Laiskas mamai
Labas, mama, man kilo noras parasyti tau laiska, rimta laiska. Laiska apie gyvenima. Noras kilo is paskatos uzsigyyti praeities zaizdas, noras pagyti. Rasti vidine ramybe, santaika su savimi. Ir vienintelis budas tai padaryti, tai atverti tas zaizdas is naujo, kad butu galima jas uzgydyti visam. As tik noriu, kad tu zinotum, kad tu gali man atsiverti kada nori ir gali sakyti viska viska kas slegia sirdi. As skaiciau daug straipsniu apie vaiku seksualine prievarta, tik dabar kai suaugau, praejus 30metu suzinojau kas kaip ir kodel buvo mano toks elgesys, mintys, iskrypusios fantazijos, begalinis gedos ir kaltes jausmas, saves izoliavimas nuo bendraamziu, perdetas masturbavimasis nuo ankstyvu dienu, nuo tada kada atsimenu savo gyvenima. Is kur tas begalinis pyktis mociutei, kuri galbut to nenoredama atvere dar viena zaizda manimi nepatikedama ir uzdraudusi man apie tai kalbet, vat butent del ko tu nieko nezinojai. Nuo to momento nebegalejau pasitiketi niekuo, nes jau vien prasitarti kazkam kas buvo su manimi daroma buvo nezmoniskai sunkus zingsnis. Todel neturejau draugu mokykloje, buvo sunku uzmegsti rysi su kuo nors, moksliskai tai vadinama izoliacija, nes kai vaikas turi paslapti, jis negali tureti tikru draugu, negali pilnai atsiverti, negali niekuo pasitiketi. Pasidaro sunku mokytis, vaikas gyvena svajoniu pasaulyje, prasideda pamoku nelankymas. Tipiskai seksualiai isnaudojami vaikai piesia piesinukus su sueities scenomis, bando tai atkartoti zaizdami su lelemis, perdetai masturbuojasi, turi keistu iskreiptu fantaziju neva patys kazka seksualiai isnaudoja. Mano atveju tai buvo isivaizdavimas, kad as kitus vaikus tvirkinu, arba, kad esu milzine ir mano valioje esantys mazi gyvi zmogeliukai, kuriuos verciu uzsiimineti seksu.
As turiu itarimu, kad sese irgi buvo isnaudojama, bet nieko neatsimena, nes ji irgi turejo iskreiptu fantaziju. Tolimesnis auku gyvenimas irgi nieko gera nezada, nuo vaikystes gedos ir kaltes jausmas niekur nedingsta. Visi prisiminimai nustumiami i pati slapciausia sirdies kampa ir ten pelyja, visiskai negyja. Savimi nepasitikejimas, sunku uzmegsti rysi su aplinkiniais, ivairios vidines baimes. Zema savigarba trukdo santykiams su priesinga lytimi, noras daznai keisti partnerius, neretai tokie zmones nusirita alkoholizmo keliu, linke i cigaretes, narkomanija, porostitucija. Aciu Dievui su narkotikais gyvenimas manes nesuvede, bet esu buvus prie alkoholio bedugnes krasto, kai jau buvo visvien su kuo permiegoti. Aciu Dievui netapau porostitute. Istekejau, susilaukiau dvieju graziu vaikuciu, ar tas senas skausmas praejo? Ne. Ar tie slykstus vaizdai praejo? Ne. Netgi iki siol turiu daug kompleksu, negaliu but atvira su zmonem iki galo, masturbacija isliko, nes lytinio pasitenkinimo su bet kokiu vyru taip ir nesugebejau patirti. Masturbuojantis kartais iskyla iskreipti vaizdai, kaip pagyvenes zmogus santykiauja su jauna mergaite. Iki siol nesamoningai save kankinu ir tai nera man sveika, tai mane zaloja, stumia i depresija.
Pradejau sia tema labai dometis, gilintis, pradejau galu gale kalbeti apie tai, nes tik tokiu budu imanoma isgyti, noreciau turbut psichoterapijos sesiju. Suprantu, kad zaizdu atverimas yra skaudziai protu nesuvokiama, bet tai vienintelis kelias. Reikia isisamoninti, kad neturetu buti geda ir jausti kalte, nes tai padare jis, jis suluosino man gyvenima ir isitikinusi, kad sesers taip pat, nes ji irgi psichologiskai labai silpna, pazeidziama. As neturiu tikslo ant senolio laikyti pykti, nes man tai paslaugos nedaro, juolab jis jau seniai po velena, as tik noriu sugebeti viska paleisti, noriu atsikratyti tos gedos ir kaltes jausmo, kuri jis man ibruko visam gyvenimui.
Kadangi jis sugebejo tai padaryti man ir manau sesei, kas ji galejo sustabdyti pries tave? Galimas daiktas, kad tu irgi gal nieko neatsimeni. Kodel tada buvai tokia perdetai uzsidariusi vaikysteje? Kaip teko girdet is mociutes, tu save izoliuodavai, pasinerdama i knygu pasauli, turbut tokiu budu noredama gyventi kitu, bet tik ne savo gyvenima. Tas nedrasumas su zmonemis negalejo buti siaip sau is prigimties. O veliasniame gyvenime, kodel tau taip norejosi ieskoti silumos vis kito vyro glebyje. Cia yra veiksmai suzalotos sielos. Per visa ta man paciai reikejo praeiti. Dabar tik vienintelio dalyko troskau, atverti pilnai savo sirdi, jausmus, mintis, itarimus ir pamastymus savo be galo artimam zmogui - mamai. Gaila, kad tokiam pokalbiui reikejo laukt beveik 30metu. As tikiuosi tu mane suprasi. Mes esam suauge protingi zmones, mes jau galime paziureti savo pabaisom i akis su kritisku zvilgsniu, nebeturi buti tokiu paslapciu, neturime jausti gedos, neturime jausti kaltes, nes mes esame aukos, tai buvo ne musu pasirinkimas. O svarbiausia yra isgijimas, reikia issilaisvinti, reikia tiesai pazvelgti i akis, reikia rasti budu kaip pasveikti.
Negalima tyleti, nes statistika Lietuvoje rodo, kad seksualine prievarta patiria kas 4mergaite ir kas 6berniukas. Pedofilus yra ypac sunku atpazinti, pastebeti. Zmones turi buti informuoti, kad stebetu akylai savo vaikus, stebeti ar nera jokiu keistu pozymiu. Prievartautojais gali buti vyrai, pateviai, seneliai, dedes. Toks opus klausimas griaunantis zmoniu gyvenimus, o aukos tyli uzgniauztos baimes, gedos ir kaltes jausmo.
Aciu, mama, kad supratai mane. As ant mociutes nepykstu, as jei seniai sugebejau atleisti, kai pati suaugau ir padariau isvadas, bet paauglysteje as jei nesamoningai laikiau didele neapykanta, kai ji mire, mane netgi buvo apemes didelis dziaugsmas, klaiku ar ne?
Kas liecia senoli, as net pati nebezinau ka as jam jauciu, pykcio nebe, tai vadinasi as jam atleidau. Bet tik negaliu sau nieko padaryti, kai vos ji atsimenu, mane apima fizinis sleikstulys kartu su apmaudu. As jau susitaikiau su ta mintimi, kad turbut nieko jau cia nebepakeisi, jau ta zala visam gyvenimui. Kunigas man siuo atveju tikrai nepades, as tik dedu viltis i koki gera psichoterapiauta ateiti pasitaikius progai. Cia esme ne neapykantoje, kurios pas mane nebera, esme mano savijautoje, kurios pakeisti negaliu, kad ir kaip tikeciau Dievu. As vis dar turiu daugybe kompleksu, kuriuos reikia tvarkyti is leto. As jau pati darau pirmuosius zingsnius, t.y. pradedu apie tai atvirai kalbeti su tavimi, o kalbejimas jau vienas is budu ejimas isgijimo link.
Daugybe straipsniu randu sia tema ir vis labiau man viskas aiskeja ir dabar suprantu kokia vis delto suzalota asmenybe esu. Matai atleisti galima, bet to pamirsti neimanoma. Mano vaikyste buvo nenormali, o antros vaikystes patirti neimanoma. Seksualine prievarta vyko tuo metu, kai mano asmenybe tik formavosi ir deja suformavo zmogu, kuris nesugeba pasitiketi zmonemis, visi saugumo mygtukai yra sujungti, begalinis jautrumas detalems. Mat vaikas stebi kiekviena suaugusiuju pasisukima, kalbos intonacija, lygina situacijas. Vaikas kiekviena diena nori isvengti TO, del to netgi gali pasirinkti skirtingas sedejimo ar vaiksciojimo pozicijas, kad tik neatkreipti i save prievartautojo demesio. Vaikas pasatato aplink save siena visam gyvenimui, saugumo siena, del to ir negali su niekuo glaudziai suarteti, kad reikalui esant butu galima greitai ir ne taip skausmingai nutraukt rysius. Zmogus igauna sugebejima "atsijungti", t.y. tarsi apsimesti, kad ten taves nera, tarsi save atskirti nuo savo kuno. Tarsi kas yra daroma tavo kunui, bet ne tau. Sitas sugebejimas pasitarnauja ateiciai, neretai suaugusios aukos turi sugebejima labai susikaupti ka nors darant, buna talentingi menininkai kuriantys sedevrus, operatyvus ekstremaliose situacijose, tampa gerais karininkais. Bet tai labai kenkia suaugusiojo seksualiniame gyvenime. Daznai aukos renkasi panasius i prievartautoja partnerius, kurie daro auka tik dar nelaimingesne. O kurios pagaliau supranta, kad sitaip niekur nenueis, pradeda ieskoti priesingu partneriu, geru ir atsidavusiu. Bet po kiek laiko atsiranda kita problema, tokie partneriai nebetenkina aukos seksualiame gyvenime, jie aukai tampa tiesiog nuobodus, nebekelia intymiu jausmu. Vat butent kur as dabar esu ir tai be galo slegia ir kunigas tikrai cia nepades. Kol kas psichologo terapijos man neprieinamos, tai radau literaturos siais isgijimo klausimais, bandysiu isigyti. Matai, kame reikalas, as is vis turiu pakeisti savo mastyma, supratima is pagrindu, pradedant vaikyste, kur jie nenormaliai susiformavo. As turiu pradeti matyti pasauli kitomis akimis, sveiko, nesuzaloto zmogaus akimis. Aisku butu optimistiska, kad sitaip sugebeciau pilnai atsikratyt blogu iprociu, bet svarbiausia suvokti, KUR yra daromos tos klaidos, nes as neisivaizduoju KAIP pasauli mato zmogus, kuris nepatyre seksualines proevartos vaikysteje. Tik deja visa literatura ir straipsnius randu tik anglu kalba.
As laukiu tavo laisko mama, as puikiai suprantu, kad nera lengva atsiverti, netgi prisiminti ka nors skaudaus yra be galo sunku, bet dabar skaitydama kitu zmoniu istorijas, ju pasisakymus, nebesijauciu viena ir svarbiausia, kad bendraujant su atitinkamais zmonemis nebijai pasisakyti, nes nebusi nesuprastas, nereikia nieko gedytis, nereikia jausti kaltes, nes butent gedos ir kaltes jausmas tokius kaip as baigia prazudyti. Netgi jeigu kazkas su tavimi vyko ir tu nieko neatsimeni, tokie dalykai isirezia giliai pasamonen, o atminties praradimas siais klausimais buna naturalus kuno atsakas i patirta trauma. As pati labai mazai detaliu atsimenu, sunku atsiminti ivykiu seka ir panasiai, bet kas tiksliai isireze atmintin, tai tas slykstus kvapas, jo pasenusios rauksletos rankos. Jis vadina mane arciau, bet as nenoriu, jis praso, kad nusimauciau kelnes, bet as nenoriu, jis pazada man duoti saldaini ar rubli, kad galeciau ju nusipirkt, as stoviu pries ji, o jis sedi priesais mane ant lovos, jis man ten ciupineja, o as laukiu kada tai greiciau pasibaigs. Jis mane praso, kad as liesciau jo daikta, bet as nenoriu. Jis masturbuojasi pries mano akis ir as laukiu kada tai pasibaigs. Jis nenaudojo fizines prievartos kiek atsimenu, bet naudojosi mano vaikisku nekaltu naivumu. Kiek dar mano protas yra uzblokaves atsiminimu neisivaizduoju, vienas is kuriu sesuo netycia pamate kaip as guliu ant jo lovos salia ant pilvo, o jis glosto mano uzpakali. Zinau tik viena, kad pirmo karto metu man kraujo nebuvo, as suprantu, kad buna atveju ir tai gali buti normalu, bet visgi kelia itarimu. Dabar tie piesinukai su 2 zmoniu sueities scenomis, tais laikais jokiu zurnalu, jokios vaizdines medziagos nebuvo, net pati nezinau is kur as galejau tai nupiesti, to nemaciusi. Tik kiek atsimenu moteriskos lyties organu detaliai nepiesdavau, bet tiksliai zinojau kur vyriskos lyties organas turi atsidurti. Kai sitai rasau, man jau nera taip skaudu rasyt, gal pas mane koks blokas uzsidejo, nezinau, as tik zinau, kad tiesai paziurejus i akis, man lengviau darosi, as suprantu, kad as buvau nekalta, kad manimi pasinaudojo ir as neturiu del to gedytis ir bijot kalbet apie lytinius organus, tuo tarpu kai visas pasaulis netgi per daug atvirai apie tai kalba.
Myliu x buciuoju x
