Pozityvių NEligoniukų pavėsinė - 5

Pritariu Monui, kad protingas žmogus visada pasinaudos vertinga patirtimi, o kai galės, ir mažiau išmanančiam patars.

Gabija, reikia dalintis patirtimi net ir su tais, kurie ją neigia. Gak kažkas žmogui įkris į galvą. Tu labai įdomiai ir savitai gyveni, viskuo domiesi, daug patyrei, užtat visi tavo tekstai labai vertingi, išjausti ir įtaigūs.

Robytės sprendimas žiaurus. Sutinku su Gabija: atsigavo, ir kuo greičiau mušti per galvą. Kol kas kito realaus gydymo nėra. Visa kita - lengvina, pastiprina, apvalo, pradžiugina, suteikia jėgų, bet niekada netikėsiu, kad gydo. Atskiri stebuklingi savaiminio išgijimo atvejai dar neužtikrina, kad įmanoma pakliūti į laimingųjų ratą.

Įsiterpsiu į samprotavimus.
Nida, tiek mamai gydantis, tiek būnant remisijose, laikiausi Jūsų deklaruojamo požiūrio — mušt kuo greičiau, kuo stipriau, vos anas kilsteli galvą — nelaukt, negaišt, neužleist. Dabar, žiūrėdama iš perspektyvos, labai abejoju tokios taktikos veiksmingumu. Arba gal tiksliau sakant — teisingumu. Nes jei remisija trunka vos kelis mėnesius, o žmogus jaučiasi išsekęs, emociškai ir visaip kitaip nepasiruošęs iš naujo pulti akistaton, tai klausimas — kokia to gydymo sėkmė? Kiek veiksminga bus tai, kuo netikiu ir kam (gal net nesąmoningai, bet... ) priešinuosi? Neklausiu ar, klausiu – kiek? Vėl grįžtu prie asmeninės patirties — kad ir kaip besiverčiau per galvą ir tąsiau mamą pas gydytojus, lygiai po ketverių ligos metų mudvi atsisveikinome suvisam. Jeigu būčiau įdėmiau įsiklausiusi į jos „pavargau / nenoriu“ — taip, gal būtume vietoj tų ketverių turėję tris metus. Bet — Kitokius. Kokybiškesnius ar bent (net!) pilnesnius dvasios ramybės. Taigi vėlgi remiamės į Kokybės ir Kiekybės dilemą. Pasirinkimas kiekvienu atveju individualus (suprantama, nekalbu apie kraštutinius atvejus). Aš tik sakau, kad vieno pasirinkimo pranašumo prieš kitą čia negali būti...

Oj oj, čia tik Dievas galėtų pasakyti. Ką daryti, jei ši liga yra tokia - net ir prognozėms nepasiduodanti. Aš jus suprantu, nes įsivaizduoju, kad po savo stiprios chemijos, kuri manęs vos nenugalavo, būčiau turėjusi po poros mėnesių, kai dėl nusilpninto organizmo prisimetė dar ir visokios ligos, vėl keliauti chemijos. Siaubas siaubas.

Something Else, paskaičiau a.a. Adis ir Vi diskusiją apie chemiją - kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad čia niekur negali būti vieno požiūrio, nes kiekvienas atvejis individualus. Aš tada pasirinkau tokį kelią - daužti visa jėga, gal atlaikysiu. Esu tai vadinusi - rusiška rulete.

Žinoma, ketveri tokie dramatiški metai - beprotiškai sunkūs ir ligoniui, ir artimiesiems. Bet juk žmogus gyvena su viltimi - gal. Yra ir kitokių atvejų - spjauna į viską ir iškeliauja į pasaulį, pradžiugina save visokių svajonių išsipildymais, žinodamas, kad liko labai nedaug. Bet aš kažin ar taip galėčiau.

robyte,gerbiu tavo apsisprendima,bet gal dar pagalvok del chemijos,gal ne is kart ,gal truputi pailsek? gal kokiu zoleliu vertetu panaudot,ar tos pacios musmires pavartot

As pasakysiu tik tai ka visos puikiai zinom, nu visai nieko naujo
keletas zymiu homeopatu mire nuo vezio - saves nesugebejo isgydyt, keletas zymiu gydytoju mire nuo vezio - saves nesugebejo isgydyt, o kiek zymiu visam pasauliui zinomu zmoniu isejo ir nesugebeje isgyti. Bet... buna paprastas kaimo zmogelis pagijo, nors buvo IV st ir nei tie nei anie jam nieko nezadejo, fermeriauja sau toliau

As sau jau nusprendziau. Man reikia kokteilio is visu medicinu

Sunku rašyti, bet turiu pranešti. Šiandien išėjo NBA. Pasimelskim...

NBA, tebūnie tau legviau dabar ir geriau
Kažkaip jo, liūdnokas metas... Bet einam toliau..
Nida aišku mane sukritikuos, bet aš prieš chemiją išvis... Žinau, kad man ji netiktų ir nepadėtų. Aš labai ir labai tikiu alternatyvia medicina, manau tai ateitis... Ir ne tik žolelės, užkalbėjimai, akupunktūra, meditacija, badavimas,o taip pat naujausios technologijos KFS, malda, tikėjimas ))

Robyte, palaikau tave. Daryk taip, kaip jauti, kad geriausia tau.

Čia šiaip, Pelkių Monui, nu neturiu labai dar gražių fotkių, bet nors kažkas




mano chebrytė



Sorry, kad tiek daug

Kas skaitot angliškai :
naujausias gydymo metodas

Labas
Ačių už tokį vertinimą, bet informacijos galima susirasti interneto platybėse oi kiek daug.

Ažiną Atilsį NBA .Albumėlyje yra judviejų su Patricija susitikimo nuotrauka...


Gyvenimas turi du polius :juoda -balta, šilta -šalta, laimė-nelaimė ir ar yra ta plonytė linija, kad pataikytum per vidurį.
Kaltini save , kad neįsiklausei į mamos 'pavargau', aš irgi verkiu ir sakau pavargau, bet kai prieš paskutinę sunkią operaciją, gydytojas visai nenorėjo imtis to darbo, aš buvau panikoje, nes nežiūrint nieko norėjau pagalbos.Ligonis visada skundžiasi, net kai serga gripu, nes kai bloga taip norisi , kad kas paguostų, norisi kad kažkas pabūtų šalia, o jei tau viskas gerai, tai visi užsiėmę savais reikalais ir niekas tavęs nelepins.Nekalbu apie onko ligonius, bet yra kategorija žmonių , kurie visada serga, veda iš proto daktarus , kurie neranda ligos.Tokie žmones nors tokiu būdu šaukiasi dėmesio.Mano mamai 89 metai, kiek ji telefonu artimiesiems skundžiasi, kad nusibodo gyventi, kad kojas skauda, kad nuoboduir nori greičiau numirti.Bet kraujo spaudimą matuoja du kart į dieną, vedasi lentelę, vaistų išgėrimo sąrašas pildomas su pliusiukais įdealiai.Ir taip daro ne pirmas mano pažįstamas žmogus, kuris tik ir kalba apie tai , kad mirtis jį pamiršo.

something else jei nebūtum " besiverčiau per galvą ir tąsiau mamą pas gydytojus"
ji , būtų sakiusi, kad ja nesirūpina, kad negydo, kad neduoda vaistų, kad neveža pas daktarus.
Negydant metastazės tikrai nebūtų taip buvę "gal būtume vietoj tų ketverių turėję tris metus. Bet — Kitokius. Kokybiškesnius ar bent (net!) pilnesnius dvasios ramybės."Metastazės greit būtų pasiekę gyvybiškus organus ir būtų prasidėjusi ta pati agoniją , kurią patyrė mama paskutiniais mėnesiais.
Ir iš kur sveikieji ištraukė mintį , kad sergant vėžiu pasiekiama dvasinė ramybė,gal dar nirvana?
Prisiskaitė knygų ir pasižiūrėjo filmų kada likus dviems paroms iki gyvenimo pabaigos, mirtinai sergantis ,sveikai atrodantis vyrukas dar pasaulį išgelbsti ir pasimylėjęs numiršta
something else ką kaip bebūtum pasielgusi ,visada galima išvesti priešingą tavo veiklos modelį ir pasakyti , kad galėjai padaryti kitaip.Ar gali tau panorėjus danguje nušvisti vaivorykštė, nebūti žiemos po rudens, o tik ištisa vasara?Taip ir mamos atveju tu negalėjai nieko.TU NESI DIEVAS.
Kažkas viską sudėlioja už mus.
Papildyta:


Žolelių išgėriau kibirais,bet vis tiek tenka gįžti prie "mylimos chemo" ir operacijų.


Žiba , gražios tavo nuotraukos.Būkite laimingi.
"Nida aišku mane sukritikuos, bet aš prieš chemiją išvis... Žinau, kad man ji netiktų ir nepadėtų. Aš labai ir labai tikiu alternatyvia medicina, manau tai ateitis... Ir ne tik žolelės, užkalbėjimai, akupunktūra, meditacija, badavimas,o taip pat naujausios technologijos KFS, malda, tikėjimas )) "
Mano onkologė, pagal šią metodiką besigydančią draugę palaidojo , nes ji nesileido į kalbas apie tradicinį gydymą, o jos prognozės išgyti buvo geros.Kitam onkologės pacientui ekstasensas įžvelgė sveiką tobulą aurą, žmogus padėjo parašą, kad atsisako gydytis.Jo irgi nebėra, nors padėtis buvo kontroliuojama.

Žiba darykime tai po gydymo.Tada tikrai blogiau nebus.

Tiesa , kad markerio skaičiukai po truputi auga nelabai gerai, bet daugiau nieko nerado, dar liko echoskopas.
Būkit sveikos

cia kartais ne helsinkio zoosode fotkinta?

Gabija, pritariu kiekvienam tavo zodziui, kai kuriuos sakinius tiesiog nuo lupu nutraukei

Ziba, grazios nuotraukos, aciu. Vaikai grazuciukai O apuokas irgi labai patinka.