Vaikystė be ašarų arba Stop pedofilijai

taip,normalus zmones tokiu fraziu vaikams neturetu sakyti,manau kad tai kalba jau krypsta iskrypimo linkme,o jei tai dar solidaus amziaus zmogus-pasitiketi juo nepatarciau..tokie buna labai pavojingi.

[/quote]
Priešistorėje yra nemaloniu akia dalyku, bet pensinio amziaus zmogui, kad ir labai artimam nelabai padoru kalbet apie bucinius, ka ten jis buciuoja...
[/quote]
Tada po griezto pokalbio-meskit is aplinkos.

As pasisakysiu.

Augom su sese kaime pas mamos tevus, mama issikyrus. Dedukas alkoholikas. Jo besaikiai gerimai turejo viena dideli pliusa - jam "nebestovejo". Visa vaikyste ir paauglyste jis ateidavo pasiziuret i vonia, kai mes maudydavomes (vonia rusy, be jokios paslepiancios uzuolaidos). Kai rytais rengdavomes i mokykla - irgi pastoviai "netycia" uzklysdavo i kambari. Kai tapom paaugles ir pradejo augt krutine - atvirai graibydavo, znaibydavo. Ir uzpakalius.

As visa gyvenima bijosiu net pagalvot, kas butu buve, jei jam "stovetu". Nes siaip viskas apsiribojo tik grabaliojimais ir ziurejimais.

Mociutes reakcija? Dazniausiai jokia, kartais juokdavosi is musu su sese ("ka cia issigalvojat mergos"), kartais aprekdavo deduka. Motinos reakcija? Absoliuciai jokia.

Siaubas kažkoks. Kiek kur pasiskaitau kokiu istorijų, dažniausiai suaugusieji tuo netiki. Nejaugi jie mano, kad ši problema neegzistuoja?

Butent, suaugusieji situo netiki, nes labiau tiki savo vyru, tevu, uosviu, nei kad vaiku. Vaikas juk fantaziju pilnas, prisigalvoja, demesio trukumas Ypatingai tai vyksta seimose, kuriose kuris nors vyriskos gimines atstovas isgerineja. Brr, augau alkoholiku seimoje. Dar dabar dekinga broliui, kuris manim patikejo ir itaise spyna mano kambario duryse. Bande ir mane sesers vyras apciupineti girtas budamas, kai pasiutau klykti pasisalino. O papasakojus seseriai visi nusijuoke, kad vyras greiciausiai girtas budamas sumaise mane su mano seserimi. Aga, 10m vaika eina sumaisyti su suaugusia moterimi. O baisiausia buvo, kai krutine pradejo augti Tik ziuredavo ir ziuredavo ir bandydavo paliesti klausdamas ar jau paaugo dar Ziauru. Mamos, saugokite savo mergytes, tie priekabiavimai, kad ir patys menkiausi, yra tooookie nemalonus auganciam vaikui. Jei vyras atkreipia demesi i mergytes augancia krutine, eina i vonia, kai jinai maudosi, ieina i kambari, kai persirengineja ar nueina pasakyti labanaktis ir uztrunka siek tiek ilgiau... geriau jau itarimas, negu kad bus viskas per velu. Negaliu sakyti apie seimas, kuriose negeriama. Gal negerianciais vyrais galima labiau pasitiketi, bet gerenciais - niekada. As jau dabar neleidziu maudyti savo dukrytes vyrui, nors dukrytei dar tik 1,5 metu. Nors jis negeria, niekada nepastebejau nieko, bet va.. turiu beda is savo vaikystes, esu be galo itari, kas liecia visa ta siauba. Pastebeciau, itarciau, prarastu savo vaikus ta pacia diena.

As manau kad dauguma ju tikrai tiki, ypac mamos - juk pazista savo vaikus, apskritai pazista vaikus ir suvokia, kad jie tokiu dalyku siaip sau neissigalvotu. Bjauriausia, kad pedofilai labai retai isnaudoja 'svetimus' vaikus (viesose vietose, gatvese, parkuose ir pan.), dazniausiai auku iesko artimuju tarpe. Bandau speti, mamoms buna nelengvas isgyvenimas kai mylimas zmogus (vyras? tevas? senelis? brolis?) isnaudoja mylimus vaikus. Beja, jeigu tai tevas/senelis ir isnaudoja jos vaikus, didele tikimybe, kad vaikysteje ir ji pati buvo isnaudota, o kas dedasi tokiu zmoniu galvose, isgyvenusiose tokius kosmarus, galiu tik spelioti. Turbut kazkuria savo dalimi i tai ziuri kaip i 'normalu' dalyka - juk taip pati uzaugo, ta mate, ta patyre, nors is visuomenes zino, kad taip neturi buti. Gal jaucia nuoskauda, kad jos vaikysteje niekas neapgyne? Gal tebesijaucia kalta, kad nesugebejo apginti saves ir nesijaucia tiek tvirta apginti savo vaikus? Pasmerkti tevus (nors statistiskai dazniausiai isnaudojami vaikai is isirusiu seimu, taigi reiktu sakyti ne tevus, o mamas) yra labai lengva, bet jei pacios patirtume tokia dvilype situacija? Ir skauda del vaiko ir del kito mylimo zmogaus, nesinori jo iduoti policijai, o ir kitaip kartais isguiti is savo gyvenimo neiseina. Neteisinu mamu, zinanciu ir neapginanciu savo vaiku, ir atrodo pati ju vietoje tikrai tikrai taip nesielgciau, bet kaip daznai mums atrodo 'taip nedaryciau', kol patys nepapuolame i tokia situacija sunku suprasti zmogaus jausmus, kai nieko panasaus neisgyvenai.
Griztant prie Liutaures klausimo, man tas sakinys nepasirode kazkuo keistas. Manau viskas priklauso nuo aplinkybiu, kurias zinote tik jus. Ir jeigu jauciate, kad cia kazkas ne taip, greiciausiai taip ir yra. Saugokite savo vaika, visu svarbiausia - nebijokit. Musu baimemis linke naudotis blogi zmones.
Papildyta:

As atsiprasau, jeigu lendu i per daug intymia zona Bet ar jus esate snekejusi apie tai su vyru, ar pasakojote jam apie savo vaikystes isgyvenimus? Kaip jis reaguoja i toki jusu elgesi, ar nesijaucia atstumtas, nesijaucia izeistas, kad ir jam krenta kazkoks itarimo seselis, nors jis apie tai nei minties niekada (tikekimes) neturejo?

Dedukas grabaliodavo mus nesislepdamas, daznai mociutes ar mamos akivaizdoje. Mums nereikejo nieko pasakot, kas vyksta, nes jos pacios viska savo akimis tukstancius kartu mate. As daugybe metu galvojau, kad tai visiskai normalu, kol kazkaip nei is sio, nei is to paciai daejo pries kelis metus, kad ne velnio tai nenormalu.

As su kiekvienais metais vis labiau nekenciu savo motinos. O mociute man isvis pasidare visiskas nulis, svetimas zmogus. Auksine vaikyste ... neturejau as tokios. Manoji buvo kazkokia purvina.

MB zino, kad as is alkoholiku seimos, bet kad tokie dalykai vyko, tai ne. Nemanau, kad kada nors ir papasakociau. O as nerodau savo paranojiskumo, grazia forma viskas vyksta. Beje, kuris vyras taip ir verziasi keisti vaikams pampersus ar juos maudyti? As pati pradzioje siuliausi, tai jis nemate problemos tame, dabar ir nebeklausia...

Kol maniske buvo kudikis-as be vyro pagalbos tikrai nebuciau susitvarkiusi maudant ar pan.Ir iseidavau,palikdavau su teciu,tai negi nepakeis vaikui pamperso...
Suprantu,kad su skaudzia patirtimi sunku pasitiketi zmonemis,bet jusu vyrui taip pat turetu buti skaudu jei suprastu ka galvojate .Pabandykite save isivaizduoti jo vietoje.Kaip jaustumetes?

Oj ne, pradzioje tik jis ir temaudydavo dukryte, as negalejau, jinai man tokia gleznute atrodydavo Ir jokiu minciu nebuvo blogu, nes paprasciausiai vaikas dar kudikelis tuo metu buvo. Ir pampersus keisdavo. Na, ir dabar keicia, nesu as visiskai paranojike Tik tiek, kad jei as esu namie, tai pati pakeiciu ir nemanau, kad jis jauciasi nuskriaustas del to. Greiciau, jau dziaugiasi, kad nereikia keisti pampersu Butent MB iniciatyva yra mokomasi sesti ant puoduko. O del maudymosi.. na, as pradejau maudyti, bet tai nereiskia, kad varau vyra lauk is vonios, kad tik nepasiziuretu i vaika. Nesupraskit klaidingai, as ne paranojike, tik siek tiek nejauku, jei vyras maudo ar keicia pampersa dukrytei. Bet as tikrai nekomentuoju ir neaiskinu jam del tokiu dalyku. Zinau, kad jinai dar mazyte ir mano vyras nera geriantis todel sansu, kad kazkas butu kada nors yra mazai Apie tai as net ir negalvoju, tik va, kai paskaitau tokias temas, tada nustembu, kad kai kurios mamos tokios naivios, arba ima pyktis, kai mama renkasi kuo patiketi, vyru ar vaiku, ar kaip kad sakoma, gaila apie vyra pranesti policijai, kai suzinomi tokie dalykai... kas cia per klausimai? Man niekada nekiltu tokio pasirinkimo.. As tik uz vaika ir jo kancias. Vyras suauges zmogus, jisai zino ka renkasi ir kodel. Jei padarei nusikaltima, tai ir atkentek uz ji.

Visiškai sutinku.