukurtų erdvę ir gyvumą. spalvas maišyti bandykite ne paletėje, o tiesiai ant drobės. nukopijuokit vieną kita klasikinį (geriausia impresionistų ar postimpresionistų) kūrinį (tai privers detaliau įsižiūrėti ir pajusti tam tikrus tapybos niuansus). piešiant mėlynas gėles jokiu būdu nereiktų apsiriboti vien mėlynais ir baltais dažais. daikto santykis su šviesa ir aplinkiniais daiktais lemia tai, kad jo paviršiuje matome ne vieną, o daugiau spalvų. priglauskit raudoną puoduką prie baltos sienos ir pamatysit, kaip greta aplink jį pasikeičia sienos spalva. beto, visos trys gėlės vienoj plokštumoj - nei spalvom, nei šešėliais, nei kitais būdais neišreikšti planai, t.y. sunku suvokti, kuris žiedas yra arčiau, kuris toliau. pvz už figūros esantį žiedą drąsiai galėjote daryti tamsesnį ir blausesnį., bet nesidžiaukit, vistiek matos, kad tai atsitiktinumo, o ne žinojimo rezultatas. galva iš tiesų per smulki, o rankos per stambios, ne moteriškos (vėl laidojat moterišką grožį ), žodžiu reiktų pakopijuot anatominių knygų paveiksliukus, pažintį pradedant nuo skeleto proporcijų. bet pradėti reiktų nuo kitko, kažin ar besimokant piešti verta apsiriboti gėlėmis, tai gana plastiškas ir sudėtingas objektas piešimui, su sunkiai apčiuopiama forma, pradžiai geriau naudokit paprastus daiktus (paprastesnių, geometrinių formų), bet kuo įvairesnius. išmoksit pajusti perspektyvą, proporcijas, planų išdėstymą, komponavimo dalykus ir t.t. tada pereikit prie plastiškesnių. piešdama daiktą mintyse turite čiuopti jo formas rankomis. ) , kad pats procesas tokių treniruočių turi jums patikti, nes tai ilgas kelias, antraip rezultato nebus.
si karta gylio nebuvimas, kazkokio dekoratyvumo pridejo. )
)
ir gal veido apimties noris labiau išreikštos. suprantu, kad kai kurie kontūrai ir formos ištirpsta dėl ryškios šviesos, bet tada ir lūpas ta šviesa turėtų paliesti taip pat, t.y. kad viršutinės lūpos linija nebūtų tokia kieta ir vienoda (lyg medinio daikto briauna), o būtų nevienodo intensyvumo, apšviestoj pusėj šiek tiek pranykstanti, su patamsėjimais/pašviesėjimais/praplatėjimais, na žodžiu minkštesnė, ir nurodanti ne tiek lūpų liniją, kiek formą/apimtį. ir gal dar nosies bei žando šešėlio norėtus vienoj pusėj tamsesnio, kad veido apimtis labiau išryškėtų (jei jau šviesa ryški, tai ir kontrastai turėtų gautis ryškoki, nebent šviesa visai iš priekio, bet tada daiktai suplokštėja, reikėtų vengt tokios.) čia matyt iš nuotraukos piešta? šiaip neblogai, viskas proporcinga, gražiai išpiešti plaukai, nors jie irgi kažkur turėtų turėti (žiūrint iš kurios pusės apšvietimas) baltų, labiausiai apšviestų vietų, pabrėžiančių galvos apvalią formą.
visuomet man padedi izvelgti savo darbuose tai, ka as kaip ir pati kartais nujauciu, tik buna numoju ranka i ta nuojauta Taip ir siame darbelyje, ziuredama i ji aukstyn kojomis pasirode kad mergina kiek zvairoka (sakau sau nesamone, matyt del to kad aukstyn kojomis ziuriu), taipogi veidas gavosi blankesnis uz plaukus, galvojau kad lupos be reikalo apvedziojau,- ir reikejo piesti kaip matau, t.y. blankesnes, be ryskaus konturo(bet nusprendziau kad tai piesinys, ir nieko tokio kad lupas 'nupiesiu' ). Ir juk zinojau kad piesiant is nuotraukos reikia dar pridedi daugiau seseliu, bliku plaukuose- nors ju ir nera nuotraukoje, kad piesinys tikroviskiau atrodytu, kiek 'sumeluoti' del tikroviskumo- bet nezinau ar nedrysau, ar nepastebejau kad piesinys kiek plokscias. paskutini karta piesiau zmogu pries 10 metu. norejau patikrinti, ar is po aerografijos, dar sugebeciau ka nors padoraus nupiesti (o tai vis nedrysdavau, galvojau kad gausis kaip animacinis personazas, o ne portretas ). 
pamatuokit su pieštuko galu, gal klystu. ir akys ne tokios gyvos, gal kad tamsios na ir panaši problema kaip pirmame - palyginus su taip švelniai tonuotu veidu (sakyčiau gal net per daug užmuilintai, lyg noris ryškesnio štricho), lūpų ir ypač ausų kontūras per kietas. ausis (t.y. jų kontrastą, tamsumą) apskritai galima prigesint, nes jos toliau nuo mūsų, o dabar šiek tiek lenda į pirmą planą. 
