Mes Serbijoje nakvojome tokiame pusiau kempinge. Jis nesaugomas, na susimoki, yra teritorija, bet salia yra ir tokia poilsio zona su baseinukais, bariuku, tinklinio aikstele. tai tas kempingas toks na, nei saugomas, nei atskirtas kazkaip nuo aiksteles, kur vietiniai atvaziuoja pasibuti toje poilsio zonoje. Buvo baisu, nes visas jaunimas ten rinkosi vakare, po darbu, kai mes jau gulti nuejom. Girdejom, kad jie ten zaide, girdejosi, balsai, juokas, galvojau, prisigers, bus mums amen. Bet viskas labai graziai vyko. Zaide jie ilgai, gal iki kokiu triju nakties, kol lietus prasidejo, tada visi tvarkingai i masinas ir issivazinejo. Ten salia, kaimas, tai vietiniai ir rinkosi. Pirmyn vykom irgi ne autostrada, stojom valgyti kazkokiam kaime, kitam kaime apsipirkti vaisiu. Padanga pradureme irgi Serbijoje, tai labai dekingi vietiniams serbams uz pagalba, rupesti, sazininguma, nesinori plestis, kaip viskas vyko, bet patikekit, viso to reikalo eiga buvo tokia, kad be vietiniu pagalbos niekaip butumeme neissisuke iki ryto. Visi sutikti zmones buvo santurus, taciau labai nuosirdus ir malonus. Juodkalnijoje kempinge irgi praktiskai vien serbai ilsejosi. Vakarodavo jie graziai, vaikai visi isdresiruoti buvo, tokie mieli, ateidavo su mano maziumi pazaisti. Stebino, kai mazyliai buriu ateidavo indu plauti, kai tuo tarpu teveliai toliau ilsedavosi

Ir daiktu mes nebijojom kempinge palapineje palikti, masinoje atvirai nepalikdavom, bet aplinkiniai tikrai mate, kad mes ir kamera, ir fotika, ir kompa turejom, matydavo ir kai iseidavom i papludymi.
Nesakau, kad ten visi angelai, bet mes ir apie Serbija ir apie serbus likom geros nuomones. Aisku, galima prisiminti kara ir baisumus, bet... kazkaip atmetem tas mintis vaziuodami per sia sali.