Knygos, knygos, knygos...

as dabar taip vel uzsimaniau filma paziuret. Tuoj turesiu

OI, klausyk, o gal kalbejai su vietiniais apie sia knyga? Kaip jie ja vertina, labai idomu?
Papildyta:
Skaitau ta Kubelka ir jauciu, kad siuo metu ana man kazkaip visai neaktuali

Ingenai, su gimtadieniu

Laba.


Ir kokios knygos toje krūvoje?

Ingėnai, nuoširdūs sveikinimai gimtadienio proga

Su keliais zmonem kalbejau, tai ju buvo neigiama nuomone, nepamenu kodel, kazkaip jiem nepasirode labai romantiska ar pan, gal todel, kad vaikinai apie pamuka irgi priestaringa nuomone, nelabai patinka. Na cia reiktu daugiau paklausinet, visgi turkija be galo didele salis o siuo metu cia labai populiari Elif Shafak

Kadangi iš grožinės nelabai kas gero buvo likę, vampyrai nedomino, vaikai irgi, tai pasirinkau.


O krūvoje yra sudėtos šios knygos. Pusę iš jų yra leidyklos dovanos, tad nori nenori turiu teikti pirmenybę skaitymui

OI, manau, kad Ciauskute - ziauriai moteriska knyga, todel labai keista, kad ja parase vyras, o dar turkas ir, be to, ne siu laiku turkas

Isivaizduoju, kad ne vienas lietuvis vaikinas taip nesvaigsta del jos irgi
Papildyta:
va



ir va

nė vienos neskaičiau (erškėčių paukščiai tebelaukia savo eilės ), bet nujaučiu, kad jei ne visos, tai bent jau daugelis, tikrai įdomios

Ingėnai su tavo diena

Ačiū, merginos



Iš tų trijų Turkijos rašytojų šiai dienai turbūt didžiausias simpatijas visgi ir aš jaučiu Elif Shafak. Antroj vietoj būtų Pamukas.


Aš irgi niekaip neįsivaizduoju vaikino, vyro , svaigstančio dėl "Čiauškutės" Na tikrai labai jau moteriška (greičiau, netgi mergaitiška, nei moteriška) , labai romantiška knyga.

Kaunietės, gal kuri nors turit Step Top'o kortelę?

Labutis
Užsikasiau su darbais: vasara artėja prie pabaigos, tuoj išeisiu į praktiką, tai tvarkausi tvarkausi- o galo krašto nematyti. Vaikai irgi pernelyg toli nuo savęs nepaleidžia
Pakolkas tupinėju ties ta pačia 1001 filmas, kurį.... na, bet negėda, kad vis prie tos pačios, nes knyga yra 960 puslapių

Masako, Ingėnai jums klausimėlis. Kadangi OT, tai pageltoninsiu
Masako, tavo mergaitė jau į paruošiamąją eis? Ingėnai, o tavo jau mokinukė? kaip sekasi mokytis skaityti, kaip rašyti, skaičiuoti.....kokius būrelius lanko? Pagalvojau, jeigu mamos tokios skaitovės, tai gal ir vaikai linkę? nes mano panelė tai nelabai rodo norą ieškau, kur čia nukreipt tinkama linkme

Ingėnai, su tavo švente

Diane Chamberlain "Prieš audrą"

Pirmiausia ši knyga mane patraukė savo viršeliu. Tas neįtikėtinai sodriai mėlynas dangus. Na o jau po to patraukė ir savo turiniu.
Įtraukianti ir prikaustanti istoriją, kurią lengva ir įdomu skaityti. Tiesiog nepastebi kaip verčiasi puslapiai.

Tai vienos šeimos istorija - tragedija, kurioje parodomi susiklostę santykiai tarp tėvų ir vaikų, kurioje tėvų klaidos pakeičia ar net sugriauna vaikų gyvenimus.
Tai pasakojimas apie opiausios šeimos problemos - alkoholizmo - pasekmes.
Apie mokėjimą suprasti, pastebėti, užjausti, mylėti, atsiduoti.
Apie mokėjimą pripažinti savo klaidas ir kaltes ir bandymą viską atitaisyti.
Apie sugebėjimą paleisti praeiti, atsitiesti ir gyventi toliau.

"Jeigu nesusitaikysi su netektimi, ji sugrįš pas tave vėliau ir įkas dar skaudžiau."

Tai pasakojimas apie ypatingų poreikių berniuką, kurio pasaulis labai paprastas ir nekaltas, o ketinimai tik geranoriški ir nuoširdūs.
Tai pasakojimas apie paauglę, kuri paliekama augti savarankiškai ir su savo problemomis susidoroti kaip išmano.
Tai pasakojimas apie moterį, kurią likimas apdovanoja viskuo apie ką galima svajoti ir ko trokšti, tačiau per savo egoizmą, aklumą ir apsileidimą ji viską paleidžia vėjais. Kai jai suteikiamas antrasis šansas, ji griebiasi gyvenimo su visišku atsidavimu, tačiau ir vėl lieka akla.
Tai pasakojimas apie vyrą, kuris visą savo gyvenimą trokšta ir siekia to, ką jau senų seniausiai turi, tačiau nesugeba įžvelgti.

Savo turiniu, rašymo stiliumi, pateikimu ir netgi tematika labai primena Jodi Picoult knygas. Dauguma aprašomų vietų egzistuoja ne tik knygoje, bet ir realybėje. Autorė vaizdingai piešia salos gamtą, vandenyną ir salos gyventojų kasdienybę.
Pati pradžia man pasirodė labai pabiri, neaiški, buvo sunku susigaudyti ir susieti vieną su kitu, bet po maždaug pirmojo šimto puslapių situacija pasitaisė ir istorija įtraukė.
Taip pat buvo vienas dalykas, kuris man nepatiko ir labai erzino. Kuomet yra keliami labai rimti kaltinimai vaikui (kai net gresia įkalinimas iki gyvos galvos) turint tik menkus įrodymus, o pats tyrimas vyksta labai vangiai.

Knyga labai tinkama savaitgaliui ar šiaip maloniam poilsiui. Taip pat turėtų patikti ir tiems, kurie mėgsta Jodi Picoult knygas.