Sugrįžimas į pasaką arba automobiliu po Europą '11

Pagaliau mes Llogara NP - kylam į kalnus





Privažiuojam vėjų nugairintą pušyną - šioj vietoj Adrijos jūra susilieja su Jonijos vandenimis Kiekviena pušis turi savo vardą





Ši pati žymiausioji - Pisha e Flamurit (vėliavos pušis) - primenanti Albanijos vėliavoj esantį erelį

O kokios info jums reikia? man tai planuojant marsrutus Turkijoje info uztektinai



As irgi kliedziu, bet vis nuvykstu kazkur, kur net neplanavau
As ko gero planavime kazka praleidziu, nes siaip tai informacijos man uztenka tikrai O juk as renkuosi maziau populiaria Turkijos dali, ir tai per akis info
Eismo salygos normalios, jei kalbam apie uzmiesti, tai tikrai nieko sudetingo. Miestuose manau reikia tik apsiprasti. Tik as gerai paskaiciavus nutariau, kad geriau vistik vykti lektuvu ir nuomotis masina. Na ir laiko gaila pakartotinai per kai kurias salis tranzitu vykti



Dali sio marsruto manau, kad vaziavau siemet su nuomotu auto Keliai geri, arba bus geri, kai jus ten vyksite, nes siuo metu jau baigiami tvarkyti

Keliaujam toliau Llogaros nacionaliu parku - nuotraukos tikrai atspindi tik mažą dalelę grožio, kurį teko išvysti savo akimis

Raudonosios uolienos

O čia ... tikrai baimės įvaręs vaizdelis Kol fotografavau toks jausmas buvo apėmęs - jeigu staiga užgestų automobilis - mums tikrų tikriausiai būtų ŠAKĖS Na tikrai išgąsdino link mūsų sparčiai artėjantys čigonai Ne ne albanai - tikrai čigonai Čia kiek suprantu prastesnė... mūsų Kirtumų gyvenvietė


Papildyta:
Albaniškasis Palermas ir saloje esanti pilis - fortas

Beskaitant iškilo gal ir kvailokas klausimas, bet visgi smalsu Ar bijoti buvo ko Albanijoje, ar tą baimę iššaukė daugiau išankstinis nusistatymas, kitų gasdinimai ir t.t. ?
Mums pirmą kartą susiruošus savarankiškon kelionėn, tiek visi prigasdino, jog kažkas nepasiseks, prapulsim, pradingsim... Visų replikos tiek buvo įsiėdę galvon, jog galėjo nesunkiai sugadinti atostoginę nuotaiką ir prieš išvykstant šmėkštelėdavo mintys, kad gal kvailai darom jog ne per agentūrą keliaujam
Aišku dabar juokinga prisiminus ir smagu, kad įsėdus į lėktuvą pamiršom viską, ką kiti kalbėjo ir visą atostogų laiką tai netrukdė mėgautis šalimi.

Na, o šis saulėlydis kalnuos tai būrė užbūrė Sėdėjom apžvalgos aikštelėj ant kalno tiesiog apspangę nuo supančio grožio tol, kol saulė visiškai pasislėpė už kalnų Dar sūnelis nustebino pareiškęs - tikriausiai gyvenime nebegausiu gražesnės dovanos nei šis saulėdydis... gražiausiais mano gimtadienio saulėlydis Gerklėj tiesiog pastrigo gumulas - vos vos tvardžiaus kad nepravirkčiau Bet širdy kaip buvo gera gera ... Be galo džiaugiuos kad pavyko ušauginti sūnų neabejingą gamtos grožiui

...Na viskas, baikim grožėtis saulėlydžiais – važiuokim į Sarandę – kitaip teks nakvoti kalnuose Vienas iš didžiausių Albanijos kurortinių miestų Saranda visiškai čia pat – tereikia nusileisti iš kalnų Atvažiavę į miestą stojam degalinėj užsipilt kuro ir išsiaiškint dėl nakvynės



Degalinėj stovi keli vaikinukai. Maloniai nustembam - vienas iš jų kalba angliškai – beje, sutinkam pirmą žmogų Albanijoj suprantantį angliškai Dauguma apart albanų kalbos nieko nesupranta Džiaugiamės kad pagaliau galėsim susikalbėt Kol vaikinukas pila dujas, spėja nuramint kad nakvynę čia be vargo gausim – aišku, kempingų nėra, bet tikrai pilna žmonių, kurie gatvėj pasiūlys nakvynę Na, dėl nakvynės lyg ir išsiaiškinom, bet dabar turim atiduoti duoklę jaunimėliui - vaikinukus akivaizdžiai sudomino iš kur mes atvažiavom Bandėm aiškint kad iš Lietuvos, bet kur tą Lietuvą rast taip ir neaišku – nei vienas nebuvo girdėjęs apie mūsų šalį Man šovė išganinga mintis – ant mašinos kapoto ištiesiau Europos žemėlapį ir vaizdžiai parodėm iš kokios tolybės mes čia atsibastėm – tie apakę tik susiėmė už galvų... tik automobiliu... neplaukėt su keltu...nerealu... Realu, dar ir kaip realu Na, pagaliau supažindinom su Lietuva, dabar jų eilė paaiškint kodėl Albanija Shoperija vadinama? Būtumėt matę su kokiu užsidegimu mūsų „vertėjas“ pasakojo apie savo šalį...Shoperiją... erelių žemę... Tikras savo šalies patriotas
Na laikas atsisveikint... Aš tik pamojavau ir įsėdau į automobilį, o mano brangusis taip lengvai neištrūko – su kokia akivaizdžia pagarba tie vaikinukai į jį žiūrėjo - atsisveikinant visi panoro ranką paduot, per petį patakšnot ir aišku palinkėt geros kelionės

Na, o dabar važiuojam į Sarandės centrą – vaikinukai sakė tiesą – tikrai siūlančių nakvynę netrūksta – bet mes neskubam – norim nuvažiuot į uostą ir išsiaiškint kada rytoj plaukia keltas į Corfu salą bei pasivaikščiot po pačią Sarandą Ką galėčiau pasakyt apie pačią Sarandą - kurortas ir tiek Nustebino tik tai, kad vakare mieste labai daug senų žmonių - visi laimingi, pasipuošę - kas vaikščioja pajūriu, kas sėdi ant suolelio ir kalbasi su draugais...
















Papildyta:










Na, gana vaikščiot, susiraskim nakvynę Pakalbinam vieną vyruką, nakvynę pasiūlo toliau nuo krantinės Siūlo važiuot pažiūrėt ar tiks - važiuojam Sėda jis į savo mersiuką ir liepia važiuot iš paskos Palydi iki ala bendrabučio - kambarys paprastutis, 15 eur, mums tinka Paklausiu, kur ryte palikti raktą - mes anksti išvažiuosim - tiksliau išplauksim Nustembam... parodo palikt duryse Nustembam, bet nebesigilinam – esam tikrai pavargę – tiesiog akimirksniu nulūžtam
Papildyta:
Ryte pabundu dar saulei nepatekėjus... tiksliau jai tekant... išeinu į balkoną ir apanku... nuo nuostabaus saulėtekio Net nepagalvojau kad mūsų kambario langai kalnų pusėj Džiugina, tikrai mus džiugina Albanija... vakar žavėjomės nuostabiu saulėlydžiu, šiandien vėl džiugina saulėtekis





Žadinu vyrus, laikas važiuoti į Sarandės uostą, iš jo turėtume plaukti į Corfu salą Aštuntą valandą mes jau uoste ir turim nusivilt... pasirodo keltas, kelsiantis ne tik žmones, bet ir mašinas, išplauks tik už pusdienio – uosto darbuotojas siūlo plaukti iš Graikijos pusės Na, ką darysi, kas mums belieka – važiuokim link Graikijos Kaip tyčia niekaip nerandam išvažiavimo į Kakaviją – ten bent jau mano žemėlapis rodo - arčiausia muitinė Stojam parduotuvėlėj pasiklaust kaip surasti kelią Matyt likimas mus čia atvedė – sutiktas vyras tik rankom mosikuoja nevažiuokit kalnais į Kakaviją – užtruksit labai ilgai - yra daug artimesnis kelias pasiekti Graikiją Visai netoli įsikūrus nauja muitinė, tik kelias vedantis iki jos (koks 20 km) labai prastas... tiksliau ne prastas, o remontuojamas – visas išpiltas didžiuliu skaldos sluoksniu Na, aišku paklausysim patarimo ir važiuosim šiuo keliu – mano brangusis po vakarykščių serpantinų šiandien nori nuo kalnų pailsėt

Keletas Sarandės nuotraukų rytinėj šviesoj







Turistų informacinis centras





Na, o dabar važiuojam link muitinės - kelias išties nekoks - nuo tos skaldos visur dulkynai - niekaip nesuprantu ką ožkos ir avys pakelėse randa pakramsnot






...Tiesa, vos neužmiršau Šalia Sarandės yra vienas iš nuostabiausių Albanijos NP... Butrinto nacionalinis parkas saugomas UNESCO ir Butrinto miestas -muziejus po atviru dangumi

http://www.google.lt...9...sa=N&tab=wi

Net gėda prisipažint, kad keisdama kelionės planus, jį išmečiau iš savo kelionės maršruto Cobre, būk gera, neužmėtyk manęs akmenimis dėl šio kvailo poelgio Pati kuo puikiausiai suprantu, nieko durnesnio negalėjau sugalvot, kaip būdama šalia tokio grožio sąmoningai atsisakyt pamatyt jį savo akimis
Na, bet ką darysi - tikiuos gyvenime tokių klaidų nebepasitaikys
Važiuokim toliau..



...Na, pagaliau muitinė – šlagbaumai pakelti į viršų, žmonių niekur nesimato... Na galvoju, ar tik neteks mums grįžti atgal į Sarandę Vyras dar sako, o gal paprasčiausiai pravažiuojam muitinę – juk kelias atviras Na jau ne, nenoriu prisišaukt bėdos... Vyras eina ieškoti muitinės darbuotojų... Grįžta su dviem... pasieniečiu ir muitininku Kol pasienietis kompiuteriu (laaaaabai lėtai) tikrina mūsų dokumentus, muitininkas rūsčiu žvilgsniu stebi mus... Galvoju, bus nekas, aišku nieko neleistino nevežam, bet duoklę vistiek reiks susimokėt – buvau skaičius kad Albanijoj labai paplitęs muitininkų reketas Na, pagaliau pasienietis atiduoda mums dokumentus, pavažiuojam truputį į priekį ir patenkam rūsčiajam muitininkui į rankas Jis paima iš vyro pasus, liepia lipt lauk ir atidaryt bagažinę... Nespėjam išlipt iš mašinos kai išgirstam jo nustebusį balsą atsivertus mūsų pasus
- Neuželi vy iz Litvy – a ja zdes staju i dumaju – atkuda vy prijechali... Prosto čudo
Žodžiu, kai vyras patvirtino kad mes tikrai iš Lietuvos, nei bagažinės bereikėjo atidaryt, nei ką nors tikrino – labai džiaugės lietuvius išvydę Aišku, kaip ir vakar sutikti vaikinukai, stebėjos kaip mes iš tiek toli atvažiavom Skirtumas tik vienas – jis kuo puikiausiai žinojo kur Lietuva Pasipasakojo, kad jis priklauso (ar priklausė) komunistų partijai, tarybiniais laikais teko ne tik Maskvoj pabuvot, bet netgi Vilnių aplankyt... Sukėlėm jam nostalgiškus prisiminimus... Apkabino mano brangiausiąjį, draugu, sūnum išvadino, palinkėjo laimingo kelio ir sėkmingai grįžt Lietuvon... Išsiskyrėm kaip didžiausi draugai... Na kaip dabar juokingai visa tai man atrodo... aš net išdrįsau paprašyt jo... nusifotkint - bet išgirdau tik - nau nau nau - nelzia... .

Aidluka, as tai nebarsiu, man tai kas Bet jei as tavo vietoje buciau buvusi, tai matytu mane Graikija, kaip savo ausis Taip paprastai manes is Albanijos niekas nebutu istraukes Kiek pagal tavo pasakojima googlinuosi info, tiek vis labiau mane zavi Aciu tau uz tai, nes anksciau, kiek ziurejau nuotraukas kitu ir bandziau truputeli pasiziureti info internete, tai na nesudomino visai, net nebuvo noro gilintis. O be reikalo, kiek graziu vietu yra O jau griuvenos pravaziuotos ir neaplankytos kokios jaukios, na bet nieko nesakysiu, tik tiek, kad tokio dar visu nenumindzioto turto pravaziavimas pro sali manau didelis nuostolis tavo kelioneje. Mums daugiau palikai atrasti

Na tai ir viskas, parodžiau kokią Albaniją teko mums pamatyt...

Prieš kelionę į Albaniją tik ir girdėjau – muitinėse reketas, pakelėse vaikai su akmenimis rankose išmaldos prašo, neduosi – iš karto būsi tais akmenim apmėtytas, keliai tragiški, visa šalis paskendusi šiukšlynuose Žodžiu viskas blogai nėr ko ten važiuot Labai džiaugiuos kad visi šie gąsdinimai manęs nepaveikė – pamatėm tikrai gražią šalį

...Norėjau drąsiai parašyt, kad visos mano girdėtos Albanijos blogybės – prasti keliai, šiukšlynai, agresyviai išmaldos prašantys vaikai, reketininkai muitinėse yra tik kažkieno išgalvotas mitas... Bet manau - tikrai neturiu jokios teisės taip kategoriškai teigti – juk mes nebuvom šalies gilumoj Kaip tyčia „Veide“ radau straipsnį apie Albaniją – man atrodo šie žmonės irgi keliavo šiemet, bet matė visai kitokią Albaniją nei mes...

http://www.veidas.lt...ustingusi-salis



Ach Cobre, net gėda pasakyt, aš tas grožybes dar planuodamasi kelionę suradau, o po to lengvabūdiška ranka atmečiau... Patikėk, net tas rūstusis muitininkas norėjo mus sugrąžint atgal, kad Butrintą pamatytume Be reikalo nesugrąžino... Tikrai daug praradome... Mano brangusis irgi skaito šį fotoreportažą - pamatęs mano išmestų lankytinų vietų nuorodas sugebėjo tik pasakyti... tu durna, ar ką - viską būtume sugebėję palankyt Tikiu, kad taip ir būtų buvę...