Sugrįžimas į pasaką arba automobiliu po Europą '11

Taip teisingai, visi keliai apie nuo 30 iki 50 denaru, tai 30 denaru yra 0.5 euro...Tik nezinau ar jie duoda grazos, ar apvalina jei apvalina suma, tai tikrai jau geriau kita kart issikeist i denarus


1. Tikrai zinojau uztat ir pataisiau Cia labai mazai ezeru ir upiu, netaip kaip Lietuvoj Bet uztat kalnu pakankamai
2.Tikrai fortoreportazas super Vien tik aprasymas ir nuotraukytes kiek vertos Saunuole!
3.Oi, ne...cia kaip gyveni tai isilieji i ta rutina ir atrodo ner ka cia rasyt...tik labai idomu paskaityt ka kiti mano apie sia sali
p.s jei turit FB galim susirasyt , tai pamatytumet daugiau nuotraukyciu, nes vis periodiskai vis ka idedu


Nu va kaip gaila , kad nezinojau Jusu pries Jums atvaziuojant i Skopje, gal butu iseje susibegt, buciau as daugiau papasakojus ka butina paragaut ir ka verta pamatyt

O,i cia begalines statybos Bet tiesa pasakius man si salis vis grazeja ir grazeja. Atsimenu, kaip pirma kart atvaziavau 2006 metais, o tai dabartini vaizda su ta kuri maciau tada tai nera ka lyginti Tikrai tiek sostine, tiek visa salis labai keiciasi ir i gera puse
p.s rugsejo 8 d. buvo 20 metu nepriklausomybes, tai dauguma pastatu jau baigtu
Tarkim sis teatras, kuris jusu nuotraukoj dabar atrodo taip:



Sioj nuotraukoj kur idejot, tai dabar stovi didziulis fontanas

O tos gigantiskos statulos, tai tiesa pasakius, man jokio grozio nepriduoda net ir MB jau sako, kad jie persistenge su savo statulom, nes tiek ju ten prideliojo, kad jau net nesiziuri


Ka cia ir belyginsi. Ohridas tikrai begalo ispudingas

ypac kai uz lango salta ir zvarbu siltus fotoreportazus smagu pasiziureti
mes irgi jau islekiam uz 5 dieneliu

Kaipgi nepatiks, kai tiek daug suzinai ir pamatai . Teke pamatyt ir Lenkijos didesnius miestus, dar mokyklos laikais ir Vokietija per Kaledu surmuli. Ir didziausia laime nusisypsojo pamatyt Sveicarija. Butent nuo tada ir atradau tavo reportazus, netgi ta pacia gatve Sveicarijos miesteli, kur greiciausiai abi stovejom .
Tikiuosi, kad ateiti pamatysiu ir daugiau saliu. O mylimos pusseseres deka Sveicarija galiu lankyt kada noriu.

Duoda, tikrai duoda grąžą ir iš vieno euro - tik atmeta denarais Aš iš pradžių buvau supanikavus, kad man iš 10 eurų neatmes (visus smulkius eurus buvom išleidę ) – smulkmę atmetė denarais, o likusius eurais Gal tik kursas buvo šiek tiek prastesnis nei keičiantis pinigus banke

Na jau... nėra ką rašyt Fioneta, taip tik atrodo – pradėtum ir pati nepajustum kiek visko turėtum papasakot Juk Makedonija lietuviams šiandien dar palyginus mažai atrasta šalis Iš tikro, perskaičius kelių metų senumo kelionių aprašymus, Makedoniją ir aš įsivaizdavau daug prasčiau – kad taip patiks ir šalis paliks tokį gerą įspūdį tikrai nesitikėjau Dabar kažkaip keistai atrodo, kad kažkada turistai kažko bijodami net nestodami Makedoniją pervažiuodavo Niekaip nesuprantu, o ko reikėjo bijot O Skopjė, kaip supratu, išties per kelis paskutinius metus labai išgražėjo ir pasikeitė Tiksliau, ką per kelis metus – net per kelis mėnesius Skopjės vaizdas nesulyginimas Mano nuotraukos fotografuotos 2011 07 21 – tuo metu tikrai net nepagalvojom, kad per porą mėnesių mūsų išvystas vaizdelis gali taip kardinaliai pasikeisti Fioneta, nuotraukos iš šiandieninės Skopjės fantastiškos Įsivaizduoju kaip realybėj gražiai tas fontanas atrodo – o mes juk net neįsivaizdavom, kad neužilgo ten bus fontanas Žiūrėjom ir niekaip nesupratom - ko tas Aleksandras Makedonietis taip aukštai iškeltas

Nelabai aš mėgstu FB, esu prisiregistravus tik beveik nesinaudoju – kažkaip neturiu nei laiko nei noro Fioneta, manau, ne aš viena tokia Makedonijos gerbėja esu Man atrodo ir Astra, ir kitos mergaitės su malonumu norėtų Makedonijos vaizdelių pamatyt Jei nėra laiko rašyt fotoreportažo, labai lauktume naujienų ir nuotraukų Makedonijos temoj

...O mes iš pradžių net neplanavom važiuot į sostinę Galvojau aplankysim Ohridą, Šv. Naum ir Mavrovo NP Tik, kai mano vaikinai per savo „ožius“, taip susuko man galvą, kad labiausiai svajotosios aplankyt vietos liko nepamatytos, negalėjau leist, kad ir sostinę tik pravažiuotume Džiaugiuos, kad nors dalelę jos pamatėme - tikrai verta buvo užsukti Tik aišku, per tas porą valandų ne kaži ką spėjom pamatyt Žiūrėdami į tą "statybų aikštelę" prie tilto, nutarėm, kad smagu būtų čia sugrįžti po kelių metų - manau neįmanoma bus pažint Skopjės kai visi remontai bus baigti Tikrai tikiuos, kad Makedoniją dar aplankysim
Papildyta:

Mums irgi keistai pasirodė kokia gausybė dižiulių statulų vienoj vietoj Įsivaizduoju – jei būtų mažiau efektas tikrai didesnis būtų Tiesa, norėjau paklausti, ar tos statulos jau ir seniau buvo ar tik dabar pastatytos
Papildyta:

Mergaitės, kaip aš jums baltai baltai pavydžiu, kad turit galimybę nors trumpam pabėgti iš žvarbios ir niūrios Lietuvos Su didžiausiu malonumu irgi norėčiau kur nors išlėkt Tik, deja, negaliu - net gėda pripažint –tiesiog beprotiškai bijau skristi
Papildyta:

Gandre, Šveicarija, ir mano meilė Be galo noriu ten sugrįžti Kaip tau smagu, kad toj pasakiškoj šaly turi pas ką sugrįžti Linkiu tau daug smagių kelionių

Oi Aidluka, tų fobijų turim tikriausiai kiekvienas Aš taip pat bijau skristi, dar beprotiškai bijau aukščio, bet kabarojuos į kalnus ir skrendu įsitempus, ne taip kaip MB visada skrydžio metu ramiai miega. Bijau ir plaukti, bet noras pamatyt Norvegiją nugalėjo ir visai nesvarbu, kad mintyse vis sukos Titanikas
Tikiuosi įveiksi šią fobiją ir palepinsi tokiais išsamiais fotoreportažais iš kitų tolimesnių pasaulio kampelių, nes su tavo šeimos keliavimo tempais Europa bei Azija taps ankštoka

22 diena.

Važiuojam į Serbijos sostinę Belgradą Kaip ir prieš tris metus (tąkart tik pravažiavom šį miestą - pirma nuotrauka būtent iš pirmosios kelionės) mus pasitinka karo pėdsakais alsuojantys pastatai – nors kai kas jau atstatyta ar atrestauruota, bet matosi dar daug sugriautų – tiksliau subombarduotų - pastatų Nejauku, tikrai nejauku

Aidluka, ar teko kada skristi? Ir ko konkrečiai bijai (kaip man sunku jus tujinti )?
Mes prieš skrydį irgi prisiklausėme visokių pasakų, bet kažkaip baisu nebuvo, nors atgal kai grįžinėjome vieta buvo ne prie lango, tai tikrai ne kaip jaučiausi (pykinti pradėjo, kaip kokiam erdvėlaivyje pasijaučiau ), gerai kad visa mūsų eilė tuščia buvo - perbėgau prie lango ir iškart geriau patapo. Tiek kad skristi man labai nuobodu (bent Graikijon kai skridome, tai visą laiką virš vandens), nieko įdomaus per langą pamatyti nebuvo įmanoma. Užtat leistis man ypač patinka

Traukiam gilyn į miestą - norim aplankyti ant kalvos - Dunojaus ir Savos upių santakoje - įsikūrusią Belgrado tvirtovę Kalemegdan ir karo muziejų su didžiule karo technikos ekspozija Automobilį pasistatom visai šalia tvirtovės sienos ir keliaujam apžiūrėt tikriausiai gražiausios Belgrado vietos Gaila tik, kad šiandien niūroka diena – įsivaizduojam, kad saulei nušvitus ši tvirtovė atrodytų dar įspūdingiau



















Papildyta:












Papildyta:
Na, pagaliau mes tvirtovės viršuje – prieš akis atsiveria Dunojaus ir Savos upių santaka








Papildyta:
Tvirtovę supa labai gražus parkas - smagu po jį pasivaikščioti

















Kalemegdan tvirtovės maketas

Oi, Aidluka, kaip gaila... Dabar pagaliau suprantu, kodel jau porakart sakei, kad niekad nepamatysi tolimu egzotisku krastu. Bet zinok, as vis tiek sakau - niekada nesakyk "niekada". Viskas iveikiama, skrydzio baime irgi. Jei tik labai noresi. Net ir specialus terapijos kursai yra. O ir baime baimei nelygu - nezinau, kiek sunkus tavo atvejis, bet pazistu nemazai zmoniu, kurie tai baimei nepasiduoda ir skrenda, kad ir bijodami. O buna ir taip, kad ta baime sumazeja per ilgesni laika. Gyvas pavyzdys - mano vyras. Skrydzio baime jam prasidejo pamazu (iki tol skraidydavo daug ir daznai, ir be jokiu problemu), o pries 10 metu staiga pareiske, kad i lektuva daugiau kojos nekels... is vakaro pries numatyta kelione, man tai buvo kaip perkunas is giedro dangaus Sesis metus taip ir buvo - jokiu skrydziu, jei kur keliavom, tai tik masina. As jau beveik plaukus nuo galvos roviausi, nes kelioniu perimetras ziauriai sumazejo, o as kaip tik buvau emusi svajoti apie keliones uz Europos ribu. O kai jau beveik susitaikiau su situacija, vyras vel pamazu eme priprasti prie minties apie lektuvus (kas belieka, jei kelione is NL i UK pas tevus uztrunka visa diena, jei vaziuoji traukiniu ar masina?). Is pradziu kiekvienas skrydis budavo drama, o dabar va jau metai, kaip jokios bedos, net ir 14 valandu skrydis i Lima (ir paskui atgal) praejo be problemu. Taip kad... nieko nera neimanomo. Pamatysi, ismaisysit visa Europa, ir patrauks tave anksciau ar veliau i egzotiskas uzjuriu salis - ir niekaip netikiu, kad leisi baimei iveikti nora keliauti Kol kas gi tau dar ir Europos gana, o Europa ir masina galima puikiai apvaziuoti. Na ir gerai, ir nesigincyk su ta savo baime, dar ne laikas, matyt

Sorry, kad tiek daug prirasiau, uzsivedziau aktualia tema...

Mergaitės, atsiprašau labai, apie savo baimę lėktuvams parašysiu vėliau Užplaukė įkvėpimas – gal šiandien pavyks atrinkti nuotraukas ir aprašyti visą likusią dieną Belgrade
Papildyta:
...Išlandžiojom visus tvirtovės užkaborius Aš kaip įprasta velkuos paskutinė – juk reikia visus akį patraukusius vaizdelius nufotografuot Girdžiu savo vyrų riksmą ateit – na galvoju, kas dabar jiems nutiko – tyliai ramiai vaikščiojo , o dabar klykauja Prieinu ir matau saviškius stovinčius ant tiltelio su tikrąją ta žodžio prasme iššokusiom ant kaktos akimis Prieš važiuojant į Belgradą sakiau, kad aplankysim karo muziejų, bet kad toooookią įspūdingą ir didžiulę karo technikos ekspoziciją rasim, tai tikrai net nenutuokiau Na, ir prasidėjo „vyriško rojaus valandos“ mano brangiausiems Kiekvieną tanką, raketą , bombikę ar kokį kitą pabūklą reikėjo iš visų pusių apžiūrėt, kur galima - į vidų įlyst, išsiaiškint kada visa ši amunicija buvo realiai panaudota Toks jausmas susidarė, kad ne vieną, o du vaikus turiu Beje, ten visi vyrai be išimties elgės kaip vaikai














Papildyta:
















Papildyta:














Net į šitą mažulį pavyko šiaip ne taip įsimontuot



Papildyta:

Na, pagaliau viskas išžiūrėta, dabar vyrukai pageidauja aplankyti karo muziejų



Bilieto kaina juokinga (apie 1,5 euro), bet kasininkė jokiais būdais nesutinka priimti eurų – liepia eiti į banką išsikeisti į dinarus Tik kaži kur tą banką rast - vaikui išvis panika – šaukia - net nesvajokit, nesiruošiu niekur eit iš čia kol neaplankysiu karo muziejaus Tuo metu į muziejų įeina rusiškai kalbantis vyras, pamatęs mūsų rūpestį , maloniai pasisiūlo iškeisti mums tuos eurus Super Pagaliau mano vyrai patenkinti keliauja į muziejų, o aš einu lauk – tikrai neturiu jokio noro vaikščiot tarp ginklų- geriau pasigėrėsiu gražiais tvirtovės ir parko vaizdais



















Dar kartą apvaikščioju parką, tvirtovę, niekaip negrįžta brangiausieji, nors jau praėjo daugiau nei dvi valandos – gal jie ne į muziejų, o į karą išėjo Atsisėdu ant suolelio prieš muziejų ir laukiu laukiu (paskambint jiems negaliu – telefonas likęs mašinoj) Pagaliau pamatau išeinančius du laimingus iki ausų išsišiepusius vyrukus – na vienas per kitą pasakoja kaip nerealu ten buvo Vaikas dar mesteli – ačiū dievui, mama, kad tu kartu neėjai – mes ramiai galėjom viską apžiūrėt – tau ten būtų nusibodę Įsivaizduoju... Labai džiaugiuos savo spendimu, tikrai nebūčiau tokiam muziejui ištvėrus tiek laiko