QUOTE(*matrioshka* @ 2011 07 30, 14:00)
Jūs teisios, bet kai nebegirdi tų nuostabių žodžių jau 5 mėnesius, o pati pasakiusi sulauki tik bučkio, tai žinot... Man labai skauda tokiom akimirkom
Kad kasdien sakytų, tai tikrai nenorėčiau, jokiais būdais, ne Tada tas žodis tampa toks įprastas, kaip "Geros dienos, iki, labanakt". Ir nebeatsiduri devyniasdešimt devintam danguj jį išgirdusi
Kad kasdien sakytų, tai tikrai nenorėčiau, jokiais būdais, ne Tada tas žodis tampa toks įprastas, kaip "Geros dienos, iki, labanakt". Ir nebeatsiduri devyniasdešimt devintam danguj jį išgirdusi
...bet juk galėtumėt ir bučkio nesulaukt, vat tada jau sunerimt reikėtų krizės užeina ir praeina, aišku ir su laiku viskas keičiasi, bet gal geriau išgirst vieną bet tikrą "myliu" per pusę metų, negu dirbtiną ir išspaustą, bet kiekvieną vakarą...aišku savo žmogų pati pažįstat geriausiai ir jaučiat normalu tai ar ne, o kitų patirtis nelabai ką ir padės...pvz., pati santuokoje 8 metus gyvenu ir niekada nei pati švaisčiausi šiuo žodžiu, nei reikalauju (ar noriu), kad švaistytusi vyras, tiesiog jaučiu, kad esu labai mylima ir jis tai parodo veiksmais, o ne žodžiais...