QUOTE(Aristokratė @ 2013 02 05, 22:03)
Ot ir nezinau, baime kazkokia atsiranda, siaip esu tylene, nelabai moku pokalbio palaikyt, nezinau ka kalbet, apie ora nemoku ir daznai priekaistu gaunu del to is zmoniu 
.
.O siūlyčiau mesti šalin visas baimes ir būtinai susitikti su tuo, su kuo norisi.
Pati aš buvau tokia baisi tylenė tarp svetimų žmonių, kad tik raudonuoti ir tylėti temokėjau. 
Bet ilgokai pabendravus su vienu vyru tikrai pajutau, na kad privalau bent pamėginti su juo pasimatyti - bus kaip bus. Taip sakant vien tam, kad vėliau nesigailėčiau. 
O dar plius pats "kavalierius" labai jau primygtinai reikalavo susitikimo. 
Išdrįsau ir susitikom. Atsimenu, jog tuo metu, kad ir kaip buvo baisu, stengiausi tiesiog kalbėti tai, ką iš tiesų manau - nuo tokių faktų išdėstymo, kaip pasakymo, jog įsivaizdavau jį truputį aukštesnį, iki pasakymo, kad taip jaudinuosi, jog širdis tabaluoja velnias žino kur. Aišku, dar padėjo ir tai, kad pats vyras buvo iškalbingas bei vis "skaldė" juokelius, kad tik aš atsipalaiduočiau. 
Kas iš to išėjo? Draugaujam gražiai jau virš pusantrų metų ir labai vienas kitą mylim. 
Dabar jau taršku neužsičiaupdama ir net juokas ima prisiminus, kaip per pirmą pasimatymą kinkos drebėjo. Tad jei tikrai koks vyrukas patraukė akį ir širdį - nedvejok ir pasiryžk. 
