Daržo, šiltnamio mulčiavimas

siūlyčiau ne rauti ( varputis atželia net iš mažiausios šaknytės gabaliuko ir dar kaip drakonas - vietoj vienos nukirstos galvos, trys atauga), o tiesiog nukarpyti ir palikti čia pat suirti. Taip karpant ir kaskart kraunant ant viršaus mulčą, stipriai apmažės net ir varputis. Asiūklis taip pat turėtų apmažėt, nors visiškai išnaikint prireiks kiek daugiau kantrybės ir laiko.
Gražus būsimas darželis


na, yra ir gamtoje tų sankaupų, kaip tik jos pavyzdžiu ir grindžiamas mulčiavimas
Tiesa, norėjau priminti to paties Sauliaus žodžius apie nitratų bombas ir daržovių auginimą ant komposto krūvų. Jei jau chemijos atsisakom, tai ir ant gryno komposto neauginam

varpučiui uždusinti reikia itin storo mulčo sluoksnio (dar geriau jei jo apačioj bus kokios stambesnės, lėčiau yrančios medžiagos). Nors pas mane varpučio nebuvo labai gausiai, bet tas, kuris buvo, visai neblogai pasidavė. Asiūklis irgi po truputuką nyksta.

O man vis dar kyla tas klausimas - kur riba, kada mulčo sluoksnis virsta komposto krūva ? Nes kai kuriuose savo mulčiuojamuose augaluose pastebiu požymius būdingus azoto pertekliui

Ir viena šios vasaros patirtis, davusi peno mintims: šiemet agurkus lauke pasėjau vienu metu keliose mulčiuotose lysvėse, bet vienos lysvės pakraščius apsodinau iceberg'o salotų daigais (eksperimentuoju su tinkama kaimynyste). Iš pradžių ta mintis atrodė žiauriai nevykusi, nes salotos stipriai pralenkė agurkus ir pradėjo juos stelbti, atrodė, kad iš agurkų toje lysvėje visai nieko nebebus. Bet nuėmus salotų derlių, agurkai stebėtinai greit atsigavo, ir kas šitoje istorijoje įdomiausia...: atsilikėliai pradėjo derėti tuo pat metu kaip ir likusios lysvės, bet jų derlius buvo kokius tris kart didesnis, nei augusių be salotų. Laisvai augę agurkai labai išėjo į stiebus ir lapus, žydėjo tiesiog kekėmis, bet mezgė labai prastai. O vat salotų kaimynų virkščios buvo kompaktiškos, lapai beveik perpus mažesni, o agurkiukų - sočiai. Kaip sakant nėra to blogo, kas neišeitų į gerą .
Kaip manote kokios gali būti šio atvejo priežastys?
Man mintyse kilo tokia išvada, kad salotos čia suvaidino svarbų vaidmenį - padėjo nuimti azoto perteklių reikiamu momentu. Juk ir tradicinėje agrotechnikoje skirtingų mineralinių medžiagų petiekimo augalams laikas yra labai svarbus (tręšiama ne bet kada), todėl ir pasidarė įdomu, ar įmanoma tą kažkaip reguliuoti mulčiuojant ? Aišku, galima sakyti, kad ne derlius svarbiausia, bet kai daržo plotas smarkiai ribotas, norisi ne vien agurkų lapus auginti
Tarp kitko, kiek pamenu pavasarį kažkurioje temoje irgi buvo minima į lapus išaugusių ir nederančių agurkų problema, tad atvejis ko gero ne vienetinis.

bitule, o ką nitratų nustatymas vaisiuose rodo?
Kas dėl salotų draugystės, tai ji ne tiek azoto junginių nutraukimą parodo, kiek skersvėjį sustabdė. Šalia agurkų rekomenduojama krūmines šparagines pupeles auginti.
Ir mulčiavimas nuo kompostavimo tokiais atvejais skiriasi tuo, kad pirmu atveju augalai aprūpinami anglies dvideginiu.

merginos o kaip jūs mulčiuodamos kalkes įterpet? ar to nedarot?

Tai, kad auga asiūkliai, rodo jog dirva rūgšti. tokia dirva nelabai patinka daugumai daržoviu, ir ją reiktų nukalkint, bet ar kalkės pasieks "tikslą" per mulčą?

Na, kiek pasitaikė pamatuoti, kažkokių ekstremalumų nepastebėjau (labai įsijausti su matavimais neleidžia kosminės testų juostelių kainos ) Šiuo atveju man labiau įdomus vaisių derliaus ir žaliosios lapų masės santykis Agurkus auginu jau ne vienus ir ne kelis metus, bet šiemetinis derlius labai nuvylė, jei ne tas eksperimentas su salotomis, būčiau likusi prie suskilusios geldos.
O dėl skersvėjo nesutikčiau , kol salotos augo lysvėj, ir sudarė tą užuovėją - agurkai vos galų neatidavė (aišku čia mano kaltė - neišlaikiau reikalingų atstumų). Bet pašalinus užuovėją (nurovus salotas), tie buvę susenos atsigavo tiesiog akyse ir apsipylė agurkiukais
Labai ačiū už idėją su šparaginėmis pupelėmis - būtinai bandysiu kitais metais

Dėl tų rūgščiamėgių augalų augimo visur, kur papuola, irgi turiu savo teoriją Man atrodo, kad čia nepaskutinėj vietoj dirvos struktūra. Savo molyne, kuriame visokios arkliarūgštės ir asiūkliai tik ir taikosi viską užgrobti, esu ne kartą bandžiusi išmatuoti rūgštingumą, bet ph visada šarminis. O mulčiavimu "papurintose" lysvėse šitos piktžolės prie to pačio ph jaučiasi daug blogiau. Tai va, ir suprask kad nori
O jei vistik kyla noras kalkinti - bandyčiau tą daryti sumuštinio principu - ant jau apirusio mulčo kalkės, o ant viršaus dėti naują sluoksnį

kaip jūs jį matavot? vežėt kur mėginį ar juostelėm? įdomu reiktų ir man pasimatuot

Na va, nors viena palaikė , o tai jau pradėjau dvejot negi išsigalvoju nesąmonę...
O kuriam Lietuvos biotope komposto atitikmenį galima rasti? Man atrodo tikrai nėra Mulčiavimas grindžiamas miško paklote, ar ne? Palyginimui kiek cm per metus lapų ar šakų prikrenta ir kiek komposto kruvon primetama, na tai kas, kad komposto dėžėj procesus paspartint galima, vis tiek medžiagų kiekiai nesulyginami.
Mano supratimu mulčiuojant lietus dalį apiplauna, o jei auginama smėlingoj žemėn tai nemažai to mulčo smėlis "suvalgo". Ir komposto krūvoj augalo šaknys tik komposte būna, tuo tarpu užmulčiavus augalo šaknys vis tiek giliai normaliam grunte. Čia jei kalbant, ar ant komposto krūvos augint, ar mulčiuojant. Tiesą sakant nustebino mane, kad šioje temoje siūlo ant krūvos augint... bet prieš kelias savaites uošvijoj nuo krūvos bulves valgiau, ir nenumiriau, taip kad forumietė lyg ir teisi buvo


Bitule, aš tik nebent išvedžiojimą dėl agurkų galėčiau išrašyti. Aršesnėmis sąlygomis daugiau pastangų įdėti reikia, arba geresnę infrastruktūrą susikurti. Tie užspausti agurkėliai, panašu, daugiau "dirbo" po žeme, ruošėsi, tam momentui, kai pralaisvės. O tie laisvieji gi kaip išpeipę caraičiai kokie, jiems menas galvoj buvo, o ne išlikimas-dauginimasis

Turiu paprastą buitinį phmetrą, tikslumas neįpatingas, bet rūgštį nuo šarmo šiek tiek padeda atskirti.

Man irgi kažkaip rankos nekyla ant kompostinės kažką valgomo sodinti

Tai vat ir kyla problema, kad mulčo ir jo irimo produktų sluoksniui pasiekus tam tikrą (kritinį) storį, efektas gali būti panašus kaip kompostinėj (plius dar visas CO2) tiesiog maisto bomba augalams taip ir išsilepina ponaičiai
Dėl išvedžiojimo labai , pati panašiai galvoju, ekstremalios sąlygos visus verčia suktis iš padėties. Vadinasi išvada, kad ėdrūs kaimynai šiuo atveju ne pro šalį

negaliu susikaupt knygos skaitymui... ar agurkus mulčiuojat visą sezoną?
Pati juos tik pasodinus kelis kartus jūros dumblių stimuliatorium palaistau kol įsišaknydina, užmulčuoju vieną kartą ir belieka tik laistymu pasirūpint, jei yra poreikis. Lapai lauke auginamų - dviejų delnų dydžio ir mažesni.
Aišku, dar kelis dalykus padarau, bet jie ne šios temos rėmuose, tai ir neminėsiu. Sakyč agurkių derėjimas daugiau nuo veislės, išskirtinai vienam ar kitam hibridui priklauso. Buvo ir vėlyvesnio derėjimo, bet, kad visai be agurkų, neteko susidurt ( trys kart tfu tfu tfu )

Lysvės buvo šviežios, šiemet užmulčiuotos pirmą kartą, nuo pat ankstyvo pavasario. Iki agurkų sukerojimo, sluoksnį papildžiau gal porą kartų . Jokių papildomų priemonių nenaudoju, kiek pamenu ir nelaisčiau.
Sėklos visose lysvėse buvo tos pačios, veislė auginama jau ne vienus metus. Na, negaliu sakyti, kad nebuvo nei vieno agurkėlio , bet kai turiu galimybę palyginti, tai skirtumas daugiau nei akivaizdus.
Beje, susenos dar ir dabar vieną kitą agurkiuką užaugina, o ponaičiai jau seniausiai nusibaigę.
Tikrai pamenu, kad pavasarį buvo kalba apie panašius agurkų pokštus šiltnamyje, kažin kaip ten viskas baigėsi

Aš matavau su šiomis, pirktomis "Žalioje stotelėje":

kad pas mus jos nėra o internetu jie gal neprekiauja, nes nerandu o dirvos rūgštingumui nustatyt irgi yra juosteles?