Knygos, knygos, knygos...

aistuliaa, visgi neimu "Tūlos" Vakar kroviaus lagaminą, labai giliai lentynoj buvo užkišta, tai netraukiau. Pasiėmiau S. Parulskio "Dorifore", reik pagaliau perskaityt
O į Londoną vykstu pas MB, gimtadienio staigmena, jo draugai nusprendė padovanoti jam mane, nupirko bilietus 4 dienom Labai tikiuosi aplankyti vietinius knygynus ir naujų skirtukų į kolekciją

Tai bent staigmena aš ir norėjau MB tokią staigmeną padaryt, bet.. ir šiaip labai šaunūs draugai

laba dar kartą


ne vienintelė bet man viena knyga tik kitą savaitę ateis, tai gal siųs abi iš karto na nesvarbu, kada gausiu, tada

Siužetas neįmantrus ir netgi galėčiau pavadinti žodžiu Picoult’iškas. Pagrindinis veikėjas- Džeikobas Hantas, kuriam diagnozuotas smegenų vystymosi sutrikimas – Aspergerio sindromas. Jis- nepaprastai protingas, tačiau bendravimas su žmonėmis jam sukelia daug sunkumo. Jis būtų tikras perliukas tiems, kurie domisi tam tikra sritimi, kuri įdomi ir Džeikobui, kadangi šis galėtų papasakoti viską, ką kada nors perskaitė ar kitokiu būdu sužinojo apie tam tikrą sritį, tačiau bendraamžiams jis tik- keistuolis ir netgi pamišėlis. Džeikobas nemoka tuščiai kalbėti (pvz.: jis niekuomet nepaklaus ,,kaip sekasi”, nors to ir reikalautų mandagumas), viską supranta pažodžiui (jei liepia ,,pasukti galvą”, tai jis ją ir pasuks kuria nors kryptimi, nors turima omeny ,,geriau pagalvoti”), negali pakęsti staigmenų ir gyvena pagal tvarkaraštį bei nustatytas taisykles. Jei kas jas sulaužo, jį ištinka priepuolis- ir niekuomet nežinai, kada tai bus. Kai randamas Džesės-jo socialinių įgūdžių mokytojos- lavonas, Aspergerio simptomai tampa Džeikobo kaltės įrodymu.

Lyg tol nebuvau beveik nieko girdėjusi apie šią ligą, tad tikrai buvo įdomu skaityti. Ne vienoje vietoje mąsčiau, kaip reaguočiau į tam tikrą situaciją, kaip nepalūžčiau, ir galiausiai, kaip visos motinos, auginančios neįgalius vaikus, turi tiek stiprybės? Tokia ir veikėja Ema- tikra kovotoja ir rūpestinga mama. Net ir Džeikobo brolis Teo- kad ir maištaujantis (juk net būdamas jaunėlis jis gaudavo mažiau motinos dėmesio), bet mylintis, kad ir pagalvojantis ,,o, kad Džeikobo nebūtų”, bet galiausiai užstojantis ir padedantis.

Kaip ir kodėl Džesė mirė, gan greitai supratau, bet tai šį kartą visai netrukdė. Daug labiau trikdė teisėjai, prokurorai, kuriems į Džeikobo būklę buvo nusispjaut, kurie neatskiria paprasčiausio paauglio kaprizų nuo ligos simptomų. Nors, be abejo, viskas labai sudėtinga, kai kaltinamasis nepajėgia visko tinkamai papasakoti, kai kažkas slepia net ir menkiausią parodymą, o Džeikobo tikslas- mielas, netgi beprotiškas, tačiau ir sukrečiantis. Tik įdomu, kiek tokių atrastume tikrovėje?

Man patiko. Galbūt dėl to, kad buvau šiek tiek nusivylusi rašytoja, tad per daug nesitikėdama, pernelyg ir nenusivyliau. O gal tiesiog knyga papuolė laiku ir vietoje.

Kažkaip šiandiena nemiga kankina, o skaityti kažką naujo nelabai išeina, vis dar pavartau 'Flobero papūga' ir paskaitinėju ištraukas. Galva pilna minčių. Tai už tat nutariau pabandyti parašyti atsiliepimus


Prieš kurį laiką esu pabaigusi egiptiečių rašytojo romaną, bet vis niekaip neprisiruošdavau parašyti.
Naguib Mahfouz 'Akhenaten: Dweller in Truth' (Gyvenantis tiesoje)

Kažkaip labai sunku rašyti apie šią knygą. Prieš imdama ją į rankas kažkodėl tikėjausi labai daug, bet jau po 40 puslapių teko labai stipriai nusivilti. Gal ne tiek dėl pačios istorijos, nors tai jau antroji knyga apie Senovės Egiptą, kurį nuvylė, bet dėl jos pateikimo.
Istorija pasakoja apie heretiką faraoną Akhenaten, kuris valdė 18-os Dinastijos metu.

Jis skelbėsi girdėjęs Dievo balsą, kuris liepęs jam palikti nuodėmingąjį pasaulį ir atsiduoti meilei ir tikėjimui vienatiniui dievui. Gyventi taikoje ir valdyti be kraujo praliejimo. Jis veda Nefertitę, kuri palaiko savo vyrą ir padeda pastatyti šviesos miestą Akhetaten.
Pasakojimas kaip mozaika sudėta iš įvairių žmonių pasakojimų ir prisiminimų, kurie tapo tų įvykių liudininkais.
Iš pradžių labai painiojausi tarp tokios gausybės neištariamų vardų, nors ir į pabaigą ne viską atsirinkau, gal dėl to, kad ir mano istorinės žinios apie Senovės Egiptą nėra jau tokios gilios, tai teko dažnai googlinti. O taip pat labai erzino rašymo stilius ir dėstymas. Tiesiog, varė beprotiška nuobodulį. O bendrai nesakau, kad neverta skaityti, vis tik suteikia nemažai istorinių žinių, gana išsamiai pavaizduoja tą laikmetį.
O pati tikriausiai rinkausi šią knygą dėl to, kad jos autorius 1988 m. gavo Nobelio premiją, o ir šiaip nebuvau iki tol nieko skaičiusi iš jo repertuaro. Bet spėju, kad tai nėra pati geriausia knygą iš visų jo parašytų.

Julian Barnes "Flobero papūga"

Žinojau, kad gera knyga, kai paėmiau į rankas irgi daug tikėjausi, bet gavau daug daug daugiau nei įsivaizdavau. Iki šiol galva ūžia nuo minčių, nors knygą jau vakar pabaigiau.
Negalima pavadinti tai biografiniu romanu, nes jame faktai susipina su išmone. Nors knyga ir skirta rašytojui Gustave Flaubert, kuris yra romanų 'Ponia Bovali', 'Jausmų ugdymas', 'Naivi širdis' ir kt. autorius.

"Giustavas įsivaizdavo save kaip laukinį žvėrį – jam patikdavo lyginti save su baltuoju lokiu, nepasiekiamu ir vienišu. Aš jam antrinau ir netgi vadindavau jį Amerikos prerijų buivolu, bet iš tikrųjų jis, ko gero, buvo tik papūga."

Autorius pateikia ne tiek biografinius duomenis, kiek bando analizuoti Flobero kūrinius, iš kur jis sėmėsi įkvėpimo juos rašant, kokios reakcijos jie sulaukė iš skaitytojų, ką rašė kritikai. Lyg bandoma prikelti praeitį...

"Kartais praeitis - nepagaunama kaip vėjas, kartais slapta tūnanti - kaip lokys irštvoje, o kartais - tiesiog kaip ryškiaspalvė papūga, pašaipiomis akutėmis dėbsanti į tave iš miško glūdumos."

Tai romanas apie knygas, apie to laikmečio literatūrą, kritiką, literatų gyvenimą ir linksmybes, mokėjimą įžvelgti tai kas paslėpta tarp eilučių arba ko visai ten net nėra.

"Svarbu ne tai kas pastatyta, o tai, kas nugriauta.
Svarbu ne namai, o tarpai tarp jų.
Svarbu ne tos gatvės, kurios yra, o tos, kurių jau nebėra."

Knyga labai įvairiapusiška, daugialypė ir daugiasluoksnė, įžvalgūs pastebėjimai, šmaikšti kritika, įdomūs palyginimai ir išvedžiojimai. Labai patiko kaip viskas pateikta, stilius. Tiesiog mėgavausi kiekvienu sakinių. Buvo labai lengva ir skanu skaityti ir vis norisi grįžti prie jos.

"Meno kūrinys yra piramidė, be naudos stovinti dykumoje: šakalai myžčioja jos papėdėje, o buržua rabždinasi į jos viršūnę."

Drąsiai rekomenduoju!
Labai liūdna skirtis su šia knyga Bet šiokia tokia paguoda, kad manęs dar laukia šio autoriaus "Arthur & George".

Labas visoms
Kažkaip netikėtai atradau antrą temą apie knygas Nežinau kodėl forume dvi temos 'apie tą patį', tačiau jei kalba pasisuka apie knygas, tai noriu dalyvauti Tuo labiau, kad pamačiau pažįstamų veidų šioje temoje Tikiuosi priimsit į savo būrį, nes vakar pasirausiau Jūsų visų tinklaraštyje (perskaičiau begalę įdomių atsiliepimų apie knygas - labai noriu padėkoti ir pagirti tinklaraščio įkūrėjas, labai gražus ir gerai sumanytas ) ir užsiregistravau bei vargais negalais 'perkandau' tinklapį suknyga.lt:
http://www.suknyga.l...filis/rasa/3172

Labai sunku pakeisti įpročius bendrauti tik vienoje temoje, tai gal nesupyksite jei apie perskaitytas knygas kartais įmesiu nuorodas ir į kitą temą, nes nesinori kartotis su tom pačiom žinutėm

Rasma, negaliu patiketi, kad tik dabar pamatei, jog egzistuoja antra tema

Bet kokiu atveju, labai smagu tave matyt pas mus

Laba,

Vakar pradėjau Įslaptintą bylą. Bet beskaitydama pamačiau, kad trūksta vieno lapo - t.y. 15 ir 16 psl. Gal kas žinot, iš kur gauti, ar, jei turit ją, gal galėtumėt atskenuoti tuos psl.
Knygos nuoroda

Oi, tik niekam nesakykit (tai labai nemoderatoriška taip nieko nematyt)
Gal kada ir buvau pastebėjusi, pati nebepamenu... tada turėjau klausti abejose temose 'kas čia yr' ir aišku tuo pačiu moderatorius 'mūčyti' kodėl dvi temos forume ir niekas nieko nedaro
O kadangi temos nesujungtos (ir tikiuosi dabar netyčia kas nesujungs, nenoriu tapti tuo 'blogu ženklu' ), tai matyt, kad man tai atradimas

Aš mėgstamas temas susimetus į 'favorites' ir paprastai, kai baigiantis temai pateikiama nuoroda į naująją, tai skyrelyje net nebereikia lankytis, kad taip ir keliautum iš temos į temą perdaug nesidairant O dabar atostogos, tad pasiblaškiau po skyrelius ir štai - atradimas

Atsiliepimas apie K. Sabaliauskaitės "Silva Rerum"

Kad jų čia ne dvi, o kokios penkios - "svajonių knygos", "knyga palikusi neišdildomą įspūdį" ir dar ten kokių kitokių.
Skaityojų daug, bet visos metasi į savo "chebras" .

Sveika atvykusi.

As siandien gavau Smith Scott "Griuvėsiai", drauge Vilniuj nupirko ir parsiunte i Klaipeda. Jei jau Stephen King parase anotacijoj, kad ju seimoj del sios knygos buvo musamasi, tai daug ka reiskia.

Kingiška ji tokia, man patiko, įtampa išlaikyta ir kulminacija nenuvylė.