Pozityvių NEligoniukų pavėsinė - 5

#229
QUOTE(Žiba @ 2011 09 15, 07:13)
Kas skaitot angliškai :
naujausias gydymo metodas


Perskaičiau, ar ten ne tas krokas aprašytas? Kitur esu apie jį skaičiusi.

Viskas skamba fantastiškai.

Duok Dieve:

kad tai pasitvirtintų;

kad sulauktume

Tirtas vaistas su penkiais onko: krūties, prostatos, plaučių (valio), žarnyno, sarkoma.

Vaistas sugriauna auglio kraujotakos sistemą, jis nebeturi kuo maitintis ir žūva.

Jokių pašalinių reiškinių, neveikia sveikųjų ląstelių.
Atsakyti
#230
Gabija, dėkui heart.gif
Atsakyti
#231
QUOTE(nida44 @ 2011 09 15, 12:09)
Perskaičiau, ar ten ne tas krokas aprašytas?




http://www.delfi.lt/...u.d?id=49552300
Atsakyti
#232
[quote=.GABIJA.,2011 09 15, 09:06]
Ažiną Atilsį NBA .Albumėlyje yra judviejų su Patricija susitikimo nuotrauka...

Taip, mes buvom susitikę tik vieną kartą pernai rudenį. Nuotrauka iš to susitikimo. Man labai skaudu, kad jos išėjo. Bet yra taip kaip yra.
Yra kažkas, ko mes nežinom. Tą dieną , kai Patricija išėjo, vakare nuėjau gulti, bet miegas neėmė, tai atsikėliau, įjungiau kompą ir pradėjau žiūrėti nuotraukas. Neilgai žiūrėjau, ilgiau kažkaip užkliuvau ties tomis nuotraukomis pas Patriciją. Tada įlindau į onko temą, į kurią retai užsuku ir sužinojau, kad Patricijos jau nebėra. Kažkokia kaip nuojauta ar kažkas.
Paskutiniu metu buvo dar vienas keistas įvykis. Nenoriu rašyti. Bet, atrodo, kad kažkas nusprendžia už mus.
Tiesa, kaip tą albumą pamatyti. Aš jo nemačius.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Edmė: 15 rugsėjo 2011 - 20:01
#233
Lengvos keliones NBA..... heart.gif
Atsakyti
#234
Ačiū už slaptažodį. Peržiūrėjau albumėlį. Praeitais metais esu mačiusi klinikose Grek vieną kartą, buvo su trumpesniais plaukais.
Atsakyti
#235
Laba visom,

NBA heart.gif ,


QUOTE(Edmė @ 2011 09 16, 20:45)
Ačiū už slaptažodį. Peržiūrėjau albumėlį.  Praeitais metais esu  mačiusi klinikose Grek vieną kartą, buvo su trumpesniais plaukais.

ane? bigsmile.gif reikėjo čiupt mane ir prisistatyt, o tai gali ir nepasisekt daugiau pasimatyt, aš jau irgi nevažinėju taip dažnai smile.gif

Kažką ne to suvalgiau, galva plyšta, negera schmoll.gif

Bet laukiam gerų žinių - vyro brolienė jau gimdykloj, laikom kumščius - laukiam mažytės mergytės, nes jau iškankino tėvelius eilė persileidimų.
Ech, tiek prisiminimų grįžo, neužmigsiu niekaip...
Atsakyti
#236
[quote=GREK,2011 09 16, 21:04]
Laba visom,


ane? bigsmile.gif reikėjo čiupt mane ir prisistatyt, o tai gali ir nepasisekt daugiau pasimatyt, aš jau irgi nevažinėju taip dažnai smile.gif

Tada nežinojau, kad tu Grek. Moterų konsultacijoje atkreipiau dėmesį į moterį su trmpais plaukučiais, nes ir pati buvau su trumpais. O vakar žiūrėdama nuotraukas prisiminiau, kad matyta. smile.gif
Atsakyti
#237
Labas
Visos mergaitės išėjo grybauti lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif
Atsakyti
#238
Labas, su kuo čia kalbėjome, kad markeriai VUOI vėluoja, nes neturėjo reagnetų visą vasarą. Ar tik ne su romantike? Kaip dabar reikalai?

Mano onkologė davė telefoną ir sakė paskambinti, nes, matyt, negražu pacientus pirmyn atgal varinėti. Jau reikia skambinti - BIJAU, BIJAU, BIJAU
Atsakyti
#239
QUOTE(nida44 @ 2011 09 21, 13:45)
Labas, su kuo čia kalbėjome, kad markeriai VUOI vėluoja, nes neturėjo reagnetų visą vasarą. Ar tik ne su romantike? Kaip dabar reikalai?

Mano onkologė davė telefoną ir sakė paskambinti, nes, matyt, negražu pacientus pirmyn atgal varinėti. Jau reikia skambinti - BIJAU, BIJAU, BIJAU


Labas
Kuo greičiau paskambinsi tuo mažiau liks laiko baimei.

Praėjau tech apžiūrą.Kompiuterio nedarė,o taip dar pavojaus nešaukia.
Atsakyti
#240
Sveiki, pranešu, kam aktualu.


Markeriai VUOI žiauriai vėluoja. Buvau rugpjūčio 8 dieną, iki šiol nėra atsakymo. Sakė, skambinti dar po savaitės. O jei dar po - žiū, jau ir du mėnesiai.

Neslėpsiu, net apsidžiaugiau, dar savaitė rami. Kokia kvailystė, neįmanoma su savimi susitvarkyti.

Keisti dalykai būna. Kai sužinojau diagnozę, kurią pasąmonėje jaučiau, nutariau, kad teks palikti šią ašarų pakalnę, kad tokia Dievo valia, kad pati esu kalta, todėl mane ir nubaudė. Net ruošiau artimuosius. Tada žiauriai jaučiausi: visas pooperacinis stresas, skausmai, paskui ta stipri chemoterapija, vos vilkau kojas, todėl atrodė, kad visai natūralu, jog pabaiga nebetoli. Būtų kas nors pasakęs: viskas, būčiau supratusi, kad taip ir turi būti.

Ir štai esu atkutusi, sustiprėjusi, pradėjau normaliau gyventi, ėmiau atgauti atmintį, kuri buvo sušlubavusi, nes galva buvo sunki kaip sudaužyta ir štai pradėjau bijoti, nors pirmus du kartus ėjau, galvodama, kad išgirsiu nekokių naujienų. Dar ne panika, vis pasimeldžiu, pasirengiu psichologiškai, bet vis tiek...

Prisiminiau, Gabija, tavo paniką ir galvoju, kad netrukus ir man taip bus.

Atsakyti