Labas,
Prisiregistruoju pagaliau ir aš su
Sofi Oksanen Valymas.
Perskaičiau Kristinos
Sabaliauskaitės Silva rerum II, tikrai labai patiko, tai ne pirmoji dalis, kuri nuvylė, nes labai buvau patikėjusi visoms toms reklamoms. Antroji dalis tikrai tokia kitokia, nors mane ir ne iš pradžių įtraukė, bet jau kaip įtraukė, tai iki pat paskutinio puslapio. Tik jau man neatrodo šis romanas nei kažkuo stebuklingas, nei turintis kažkokios pažintinės vertės, netgi istoriniu man jį sunku pavadinti: na yra ten tų detalių, bet tik kaip toks fonas.. Labiau man tai romanas vis tik apie moteris, apie jų jausmus ir išgyvenimus, o tie jausmai ir išgyvenimai nedaug kuo tesikeičia, ar jos gyventų baroko, ar informacinės visuomenės laikais.
Ai, dar tiesa išsireiškimai ir mintys apie antrą galą kai kur tai šokiravo, ir ne vienoje vietoje, na jeigu tais laikais visuomenė taip kalbėdavo, o gal ir kalbėdavo, tai iš kur toks posakis "o mūsų laikais...".
QUOTE(Stikliukas @ 2011 08 08, 10:27)
Galvoju dar užklaust, ar galit pavardint knygas, kurios jums sukėlė labai labai didelį nusivylimą- na tikėjotės tOOOOOOkio, o gavosi pššššššššššššš
arba autorius...nes aš turiu, berods, du tokius autorius- visiškas fiasko- niekaip neprisijaukinau
Čia labai įdomu, bet labai individualu, vienam ta knyga didžiai įdomi, kitam gi - didžiulis nusivylimas. Tai ir renkamės kiekvienas sau...
Mane tai labai nuvylė
Richard Bach.
Tiltas per amžinybę, nes jau toks gražus buvo aprašymas, jau tokie be proto atsiliepimai buvo, knyga, pakeitusi gyvenimą ir pan.
Toliau labai keista, bet visai negalėjau skaityti
Cormac McCarthy Laukinių arklių pakerėti, nors buvau skaičiusi to pačio autoriaus knygą
Kelias ir galvojau, kad bus toks pat šedevras.
Vogti arklius nepadarė laukiamo įspūdžio, nors knyga rodos, tikrai nebloga, be to, mėgstu skandinavų rašytojus ir jų stilių.
Dar kelios buvo, bet dabar greitai neatsimenu.
vienzo, geda, geda ir dar karta geda. 
