na, mes turim amazon kindle skaitykle, knyga mokama, prieinama tik vartotojams.
nauja tai, kad pateiktas issamus ilgametis dideles apimties mokslinis tyrimas
kaip jau sakiau, knyga man rekomendavo gydytojas ir kaip viena is svarbiu argumentu paminejo aprasytus mokslinius tyrimus. beje, ka tik kalbejau su kita pazistama medike doktorante - jai irgi jos destytojas rekomendavo sia knyga. arune, is to, ka rasai ir ka spejau perskaityti jau dabar matau, kad turesime gerokai priestaringas rekomendacijas
Taip, gerai, kad perskaičiau ką parašė Arūnė, - knygos tikrai nepirksiu. Daugelis skyrelyje - taip - suminėtų produktų yra nerekomenduojami. Tikiu tik cukraus blogybėmis.
Ragnez, jis rašo, kad dirbdamas Filipinuose, pastebėjo, kad tenykščiai vaikai serga suaugusiųjų liga - kepenų vėžiu ir tai susiejo su dideliu baltyminio maisto vartojimu.
Toliau - tyrimai Kinijoje, kurioje palyginti mažas sergamumas onkoligomis ir vėl jis tai susiejo su mitybos tradicijomis. Bet juk ir kiti visa tai sako. Žinoma, reikėtų išsamiau patyrinėti.
Ragnez, jis rašo, kad dirbdamas Filipinuose, pastebėjo, kad tenykščiai vaikai serga suaugusiųjų liga - kepenų vėžiu ir tai susiejo su dideliu baltyminio maisto vartojimu.
Toliau - tyrimai Kinijoje, kurioje palyginti mažas sergamumas onkoligomis ir vėl jis tai susiejo su mitybos tradicijomis. Bet juk ir kiti visa tai sako. Žinoma, reikėtų išsamiau patyrinėti.
Pabandziau as tuos "kokteilius" zalius pora kartu pagaminti. Skanu, nes labai megstu zalumynus. Gaminau paprasta varianta: petrazoles, krapai, spinatai, salierai, obuoliukas, puse banano, puse mango, vanduo. Tikrai patiko....
nida, 5dieni busiu Santariskese, uzeisiu pas savo daktara ir paklausiu del markeriu.
pirmiausia, apie vezio vystymosi stadijas. jos yra trys: 1. iniciacija (initiation). kai del kokiu nors priezasciu, pvz., chemikalu poveikio, virusines infekcijos ar kt., pazeidziama lasteliu DNR. organizme atsiranda mutavusiu lasteliu. sis procesas ivyksta labai greitai (kiek trunka mutacija sukelianciu veiksniu poveikis) ir yra negriztamas. (plg., kaip i dirva paseti zoles seklas) 2. vesejimas (promotion). susidarius palankioms aplinkybems, mutavusios lasteles ima daugintis, kol galiausiai uzauga i pastebima augli. sis procesas gali trukti ilgai ir yra griztamas. tai reiskia, kad jei mutavusiu lasteliu dauginimasi slopinanciu veiksniu daugiau, negu dauginimuisi nepalankiu - jos nesidaugina. (plg., pasetai vejai suveseti reikia pakankamai dregmes, silumos, maistiniu medziagu, saules. jei ko nors per daug ar per mazai - veja neauga). 3. plitimas. suvesejusios lasteles ima nebevaldomai daugintis, plisti. sis procesas baigiasi mirtimi. (plg., veja nebevaldomai apauga takelius, darza ir jos nebegalima isnaikinti).
taigi, svarbiausias teiginys, kad mityba yra svarbiausias veiksnys, nuo kurio priklauso, ar vezys isveses organizme, ar ne. tyrimai prasidejo nuo filipinu vaiku - autorius pastebejo, kad kepenu veziu daugiausiai serga tie vaikai, kurie geriausiai maitinasi, ty suvartoja daugiausiai baltymu.
pirmiausia buvo atlikti ivairiausi bandymai su laboratorinemis ziurkemis ir pelemis: jos budavo paveikiamos kancerogenu (aflatoksino ar hepatito B viruso). vienos peles budavo seriamos daug baltymu turinciu maistu (20% kaloriju gaunama is gyvulines kilmes baltymu), o kitos - mazai baltymu turinciu maista (5% kaloriju gaunama is baltymu). rezultatai nuolat buvo gaunami tie patys: ziurkes ir peles, kurios suesdavo daugiau gyvuniniu baltymu, zudavo nuo vezio. knygoje aprasyta visa seka ivairiausiu eksperimentu, cia jau nebekartosiu. esme ta, kad ju rezultatai budavo nuosekliai panasus: per didelis baltymu kiekis maiste skatina vezio vesejima. mazai baltymu gaunancios ziurkes, net ir patyrusios kancerogenu poveiki, beveik be isimciu likdavo sveikos. daug baltymu gaunancios ziurkes - sirgdavo. dar idomiau - daug baltymu gavusioms ir susirgusioms ziurkems sumazinus baltymu kieki, didele dalis ziurkiu pasveikdavo, o vel padidinus baltymu kieki - vel susirgdavo.
be abejo, zmones - ne laboratorines ziurkes ir visiskai tiesiogiai laboratoriniu rezultatu taikyti zmonems negalima. taciau buvo atlikta milziniskos apimties studija kinijoje. pirmiausia, vienas kinijos ministras pirmininkas (jis sirgo veziu) uzsake visa sali apimanti tyrima, kuriuo buvo siekiama nustatyti, kokios vezio rusys ir kaip paplitusios kinijoje. buvo surinkti duomenys is visu provinciju apie keliolika vezio rusiu ir sudarytas kinijos "vezio zemelapis". veliau, bendradarbiaujant jav ir kinijos mokslininkams buvo tiriama 6500 zmoniu 65 kinijos provincijose: kiekviena seima buvo stebima tris dienas, surinkta informacija apie tai, ka jie valgo, koks ju gyvenimo budas, kokiomis ligomis jie serga, paimti kraujo ir slapimo meginiai.
apibendrinus duomenis, pagrindine isryskejusi tendencija: veziu ir kitomis "civilizacijos ligomis" (sirdies ir kraujagysliu ligomis, diabetu, nutukimu ir pan.) daugiausiai serga tie zmones, kurie suvartoja daugiausiai gyvulines kilmes baltymu ir riebalu.
kitas dalykas, net maziausiai fiziskai aktyvus kinai (kinai gerokai daugiau dirba fizinio darbo ir apskritai gerokai daugiau juda negu amerikieciai, todel tiriamieji buvo suskirstyti i penkias grupes pagal fizini aktyvuma ir buvo lyginama maziausiai fiziskai aktyvi grupe su vidutiniais amerikieciais) suvartoja 30% daugiau kaloriju vienam kuno mases kilogramui, bet sveria 20% maziau (pagal KMI), negu amerikieciai.
zodziu, anot autoriaus, tinkamiausia butu is esmes vegetariska mityba, kurioje mazai baltymu ir riebalu, o daug angliavandeniu. zinoma, tai naturalus sudetiniai vaisiuose ir darzovese esantys angliavandeniai, o ne vakarieciu dideliais kiekiais valgomi paprastieji angliavandeniai (is baltu miltu, slifuotu ryziu, cukraus). augalinis maistas mazina cholesteroli, moterims - estrogeno gamyba.
na ir dar pora dalyku. autorius pateikia statistinius duomenis, kurie liudija, kad amerikoje daugiausia zmoniu mirsta nuo sirdies ligu, antroje vietoje - vezys, trecioje - mirtys nuo nepageidaujamu salutiniu vaistu poveikiu (cia atmetus gydymo klaidas, neteisinga vaistu vartojima!).
ir kitas dalykas: daugumoje moksliniu tyrimu demesys sutelkiamas i atskirus veiksnius, isskiriant viena konkrecia medziaga (kas tai bebutu - kancerogenas aflatoksinas ar vitaminas C). taciau autoriaus teigimu, tai nelogiska - visada zmogu veikia visas kompleksas medziagu ir aplinkybiu, todel tyrinejant tik vienos medziagos poveiki gaunami netikslus rezultatai.
tokio dalyko kaip "priesvezine mityba" nera. bet yra mityba ir gyvenimo budas, apsaugantis nuo visu "civilizacijos ligu" kartu - sirdies ir kraujagysliu, vezio, diabeto, nutukimo ir kt.
Puiku, Ragnez, nors nieko nėra sensacingai naujo, man tai ypač malonu skaityti, nes iš daugelio įsidėmėtų kitų tekstų esu susidėliojusi panašią pasulėžiūrinę sistemą ir daugmaž bandau laikytis.
Paskaitysiu internete ištraukų, mačiau ir specialistų komentarų. Kartais ir vertinimai būna savaip naudingi.
Priešvėžinė akcentuojama tikriausiai tam, kad būtų atkreiptas dėmesys.
O toks švietėjiškas darbas labai naudingas, nes kartais, kai paskaitau kai kuriuos samprotavimus, tai atrodo, kad žmonės kaip ožiai - nieko nežino ir žinoti nenori. Kaip yra rašiusi Gabija: kalbi, kalbi ir kaip žirniai į sieną. Bet yra žmonių, kurie nori žinoti.
Beje, toks yra ir J.Ruolios gydymo principas: teisingai pasirinktas gyvenimo būdas gali nulemti galimybes, jei ne pasveikti, tai bent kiek galima ilgiau išsilaikyti.
zmones yra labai suklaidinti. rinkoje pilna radikaliai viena kitai priestaraujanciu rekomendaciju. nuolat manipuliuojama emocijomis, uzdarbiaujama pardavinejant vilti.
[quote=ragnez,2011 10 18, 09:33]
na gerai, raportuoju, ka suzinojau.
Ragnez, didelis dėkui už šią žinutę. Labai įdomu, nors ir maždaug žinoma, bet man labai įdomu viskas kas liecia mano liga. Lauksiu tolesio aprašymo is sios knygos. Kazkaip nemoku aš tos knygos atsisiųsti .
toliau knygoje aptariamos skirtingos ligos. pirmiausia - sirdies. ir pateikiamas vienareiksmiskas atsakymas: sirdies ligu isvengti, o susirgus - issigydyti padeda neperdirbto augalinio maisto vartojimas. geriausiu gydymo rezultatu pasieke tie pacientai, kurie atsisake ne tik mesos ir zuvies, bet ir kiausiniu bei pieno (ir pieno produktu). isvados - is tyrimu, atliktu su zmonemis. norint isvengti sirdies ligu reikia, kad cholesterolio lygis butu mazesnis negu 150mg/dl, o tai pasiekiama maitinantis neperdirbtu augaliniu maistu.
aprasomu tyrimu ir rekomendaciju autoriai - dr. Ornish ir dr. Esselstyn. visagalis google ismeta info apie ju darbus
ragnez, sakyk, o tu nors kiek panasiai maitiniesi?????????
Man perskaicius viska, galva isiskaudejo is nevilties, nes supratau, kad niekada taip negalesiu maitintis
Kazkaip neisikalu sau i galva, kad tikrai maitinimas gali buti toks reiksmingas, man vis atrodo, kad pagrindini vaidmeni sioje vietoje atlieka vidine emocine, psichine ir nervine bukle...
ragnez, sakyk, o tu nors kiek panasiai maitiniesi?????????
Man perskaicius viska, galva isiskaudejo is nevilties, nes supratau, kad niekada taip negalesiu maitintis
Kazkaip neisikalu sau i galva, kad tikrai maitinimas gali buti toks reiksmingas, man vis atrodo, kad pagrindini vaidmeni sioje vietoje atlieka vidine emocine, psichine ir nervine bukle...
Žinok aš sutinku , kad vien maitinimasis neišspręs mūsų problemų.Aišku labai nesilepinu savęs tortais ir saldumynais, rūkyti gaminiai atpuola dėl tulžies nebuvimo.
Bet vis tik manau taip pat kaip ir tu, kad visais būdais , net ir medikamentiniais būdais,reikia tramdyti nervus, siekti ramybės.Į dieną bent valandą skiriu saviįtaigai, savihipnozei, gydančiai muzikai, tame tarpe gongams, varpams, raminančiai muzikai.
Jei chemo, kuri šitaip viską ėda , palieka vėžinių lastelių , kurios jai atsparios, tai ką ten brokolio lapas padės.
Sergu jau 6 metus ir su tuo maistu, tai vieną valgyk, tai nieko nevalgyk.Aišku turi būti saikas, bet kur ta Panacėja niekas nežino.
Vakare kai pritemsta pasiėmusi Džinką, išeinu pasivaikščioti su lazdomis.Vyras sutvarkė slidžių lazdas.Gal ir nieko, bet jei eisi dienos metu, tai kaimas galvos , kad jau baigiuosi, jei jau su 2 lazdomis vaikštau.
siaip, dazniausiai valgau paprasta namie gaminta maista - ivairias kruopas, bulves, ryzius, vistiena, triusiena, kiauliena, ivairias virtas, troskintas ar keptas darzoves, nedaug pieno produktu, kiausinius - tik kepiniuose, zuvies - retai. mazokai svieziu zaliu darzoviu ir vaisiu. kita vertus, daug zaliu darzoviu valgyti negaliu del virskinimo. o mano silpnybe - stipri saldi juoda kava
sitas autorius raso gana itaigiai - manau, pribrendau pasirinkti daugiau vegetarisku receptu.
Labas mergaites matau verda diskusija del geros mitybos,och,kad as taip galeciau lengva ranka visko kas skanu atsisakyti....valgau daug mesos,laaaabai daug,saldumynai tiesiog neatsiejami,tiesa rytais pradejau gerti kava arbata be cukraus,bet pasmaliziauju sokolado plytele.Dabar pradejau vartoti daugiau darzoviu,salotu,nes negaliu valgyti bulviu,labai blogai virskina.Ir aplamai man su virskinimu kazkas negerai,jei kas nepatinka ,pradeda rezti vidurius.
Si ryt anksti gryzau is darbo,vaziavau namo siauru misko keliuku,pries masinos prieki isniro grazus raguotas elnias .Sustojo visu groziu ant keliuko ,poros metru atstumu,tipo paziurek koks as grazuolis ,pastovejo minute ir nusuoliavo graksciai i egliu jaunuolyna.Ech,kaip pasisgedau fotoaparato,tokia butu puiki nuotrauka isejusi.Dukra sake, ta pati elnia mate pries pora dienu,na o stirnos pas mus svecios daznos .
