QUOTE(rasų lanka @ 2011 09 28, 22:07)
Na, o aš visai ne iš pozityvios pusės įspūdžiais pasidalinsiu. Šeštadienį buvo mamytės metinės. Nešiojausi , pasirodo savyje uždelsto veikimo bombą. Prieš jas jaučiausi tragiškai - taip nesijaučiau nei , kai mamytė iškeliavo, nei , atrodo, visus metus.Buvau nusikrausčiusi ir į vieną labai liūdną temutę. Teko draugauti su raminamais, nerimais , baimėmis, kad kažkas vėl įvyks ar pasikartos ir aš nesugebėsiu nieko padaryti. Kažkokia "berazumystė". Po metinių pietų grįžom į namučius dar su keletu artimų giminių ir dar pabendravom. Tada ir aš jau išgėriau brendžiuko - maniau, viskas bus gerai - jau dabar nusiraminsiu , bet kitą dieną vadavausi jau pagiriomis tooookiomis, kokių gyvenime nesu turėjusi (su pykinimais , vėmimais, ir visokiais kitais skausmais ir širdamušiais). Supratau, kad mamytė tikriausiai taip jausdavosi po chemijų... Suprasčiau, kad būčiau vaistukų tą dieną raminamų gėrusi, bet dabar... Na, bet jau šiandien vėl ramu.... Gyvenimas teka toliau - tai šypsosi jis mums, tai pagalvėlę pakiša krentant, tai spygliuotų rožių takelyje pribarsto...
Tai va, tiek mano paskutinių savaičių nuotykių... Vakar buvau paskaitoje apie mineralus ir gintarą. Nusipirkau sau karneolį ( džiaugsmo akmenuką) . Ir šiaip labai atsigavau paskaitoj, nors , atrodo, nieko kažko ypatingo ir nebuvo.
Tiesa, stengiuosi pakeisti mitybos įpročius - nebevalgau po 18 val. Nes per metus priaugau. Per 3 savaites jau matau rezultatą. Ir tuom labai džiaugiuosi... Bet nežinau, kiek tai išlaikysiu - norėčiau, kad tai taptų įpročiu, o ne tam tikru laikotarpiu.
Tai jau dabar tikrai tiek.
Tai va, tiek mano paskutinių savaičių nuotykių... Vakar buvau paskaitoje apie mineralus ir gintarą. Nusipirkau sau karneolį ( džiaugsmo akmenuką) . Ir šiaip labai atsigavau paskaitoj, nors , atrodo, nieko kažko ypatingo ir nebuvo.
Tiesa, stengiuosi pakeisti mitybos įpročius - nebevalgau po 18 val. Nes per metus priaugau. Per 3 savaites jau matau rezultatą. Ir tuom labai džiaugiuosi... Bet nežinau, kiek tai išlaikysiu - norėčiau, kad tai taptų įpročiu, o ne tam tikru laikotarpiu.
Tai jau dabar tikrai tiek.
Rasele, atlaikius tiek va kažkaip sukrypai... Laikiau Tave stiprybės puokšte, kai pasakojai, kad pernai pavyko susitvarkyti....Aš tai atvirkščiai - man pirmieji mėnesiai labai sunkūs buvo, pavasarį labai negera, o apie metines - rūpestėliai dėl paminklo, pietų (mamytės giminė plati, tai už stalų 80 žmonių pietus valgė), buvimas pas tėtuką kažkaip apmalšino gėlą...Nors visiškai ramybės tikrai nėra...
O dėl pykinimo - manau, kad čia įtampos pasekmė. Net psichologai pripažįsta, kad nevinė įtampa gali sukelti netikėčiausius simptomus. Vaikai, kurie kažko nenori, irgi pradeda vemti nesąmoningai.... Dėl kavos - nežinau, gal ir gali nuo jos pykinti. Nes toji, kurią mes perkame, kad ir laikoma natūralia, bet, kaip aiškino žinovai, vis tiek "patobulinta". Tada jau geriausia pirkti pupeles ir virtis tokią kavą.
Arūne, šaunuolė tavo mergaičiukė. Maniškiai irgi "ryja" knygas taip, kad turiu pristabdyti.... Ir varyti, kad pagrotų, nes kitą savaitę koncertuoja Druskinikuose, dar visokių planų mokytoja turi...
Apkabinu visas