Knygos, knygos, knygos...

Ačiū, Dori, už reportažą iš Londono.

Aš tai po ilgo laiko paėmiau į rankas McEwan "Atpirkimą", tai dabar jau žymiai smagiau skaitosi, nes pirmą kartą skaitydama dar labai filmą prisiminiau, tai šiek tiek trukdė. Subtilia kalba atskleisti veikėjų charakteriai leidžia ja po truputį mėgautis.

speaking speaking tik dar nerandu daug laiko nei knygom, nei cia viska perskaityt, tik akim perbegau

Bet jei neskaitei, tai ir negali žinoti, šedevras ar ne, nesvarbu, ką kiti sakytų.

Bet jei nepatiks, labai nepyk. Jau nemažai dėl tavęs esu apsirikusi- kai pagalvodavau, kad tau knyga turėtų patikti, dažnai būdavo atvirkščiai.
O kuo tau "Lizės istorija" neįtiko? Tikrai tokia neįdomi? Man tai dar neteko skaityti Kingo knygos, kurią būčiau norėjusi mesti.

Dėl populiarių knygų- jei daug kas labai giria, tai dažniausiai ir aš užsinoriu perskaityti, kad žinočiau, kas ten per daiktas. Nemažai jų būna to vertos. Kad ir tokia "Valgyk, melskis, mylėk"- nieko gero nesitikėjau, o paėmė ir net labai patiko. Picoult neskaitau, nes tematika nedomina. O pvz. "Saulėlydis" netraukia ne dėl temos. Nuo jos atbaidė kelių iš mūsų įdėtos ištraukos. Kai prisimenu ką nors panašaus į sakinį "ji troško įsisiurbti į tobulas jo lūpas"- brrr, bet koks noras praeina.

Tu jau nepyk ant manęs, nes aš tai nepiktai rašiau . Ir tikrai ne tau vienai taikiau, o bendras tendencijas komentavau.
Tiesiog norėjau pasakyt kad absoliuti dauguma verstinių knygų kurias mes skaitom yra bestseleriai (dabartiniai ar ankstesnių laikų). Kitaip ir būt negali - nepopuliarių knygų leidėjai tiesiog neverčia ir neleidžia.

*oi, net nepagalvociau, tu ka

**Man atrodo, tu isvis labai istverminga skaitytoja esi, ir nedaug ka esi numetus?
Nezinau, man Lizes sitorija labai nuobodziai skaitosi, tiesiog knyga apie nieka Galbut ten kokia bomba veliau laukia, bet nebeturiu kantrybes laukt Gal dar bandysiu grizt prie jos..

Noriu, nenoriu, iš tikrųjų twilight ar hario poterių siužetus numanau, tiek iš aplinkinių diskutavimo, tiek iš reklamos per tv ar filmo nuotrupos. Nemėgstu fantastikos elementų, todėl, manau, man tai ir nepriimtina. ( Gal knygos kalba ir turtinga, bet man ne mažiau svarbus siužetas) Turbūt ne taip išsireiškiau, tiesiog nesuprantu tokių, kurie skaito, nes dabar tas knygas skaito VISI, tai "ir man bus įdomu". Kaip caralaitė sakė, jei anotacija patinka, gali griebti tą naujausią knygą, bet jei tik iš to, kad dabar ją visi skaito, tai aš to nelabai suprantu. O tokių, kurie taip renkasi knygą, yra daug. Bent jau man yra tekę dalyvaut tokioje diskusijoje, kur iš susirinkusiųjų net apie 85 proc. skaitančio jaunimo rinkosi tarp tų dviejų knygų Vieni nuo jų kaifavo, kiti buvo abejingi, bet kai paklausėm, tai kodėl skaitei, atsakė, kad todėl, nes dabar jas visi skaito. Ta prasme, renkasi ne tai, kas jam patinka, o tai, kas populiaru. Nes kas yra populiaru, tas turėtų būti gerai.

laba.

Apie populiarias knygas: kad ir kokia būtų populiari knyga, jei tematika nepatinka, tai jos ir neieškosiu. Nors dažnai knieti sužinoti, ką joje tokio randa, kad taip skaito ir giria. Aišku, būna, kai susidaryta nuomonė (kai koks 90% atsiliepimų būna labai teigiami) trukdo skaityti, nes pamatau, kad tiek, kiek tikėjausi, įdomumo nė su žiburiu nerasiu. Bet juk ir negali viskas visiems patikti
Tiesa, Leveret ar kitos, prijaučiančios fantastikai, gal žadat skaityti Emos sala ? Nes reklamos su ja tai labai daug.


nuo tų stalų pusdienį jei ne ilgiau neatsitraukčiau


tuo pačiu

Šioje knygoje rasite tris skirtingų žanrų kūrinius: apysaką ,,Stiklo šalis”, romaną ,,Šermenys” bei dramą ,,Formulė” (tik kažkodėl ant viršelio apie pastarąją neužsiminta). Iš pradžių perskaičiau ,,Stiklo šalį”, o jau tuomet perėjau prie ,,Šermenų” ir ,,Formulės”.

Apsysakoje pasakojama apie moterį, neseniai pagimdžiusią antrą vaiką, ir jos trapų lyg stiklas pasaulį. Skaitydama jutau niūrią ir slogią nuotaiką ir vis galvojau, kodėl lietuvių rašytojai rašo taip liūdnai, argi negalima sukurti ką nors linksmo?.. Tačiau viskas aprašyta paprastai, realistiškai ir įdomiai.

Romano pavadinimas ,,Šermenys” irgi nesako, kad bus kas šviesaus. Ir iš tiesų, viskas kvepia nykimu, mirtimi, degradacija. Kūrinyje pasakojama Mildos, Selenių atžalos, istorija. Joje maišosi dabartis su praeitimi, tas keitimąsis kartais toks nežymus, kad net vienu metu nebesuvokiau, kas ten vyksta. Bet greitai viskas stojo į savas vietas. Romanas tikrai įdomus, nors, kaip minėjau, nuotaika niūri.

Na, o drama šiek tiek išsiskiria iš kitų dviejų kūrinių. Čia- Juozapas ir Marija, besilaukianti vaiko. Bet visa tai vyksta dabar, praėjus dviems tūkstančiams metams. Jie prisiglaudžia traktorių remonto dirbtuvėse- jomis virto bažnyčia, kadaise vienijusi žmones ir kvietusi melstis. Kaip ir tuomet, taip ir dabar beveik niekas netiki ir tik juokiasi iš Marijos, kuri sakosi besilaukianti vaiko, ne ko kito, o berniuko, Dievo sūnaus. Kaip priešprieša visam tam šventumui yra ne tik toji išniekinta šventovė, bet ir nusikaltėliai, kiti aplinkiniai. Pasirodo, yra ir spektaklis pagal šią dramą, daugiau informacijos rasite Lietuvos nacionalinio dramos teatro puslapyje.

Rekomenduoju.

O as tai del smalsumo, kuri suzadina ta masine psichoze - noriu suzinoti, koki gi man ispudi padarys.

Net jei ir siužetas visiškai netraukia? Aš taip negalėčiau:))

As, zinok, ne karta isitikinau, kad man svarbu ne kas parasyta, o KAIP parasyta

o kas yra tas "netraukiantis siužetas"?

jau dave suprast, kad vampyrai ir kitokia fantastika...