nemanau, kad reikėtų kartoti nuolat tą žodelį myliu... kai myli myli be žodžių užtenka pamatyt žmogaus akis ir žinai, ar tikrai myli, ar čia tik tušti žodžiai
Kai užeina "meilės priepolis" tada pasakom, kad mylim ir labai mylim ir pan. Bet šiaip tai nėra kažkoks kasdieninis ritualas. Labiausiai tų žodžių reikia ir norisi, kai kuris nors išvyksta.
Dažnai, labai dažnai tai girdžiu. Kažkaip nei aš, nei jis nesureikšminam žodžio 'myliu', kad jį reiktų sakyti rečiau nes nusibos. Sakau tai tėvams telefonu, močiutėms, draugams.
o man priekaistauja kad as to nesakau... kazkaip nesu tokia jausmu reiskeja kaip jis noretu dabar man to nebesako, sako kaip tu darai taip ir as darysiu..
Niekada nebus kito karto, as kiek galiu isnaudosiu siandiena...