QUOTE(Fatimaallaa @ 2011 08 16, 17:19)
Kas žadat eiti į 'Džeine Eir" su AL kvietimu?
Pirma reikia pakvietimą gauti.
Pirma reikia pakvietimą gauti.
QUOTE(Masako @ 2011 08 16, 14:27)
Mergai, jau kaip as jumi dekinga, kad sugundet savo pavyzdziu bibliotekoj apsilankyt. Uzsirasiau gi i vietine (Pavilnio) ir esu baisiai laiminga - parsitempiau kruva knygu. 
O vaizdelis jos - kaip sena sena kaimo bibliotekele - priestvaninis medinis namas su jam budinga aplinka ir kvapu Kazkodel labai gerai nuteike 
O vaizdelis jos - kaip sena sena kaimo bibliotekele - priestvaninis medinis namas su jam budinga aplinka ir kvapu Kazkodel labai gerai nuteike Va, gal nebūsi nusiteikus prieš bibliotekas
Ką parsinešei?
QUOTE(laTulipe @ 2011 08 16, 16:29)
Aš tai sužinojau, kad atėjo lapelis, bet kadangi laukiu ir kito siuntinio, tai nežinau, ar knygos, ar ne knygos atėjo Ryt tik išsiaiškinsiu 
Ryt tik išsiaiškinsiu Man tai į namus atnešė per vilpost
Tik labai pyko,kad telefono numerio nebuvo
QUOTE(adžani @ 2011 08 16, 15:25)
šiaip aš jį gavau 2 asmenim 18 d, bet laikas labai jau ankstyvas. Tai net nežinau ir norisi ir anksti labai
Gal čia tik vilnietėms
Nes juk seansas darbo dieną ryte Vilniaus akropolyje
Ingvar Ambjornsen "Vaizdas į rojų". Apie jauną vyrą Elingą, kuris mirus motinai, įsigyja teleskopą ir ima stebėti priešais esančio namo gyventojus. Negaliu sakyti, kad knyga visai nepatiko, bet labai įdomi irgi nebuvo. Tikėjausi, kad bus daugiau apie stebimus žmones, apie tai, ką jie veikia, bet pasirodė, kad didžiają knygos dalį sudaro pagrindinio veikėjo pafantazavimai - po kiekvieno neilgo stebėjimo jis sukurdavo ištisą istoriją apie tų žmonių gyvenimą ir pats ja beveik patikėdavo. Ir nors tuose pafantazavimuose pasitaikydavo labai protingų ir įžvalgių dalykų, vis tiek skaityti juos buvo gana nuobodu. Be to, juokas irgi per daug neėmė, nors tai ir buvo žadėta ant knygos viršelio. Galbūt dėl to, jog aišku, kad Elingas turėjo kažkokių psichinių problemų, nors jo liga ir neįvardijama. Ir net jei mokėjo ironiškai pakalbėti apie kitus, pirmiausia pagalbos reikėjo jam pačiam.
John Steinbeck "Tortiljų kvartalas". Apie grupelę draugų, gyvenusių nedideliam Kalifornijos miestely po 1-ojo Pasaulinio karo. Visi jie benamiai, bedarbiai, labiau už viską mėgstantys išgerti- žodžiu, patys tikriausi valkatos. Ir kai vienas jų paveldi du mirusio dėdės namus, visa chebra viens po kito apsigyvena kartu, ieškosi maisto ir gėrimo, apkalba pažįstamus, pasakoja istorijas ir retkarčiais patiria vieną kitą nuotykį. Knyga savo turiniu labai primena Bukovskio kūrinius, tačiau skiriasi tuo, kad parašyta labai gražiai, t.y. be jokių keiksmažodžių ir kitų nešvankybių. Nors knygos herojai geria, vagiliauja, mušasi, apgaudinėja ir nevengia moterų, tačiau visiems šiems "darbams" aprašyti autorius parinkęs tokius žodžius, kad skaitant viskas atrodo daug šviesiau, lengviau ir nekalčiau. Net jei ir nesinori smarkiai juoktis, vis tiek aprašomi dalykai kelia šypseną, o veikėjai atrodo gana simpatiški. Žinoma, už visos tos ironijos ir humoro slypi sudėtingos problemos, tačiau jų skaitant beveik nesijaučia.
John Steinbeck "Tortiljų kvartalas". Apie grupelę draugų, gyvenusių nedideliam Kalifornijos miestely po 1-ojo Pasaulinio karo. Visi jie benamiai, bedarbiai, labiau už viską mėgstantys išgerti- žodžiu, patys tikriausi valkatos. Ir kai vienas jų paveldi du mirusio dėdės namus, visa chebra viens po kito apsigyvena kartu, ieškosi maisto ir gėrimo, apkalba pažįstamus, pasakoja istorijas ir retkarčiais patiria vieną kitą nuotykį. Knyga savo turiniu labai primena Bukovskio kūrinius, tačiau skiriasi tuo, kad parašyta labai gražiai, t.y. be jokių keiksmažodžių ir kitų nešvankybių. Nors knygos herojai geria, vagiliauja, mušasi, apgaudinėja ir nevengia moterų, tačiau visiems šiems "darbams" aprašyti autorius parinkęs tokius žodžius, kad skaitant viskas atrodo daug šviesiau, lengviau ir nekalčiau. Net jei ir nesinori smarkiai juoktis, vis tiek aprašomi dalykai kelia šypseną, o veikėjai atrodo gana simpatiški. Žinoma, už visos tos ironijos ir humoro slypi sudėtingos problemos, tačiau jų skaitant beveik nesijaučia.
QUOTE(linamog @ 2011 08 12, 22:33)
Ateinu su atsiliepimu - slogi, niuri, beviltiska. Jei jusu gyvenime juodas periodas, sios knygos nerekomenduoju, nes perskaicius viskas atrodys dar slogiau. Bet negaliu nepagirti paprasto, naturalaus destymo stiliaus, nenaudojant holivudiniu klisiu, pigiu siauba ir pasislykstejima sukelianciu aprasymu (kuo kartais megejas papiktnaudziauti S.King). Viskas zemiska ir realu, bet nuo to ne kiek ne maziau klaiku.
sekancia skaitysiu sita, labai jau idomu pasidare
Thomas Harris "Raudonasis drakonas"
Prieš imdamasi jos kiek dvejojau, nes 'Avinėlių tylėjimas' labai nuvylė. Vis galvojau, kad tai dėl to, kad esu mačiusi filmus ir ne kartą. Bet šį kartą knyga aplenkė filmą, nors scenarijus ir nenukrypo nuo įvykių sekos pasakojime.
O beto, prie malonaus skaitymo prisidėjo ir geras knygos vertimas, nebuvo jokių neaiškių vertinių ar iškreipimų.
Pats pasakojimas daugiau turintis paslapčių ir mistikos. Žudikas nėra paslaptis, bet vat kodėl jis taip daro ir kas jį skatina autorius bando atskleisti pasakojimais iš jo gyvenimo, jo kasdienybės, jo praeities atsiminimų. Bet vis tik iki galo nėra paaiškinta kodėl. Žinoma, galima viskuom kaltinti praeitį ir sunkią vaikystę, patyčias ir pažeminimus, bet nereiktų pamiršti tą žiaurumą ir norą skriausti ir viską niokoti slypinti kiekviename iš mūsų, kurį mes slopiname po dogmų ir įvairiausių taisyklių šydu. Bet protas kartais aptemsta, apsauga susilpnėja ir pasirodo tos tikrosios šmėklos.
Knyga iš daktaro Hanibalo Lekterio serijos. Maniajakas žudo ištisas šeimas, bet policija neturi nei vieno įkalčio ar teorijos kas tai daro ar bent kodėl tai daro, kaip pasirenka ir kam. Į tyrimą yra įtraukiamas ir detektyvas Greihamas, kurio dėką žiaurusi daktaras pakliuvo už grotų. Iki pat pabaigos tyrime nieko nepaaiškėja ir net neatsiranda koks "kabliukas". Beja, pati pabaiga buvo labai netikėta. Jau maniau, kad viskas pasibaigs kaip visada, bet...
Knyga įtraukė, skaitėsi greitai ir lengvai, bet vis tik buvo man ir nuobodžių vietų, per daug smulkmeniškų ir manyčiau nelabai reikšmingų. Na bet tai nesugadino knygos. Patiko. Ir tikrai rekomenduočiau tokio žanro gerbėjams.
Prieš imdamasi jos kiek dvejojau, nes 'Avinėlių tylėjimas' labai nuvylė. Vis galvojau, kad tai dėl to, kad esu mačiusi filmus ir ne kartą. Bet šį kartą knyga aplenkė filmą, nors scenarijus ir nenukrypo nuo įvykių sekos pasakojime.
O beto, prie malonaus skaitymo prisidėjo ir geras knygos vertimas, nebuvo jokių neaiškių vertinių ar iškreipimų.
Pats pasakojimas daugiau turintis paslapčių ir mistikos. Žudikas nėra paslaptis, bet vat kodėl jis taip daro ir kas jį skatina autorius bando atskleisti pasakojimais iš jo gyvenimo, jo kasdienybės, jo praeities atsiminimų. Bet vis tik iki galo nėra paaiškinta kodėl. Žinoma, galima viskuom kaltinti praeitį ir sunkią vaikystę, patyčias ir pažeminimus, bet nereiktų pamiršti tą žiaurumą ir norą skriausti ir viską niokoti slypinti kiekviename iš mūsų, kurį mes slopiname po dogmų ir įvairiausių taisyklių šydu. Bet protas kartais aptemsta, apsauga susilpnėja ir pasirodo tos tikrosios šmėklos.
Knyga iš daktaro Hanibalo Lekterio serijos. Maniajakas žudo ištisas šeimas, bet policija neturi nei vieno įkalčio ar teorijos kas tai daro ar bent kodėl tai daro, kaip pasirenka ir kam. Į tyrimą yra įtraukiamas ir detektyvas Greihamas, kurio dėką žiaurusi daktaras pakliuvo už grotų. Iki pat pabaigos tyrime nieko nepaaiškėja ir net neatsiranda koks "kabliukas". Beja, pati pabaiga buvo labai netikėta. Jau maniau, kad viskas pasibaigs kaip visada, bet...
Knyga įtraukė, skaitėsi greitai ir lengvai, bet vis tik buvo man ir nuobodžių vietų, per daug smulkmeniškų ir manyčiau nelabai reikšmingų. Na bet tai nesugadino knygos. Patiko. Ir tikrai rekomenduočiau tokio žanro gerbėjams.
QUOTE(aistuliaa @ 2011 08 16, 17:25)
zinok, nebuvau nusiteikus, bet kazkaip nesusiprotejau, kad ir as gi galeciau jose lankytis
Nieko labai sustro neparsinesiau, beeeeet gavau savo ieskota, beje, nauja Kingo Lizes istorija (nereiks pirkti)
, Seksa ir miesta, Moteri Berlyne, Maugham Viska sudejus, dar kazkokia negirdeta Mavis Cheek Ponios Fiton gyvenimas kaime(pagalvojau, kad aktualu )
Labukas, trumpam buvau pradingus, nes visokių reikalų reikaliukų- daržovės, konservavimai, namų tvarkymai
Vis bandžiau kokią knygą paskaityt, kad sudomintų- bandžiau Editos Wharton Nekaltybės amžius, bet tokia nuobodybė, kad mečiau po trečdalio
Dabar stvėriau Axel Munthe Knyga apie San Mikelę
norėtųsi, kad ši knyga niekada nesibaigtų 
Ir kaupiuosi atsiliepimo apie AL knygą rašymui ar visos parašėt
p.s pasigirsiu- mūsų namuose nuo pirmadienio gyvena nauja mūsų šeimos narė- šunytė Kaip vyras juokauja- sugrįžom į leliukų laikotarpį. Šunytei 2 mėnesiukai tuoj bus
Vis bandžiau kokią knygą paskaityt, kad sudomintų- bandžiau Editos Wharton Nekaltybės amžius, bet tokia nuobodybė, kad mečiau po trečdalio
Dabar stvėriau Axel Munthe Knyga apie San Mikelę
norėtųsi, kad ši knyga niekada nesibaigtų Ir kaupiuosi atsiliepimo apie AL knygą rašymui
ar visos parašėt p.s pasigirsiu- mūsų namuose nuo pirmadienio gyvena nauja mūsų šeimos narė- šunytė
Kaip vyras juokauja- sugrįžom į leliukų laikotarpį. Šunytei 2 mėnesiukai tuoj bus
O siaip maciau biblej ir Maurier Rebeka, ir Pamuk Nekaltybes muzieju, ir ieskoma Kingo Dolores Kleiborn, sake, berods, yra, taip kad
QUOTE(Masako @ 2011 08 17, 11:27)
O siaip maciau biblej ir Maurier Rebeka, ir Pamuk Nekaltybes muzieju, ir ieskoma Kingo Dolores Kleiborn, sake, berods, yra, taip kad
Man bibliotekos lankymas tapo pagrindiniu 2011 metų knyginiu atradimu
QUOTE(kiršė @ 2011 08 17, 10:48)
manau, ir man taip bus
