QUOTE(Limit @ 2011 08 14, 20:08)
nida44, labai labai Jums ačiū
Kaip šviesos ir vilties spindulys Jūsų eilutės
Parašiau ir prisiminiau, kad skaičiau
Ačiū
Tikrai nėra ko dėkoti, nes parašiau gana šiurkščiai. Jūsų tėtis turi susiimti ir kovoti. Jei ne dėl savęs, tai dėl jūsų. Prisiminkit, koks tikslus yra Zuokienės rožinio kaspino judėjimo šūkis: Dėl savęs ir tų, kurie tave myli.
Kartą Sveta įdėjo gražią citatą, kurioje buvo tokie žodžiai: Atleiskit, brangieji, kad tapau jums kryžiumi. Aš kartais įsivaizduoju, kaip jausčiausi, jei kuris nors mano šeimos narys susirgtų tokia liga. Būtų žiauru, dar baisiau, negu pačiai sirgti. Todėl įsivaizduoju, kaip jie jaučiasi ir matau, kaip juos džiugina mažiausias mano sveikatos pagerėjimas.
Nors ruošiau juos ir blogiausiam. Pasakojau, kad pragyvenau ne tiek ir mažai, ir pasaulio pamačiau, ir daug išskirtinių dalykų buvo mano gyvenime, todėl, jei išeičiau, o juk visi kada nors išeisim, nėra taip, kad sakyčiau: ar tai tik tiek? Kiek buvo, užtenka, ką gi tokia Dievo valia. Graudinausi matydama jaunas moteris, kurios kraustėsi iš proto, nes buvo vaikai maži, neužauginti, o kai kurias ir vyrai palikdavo.
Nežinau, kokie jūsų santykiai su tėvu ir koks jo psichologinis tipas. Bet gal galima jam pasakyti: tėti, vaikai kovoja iki paskutiniųjų, o tu juk vyras. Susiimk, gal viskas praeis. Chemija labai sunkus išbandymas. Bet juk atlaiko žmonės, kai kurie ir ne po vieną kartą. O jis jau kažkiek ir atlaikė.
Papildyta:
Tiesa, kadangi nėra apetito, duokit jam alaus, nors tai draudžiamas gėrimas. Pirmiausia, pralinksmės, antra, atsiras apetitas. Tiesa, tikrai negalima, jei yra kepenų, skrandžio ar žarnyno liga.